70-metė Valentina rodo, kaip atrodo jos namai po į Mariupolį paleistų okupantų raketų. Moteris nesulaiko ašarų ir sako, kad šie griuvėsiai – viskas, kas jai liko.
„Gyvenau čia nuo gimimo. Vyras taip pat. Susituokėme čia ir susilaukėme vaikų. O dabar? Kas mums liko? Nenoriu niekur išvažiuoti iš Mariupolio, bet neturiu kur gyventi“, – sako Valentina.
Vaizdai Valentinos namų kieme lyg iš siaubo filmo. Apie tai, kad kasdien tenka slėptis nuo bombardavimų ir taip gelbėti savo gyvybę, pasakoja ir Aleksandras. Be jo, mieste įstrigusių žmonių dar maždaug 160 tūkstančių.
„Išgyvenome, matote, išgyvenome. Ačiū Dievui. Gyvi. Ir dukrai – tavo tėvelis gyvas“, – kalba Aleksandras.
Mariupolio rūsiuose ištisas paras besislepiančių vaikų kasdienybė. Slėptuvės sienos išpaišytos piešiniais ir užrašais, kaip jų autoriams – vaikams – patinka žaisti lauke. Tačiau čia pat ir sukrečianti realybė – ne visiems pavyksta pasiekti saugų prieglobstį nuo bombų. Humanitarinę katastrofą Mariupolyje sukėlę okupantai čia pražudė jau kelis tūkstančius žmonių. Prancūzijos užsienio reikalų ministras sako, kad kaltė dėl to, kas vyksta Mariupolyje, gula ne tik ant okupantų pečių.
„Mariupolis yra antras Alepas. Ir jei nieko nedarysime, mūsų pečius prislėgs kolektyvinė kaltė. Mariupolio blokada, kurią Rusija vykdo jau mėnesį, yra siaubingas karo įrankis. Čia tiesiog naikinami civiliai“, – teigia Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jean-Yves le Drian.
Savo ruožtu Ukrainos prezidentas, davęs pusantros valandos interviu nepriklausomiems Rusijos žurnalistams, kurį Kremlius per valstybinius kanalus transliuoti uždraudė, sako leidęs Mariupolį ginantiems Ukrainos kariams atsitraukti. Tai esą galėtų padėti evakuoti miestą. Tačiau kariai atsisako.
Ir toliau žada ginti Mariupolį nuo čia siautėjančių „kadyrovcų“. Beje, Rusijos propaganda praneša, kad į Mariupolio apylinkes neva atvyko pagrindinis čečėnų galvažudys Ramzanas Kadyrovas, tačiau Kyjivas sako tokios informacijos patvirtinti negalintis.
„Daviau jiems pasirinkimo teisę. O jie pasakė: „Žiūrėkite, mes negalime. Ten sužeisti žmonės. Nepaliksime sužeistųjų.“ Maža to, jie pasakė: „Nepaliksime žuvusiųjų.“ Visame mieste guli lavonai – gatvėse, ant šaligatvių. Tiesiog guli lavonai. Niekas jų nesurenka“, – kalab V. Zelenskis.
Raudonojo Kryžiaus Tarptautinis komitetas praneša, kad vis dar negali pristatyti humanitarinės pagalbos į Mariupolį.
Šiandien neveiks ir humanitariniai koridoriai, nes Rusija esą planuoja prieš juos išpuolius. Tad žmonėms lieka tik bandyti išgyventi, o kariams – kovoti.
Beje, pastarąją parą ukrainiečiams pavyko atremti Rusijos pajėgų atakas Mariupolyje. Ukrainos pajėgos praneša čia nukovusios pusantro šimto rusų karių, sunaikinusios du tankus ir 7 pėstininkų kovos mašinas. Tačiau šiandien okupantų pajėgos pasistūmėjo miesto centro link:
„Žinokite, kad Azovo būryje kovoja net tie kariai, kurie yra su amputuotomis kojomis, su protezais, sužeisti. Jie, kaip Mariupolis, apšaudomi okupantų, bet gyvi ir kupini meilės laisvei.“
Londono gynybos instituto ekspertai sako, kad Rusija, pradėjusi puolimą daugeliu krypčių, patyrė tiek nuostolių, kad dabar gali pulti tik viename fronte. Šiuo metu okupantų prioritetas – sumušti Ukrainos pajėgas Donbase ir užimti Mariupolį.
Visgi daugiau nei mėnesį Rusijos puolimą atremiantys Ukrainos gynėjai sako, kad šaliai reikia daugiau karinės paramos, ypač naikintuvų:
„Pagrindinė problema ne taktika, o įrangos trūkumas. Taip buvo ir 2014-aisiais. Negalime lygintis su jų technologijomis. Pirmiausia, jie turi pranašumą lėktuvais, kovinėmis mašinomis, oro gynybos ir kitomis sistemomis.“
„Situacija blogės, jei artimiausiu metu nesulauksime pagalbos, apie kurią kalba visas pasaulis. Duokite Ukrainai ginklų. Neturite už mus kautis. Jau nebeprašome jūsų uždaryti dangaus. Tik duokite mums ginklų. Mes apsiginsime patys“, – sako Ukrainos oro pajėgų atstovas Jurij Ignat.
