Lietuvoje milijonai gyventojų pastaruoju metu girdi ir stebi žinias, kad labai atpigo elektra ir jos kaina – vos per 20 centų. Dėl to visiems reikia labai džiaugtis ir reikalauti, kad tiekėjai atpigintų elektrą.
„Įdomiausia, kad netgi sausio 2 dieną ponas Pocius prakalbo apie tai, kad 65 centų už kilovatvalandę visuomeninio tiekėjo kaina gali išsilaikyti visus metus. Praėjo 18 dienų ir ponas Pocius pradėjo kalbėti jau visiškai kitaip. Kad kainos kris, kad galbūt reikia keisti sutartis“, – kalbėjo energetikos ekspertas Almantas Stankūnas.
Tačiau daugelio elektros vartotojų veiduose ne džiaugsmo, o pykčio grimasos, nes jie turi suraitę parašus ant ilgalaikių sutarčių, o tiekėjai nori išlupti pinigų už jų nutraukimą.
„Jeigu klientai, kurie turi fiksuotos kainos planą, nori pasikeisti planą nepasibaigus fiksavimo terminui, jie turi grąžinti nuolaidas, jeigu tokios buvo suteiktos“, – aiškino „Ignitis“ ryšių su visuomene projektų vadovė Laura Beganskienė.
„Pati valstybė rekomenduoja nutraukti, bet tu turi susimokėti. Tai kas tą skirtumą padengs? Pradžioje šnekėjo vienaip – kad reikia nepriklausomo tiekėjo, o dabar lyg ir nereikalingas tas tiekėjas, nes kainos tokios“, – nesuprato 7 metų sutartį su elektros tiekėju pasirašęs vilnietis Vitalijus.
Vyras sprendžia rebusą – ką daryti? Vilnietis neseniai įsipareigojo pirkti elektrą iki 2029-ųjų už kainą, kuri yra didesnė nei 28 centai.
„Tuo metu, kai mes rašėmės, o čia buvo gruodžio 1 diena, kaina buvo 29 centai. Šiai dienai kaina rinkoje yra žymiai mažesnė, ir netgi yra 10 centų skirtumas“, – kalbėjo Vitalijus.
Vilnietis gali elektros po 29 centus nebepirkti, bet už sutarties nevykdymą turi susimokėti rezervacijos mokestį.
„Kaina bus mažesnė, bet kas iš to tada kyla? Reikia susimokėti netesybas, kurios irgi yra nemažos – 300 eurų. Tai čia man, gal kitiems dar didesnės. Jeigu kaina ir toliau bus tokia žema, tai gal iš tiesų verta susimokėti tas netesybas, bet jaunai šeimai tai skaudu“, – svarstė Vitalijus.
Ekspertų vertinimu, šis vilniečio atvejis – finansiniai-energetiniai spąstai, kurių elektros rinkoje neturėtų būti.
„Pavyzdžiui, finansų sektoriuje tokie dalykai yra negalimi. Kitaip sakant, jei nori parduoti paslaugą, negali duoti menkavertės dovanos, kuri vėliau neleistų pakeisti tiekėjo ar sutarties. Tai elektros kainos yra pakankamai sudėtingai svyruojantis instrumentas ir pririšti vartotoją per nuolaidą... Na, yra šiek tiek kritikos strėlių“, – sakė ekonomistas Marius Dubnikovas.
Elektros tiekėjų duomenimis, abonentų, užfiksavusių elektros kainas didesniame nei 28 centų lygyje, Lietuvoje yra beveik 750 tūkstančių. Tai reiškia, kad beveik pusė elektros vartotojų šiandien yra vištos, dedančios auksinius kiaušinius elektros tiekėjams, nes šie šiuo metu elektrą perka pigiai, o pagal turimas fiksuotas sutartis parduoda brangiai, tokiu būdu siurbdami Šimonytės ir Kreivio pažadėtas milijonines kompensacijas.