O kol kas, kadangi okupantams nepakanka pajėgų šturmuoti miestų, rusų pajėgos juos apsupa ir artilerijos smūgiais lygina su žeme:
„Putinas *** ir jo rusiška taika – visiškas šūdas. Ir visi tie rusai tegul keliauja namo.“
Okupantų apsiaustame Černyhive – apgriautas daugiabučių kvartalas. Tačiau nukentėjusi moteris dar sugeba juokauti:
„Mes ir taip norėjome pasikeisti automobilį. Dar vaiko gimimo liudijimas liko.“
Tuo metu Charkivo gyventojai tvarko mokyklą, kurią okupantų smūgis sudrebino vakar apie pusę penkių ryto. Pirmajame mokyklos aukšte smūgio metu kaip tik slėpėsi Aleksandras su mama. Raketa pataikė į trečią aukštą.
„Čia civilinis objektas. Čia mokykla. Jie nesugebėjo užimti miesto, tai nusprendė jį sunaikinti. Kaip fašistai. Tegul jie užspringsta savo kūnų dalimis. Tai, ką jie daro žiauru ir beprasmiška. Ką blogo padarė mokykla? Ką blogo padarė vaikai? Ką blogo padariau aš?“, – kalba Aleksandras.
O Sergejus siunčia linkėjimus į Rusiją savo broliui, kuris tiki rusų propaganda ir melais, kad jie naikina tik karinius objektus.
„Siunčiu linkėjimus Severodvinskui. Savo broliui. Vat, broliuk, išlaisvino tavo dukterėčią nacę… Prieš tai išlaisvino sūnėną. Irgi nacį nuo kitos mokyklos. Į jo klasę atskrido…“, – sako Sergejus.
TV3 Žinių bendradarbis Kyjive Denisas Dudinskis dalijasi vaizdais ir iš apšaudytos Ukrianos sostinės. Naktį mieste griaudėjo smūgiai.
„Oro pavojaus signalai skamba vis dažniau, o kanonados garsai – pastaruoju metu – vis garsiau. Priešas tęsia Ukrainos sostinės apšaudymus artilerija. Bet reikia pasakyti, kad ant miesto jau nekrenta ne raketos ir bombos, o jų nuolaužos, likučiai. Dėl to, kad dirba Ukrainos oro ir priešraketinė gynyba“, – teigia D. Dudinskis.
Visgi okupantai ir toliau bando prasiveržti į sostinę.
„Šiandien dieną buvo bandymas prasiveržti šiaurės rytuose. Ten Brovarų rajonas, kur yra žymus Kyjivo oro uostas. Taip pat rusų kariai apšaudo ir bando visiškai perimti pietinį greitkelį, kuris veda iš Kyjivo į Odesą. Šiuo greitkeliu vis dar gabenami miestui reikalingi kroviniai ir iš miesto išvežami pabėgėliai“, – pasakoja D. Dudinskis.
Beje, Ukraina šiandien paskelbė, kad per daugiau nei mėnesį trunkantį rusų puolimą visoje Ukrainoje jau žuvo apie 20 tūkstančių civilių. Patikrinti šių duomenų kol kas neįmanoma. Kaip ir nuo kovo vidurio neatnaujintų duomenų apie 1300 ukrainiečių karių mirtis. Čia artimieji su jais atsisveikina Lvive.
Visgi pagalbą Ukrainai teikiančio fondo „Saulės smiltys“ vadovė Marija Dubickienė sako, kad Ukrainos karių laidojimas – vis didesnė problema – trūksta lavonmaišių ir automobilių kūnams vežti.
„Katastrofinė problema, nes šyla oras, o žuvusiųjų moterys neleidžia deginti, nes jos nori laidoti savo vyrus, savo vaikus. Jiems reikia transporto. Kai buvo vėsiau, buvo daug paprasčiau – dirbo „vazikais“, o dabar labai prašo – be proto, jeigu kas girdit, tai labai reikalingi šaldytuvai, kad galėtų parvežti kūnus, normaliai palaidoti“, – kalba M. Dubickienė.
Jau rytoj Stambule prasidės dar vienas Ukrainos ir Rusijos derybų raundas. Tačiau panašu, kad Rusija nutraukti teroro Ukrainos miestuose nutraukti neketina. Ukrainos generalinis štabas praneša, kad Rusija, Baltarusijoje esančias savo „Iskander“ raketų sistemas, permeta arčiau sienos su Ukraina ir siunčia karo laivus į blokuotas Juodosios jūros zonas. Taip esą ruošiasi naujiems raketų smūgiams.