„Ta kaina buvo puiki pagalba nepriklausomiems tiekėjams išlaikyti aukštas kainas savo planuose. Spalio–lapkričio mėnesį tos kainos buvo 40, 50, 56 centai už kilovatvalandę ir suprantama, kad žmonės žiūrėjo į tai, kokia yra visuomeninio tiekėjo kaina, ką kalba politikai, o politikai nieko neprognozavo ir, kadangi daugeliui terminuotos sutartys ėjo į galą, jie pasirašė naujas sutartis pakankamai aukštomis kainomis“, – aiškino A. Stankūnas.
Ragina keisti mechanizmą
Apie 470 tūkstančių abonentų priklauso visuomenininiam tiekimui ir turi valstybės nustatytą kainą – 56,5 cento už kilovatvalandę. Šie klientai iki liepos 1 dienos visą laiką gaus pilną kompensaciją iš valstybės. Didžiąją daugumą šių vartotojų aptarnauja bendrovė „Ignitis“.
„Pirmiausia turėtų būti prižiūrimas „Ignitis“, nes jei yra vienas dominuojantis, o šiuo atveju „Ignitis“ turi 80 procentų rinkos, tai jį reikia prižiūrėti ir tikrinti. Nežinau, kokias priemones taiko, bet galima taikyti iki to, kad netgi riboti jo kainas, kadangi jis gali piktnaudžiauti savo padėtimi. Tai čia, šiuo atveju, šis dalykas yra būtinas“, – sakė energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas.
Energetikos rinkos žinovai ragina keisti kompensavimo ir tiekėjo pasirinkimo mechanizmą, nes dabartinė situacija gera tiekėjams, bet bloga mūsų ir valstybės piniginėms.
„Kodėl negalime padaryti to, kad už pirmą 100-150 kilovatvalandžių moki mažiau, aš pats prieš 10 metų gyvendamas Kyjive taip mokėjau, o už tolesnes daugiau? Tai yra principas, kuris skatina taupyti ir remia tuos, kurie mažiau suvartoja“, – siūlė energetikos ekspertas.
„Estijos vyriausybė įdiegė universalią paslaugą. Ten yra visiška laisvė be jokių baudų, keisti, išeiti iš nepriklausomo tiekėjo ir pasirinkti universalią paslaugą. O pas mus apie tai net nekalbama, net nediskutuojama. Situacija yra apgailėtina“, – kritikos negailėjo A. Stankūnas.
Tuo tarpu tie, kurie praėjusių metų pabaigoje neišsigando grėsmingų perspėjimų, kad jei nepasirašys brangių sutarčių, liks garantiniame tiekime arba pirks elektrą iš biržos ir dėl aukštų kainų labai nukentės, šiandien trina rankomis. Jų perkama elektra kone nuo 10 iki 15 centų pigesnė nei valstybės nustatyta fiksuota kaina po kompensacijos.
„Aš iki praėjusių metų gruodžio 1 dienos turėjau fiksuotą sutartį – 14 centų už kilovatvalandę. Ir gruodžio mėnesį reikėjo pasirinkti, ką daryti. Buvo siūlomi planai gana aukštame lygyje – apie 50-60 centų už kilovatą, kas reikštų, kad sąskaita padidėja kone keturis kartus. Pasirinkau biržą, nes matydamas dujų kainų tendenciją, galvojau, kad kris ir elektros kaina. Taip iš tiesų įvyko“, – kalbėjo M. Dubnikovas.
Taigi, nepaisant tiekėjų numatytų netesybų, reikalavimų grąžinti jums pritaikytas nuolaidas, turite pasidomėti galimybėmis gauti pigesnę kainą ir, žinoma, sutaupyti savo pinigus.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
VISĄ LAIDĄ ŽIŪRĖKITE ČIA:
Laidą „Karštai su tv3.lt“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 20:00 per TV3 televiziją.
Straipsnis parengtas pagal TV3 televizijos laidą „Karštai su tv3.lt“.
