• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvoje mažėjant gimstamumui valdžia su viltimi žiūrėjo į nuo karo pabėgusias ukrainietes – vienos atvyko besilaukdamos, kitos lauktis pradėjo jau Lietuvoje. Tačiau stebuklas neįvyko – karui prasidėjus gimdymų buvo daugiau, kai kurios ligoninės priimdavo iki pusšimčio naujagimių per metus, tačiau pernai mažųjų ukrainiečių gimė jau mažiau.

Lietuvoje mažėjant gimstamumui valdžia su viltimi žiūrėjo į nuo karo pabėgusias ukrainietes – vienos atvyko besilaukdamos, kitos lauktis pradėjo jau Lietuvoje. Tačiau stebuklas neįvyko – karui prasidėjus gimdymų buvo daugiau, kai kurios ligoninės priimdavo iki pusšimčio naujagimių per metus, tačiau pernai mažųjų ukrainiečių gimė jau mažiau.

REKLAMA

Mažoji Ania, kaip sako jos tėvai Aliona ir Andrėjus, tik dieną tokia rami, o naktį juos gerokai pašokdina. Aliona Lietuvoje gyvena beveik metus, o jos vyras ilgiau.

Pirmą kartą į Lietuvą atvažiavau 2017 metais, po to buvau ir Austrijoje, ir Vokietijoje, bet Lietuvoje – kaip namuose, daug lemia kalbos barjeras“, – pasakoja ukrainietis Andrėjus Zaremba.

Nors Lietuvoje daug kas rusiškai supranta, Alionai Lietuvoje gimdyti nebuvo drąsu būtent dėl kalbos.

Baimė yra visada – ir gimdyti, ir gyventi, svetima šalis, ne ten, kur mes gimėme, kur viskas mūsų. Gydytojai šaunuoliai, viską padarė greitai, net jei nesupranti, jie tau padeda, padrąsina, palaiko“, – sako ukrainietė Aliona Zaremba.

REKLAMA
REKLAMA

Kad gimdys Vilniaus gimdymo namuose, Aliona apsisprendė dar besilaukdama. Tik kiek išsigando išgirdusi, kad gulės ne vienvietėje palatoje, iškart puolė klausti:

REKLAMA

Kiek žmonių palatoje, nes Ukrainoje bendros palatos – po 8 žmones, mamytės, vienos pačios gimdžiusios, kas po cezario pjūvio, visų poreikiai skirtingi, vaikučiai skirtingi, kas miega, kas nemiega“, – teigia ukrainietė Aliona Zaremba.

Aliona apsidžiaugė, kad jos palata dvivietė, o dabar dar ir kaimynės neturi: „Didelis džiaugsmas, labai gerai, komfortas.“

Džiaugiasi suteiktomis sąlygomis

Kaip pastebi gimdymo namų medikai, čia gimdančios ukrainietės nereiklios – džiaugiasi tokiomis sąlygomis, kokios yra.

REKLAMA
REKLAMA

Klauso mūsų nurodymų, džiaugiasi esamomis sąlygomis, kurios, pagal jų pasakojimus, yra geresnės negu Ukrainoje, bendravimo problemų nekyla, dėl to, kad dauguma jų kalba angliškai, mūsų personalas taip pat, ypač jaunimas kalba angliškai, su vyresniais darbuotojais kalbasi rusiškai“, – pasakoja Vilniaus gimdymo namų Gimdymo skyriaus vedėja Linda Širšinaitienė.

Alionai gimdymo namuose patinka, tik va grįžti namo, juokauja mama, nebus taip paprasta – vyresnysis Anios broliukas nenori priimti sesės.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Iš pradžių jis labai tikėjo, kad sesutė yra ne sesutė, o broliukas. Kai pasakėme, kad bus sesutė, sakė „ne, palik gimdymo namuose, man berniuką atnešk“, – sako ukrainietė Aliona Zaremba.

Aliona – ne pirmoji ukrainietė, gimdžiusi Vilniaus gimdymo namuose.

Ukrainiečių 2022 metais turėjome 34, o praėjusiais metais gimdė mažiau – 9 ukrainietės. Už jų gimdymą sumoka lietuviškos ligonių kasos, pačioms joms nieko nereikia mokėt“, – tvirtina Vilniaus gimdymo namų direktorius Bronius Žaliūnas.

REKLAMA

Užpernai apie pusšimtis ukrainiečių gimdė ir Santaros klinikose.

„Pernai per pirmą pusmetį ukrainiečių buvo apie 40. Visų metų statistikos dar neturiu, bet iš tiesų kiekvieną savaitę yra“, – sako Santaros klinikų Akušerijos skyriaus vedėja Virginija Paliulytė.

Demografinio sprogimo nepastebėjo

Vilniaus miesto klinikinė ligoninė pernai priėmė apie 30 ukrainiečių naujagimių. Kiek iš viso Lietuvoje prasidėjus karui gimė ukrainiečių, duomenų niekas nerenka. Vis dėlto, kaip sako patys gydytojai, demografinis sprogimas neįvyko. 

REKLAMA

Pernai pasiektas visiškas gimdymų antirekordas – pirmą kartą, kiek pamena demografai, gimusiųjų Lietuvoje skaičius nesiekė 20 tūkstančių. O gimusieji ukrainiečiai – kitaip nei, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose, automatiškai netampa tos šalies piliečiais, kurioje gimė.

„Lietuvoje, deja, to nėra, mes norėtume, kad taip būtų“, – sako ukrainietis Andrėjus Zaremba.

Lietuvoje pilietybė teikiama ne pagal gimimo vietą, o pagal tėvų pilietybę.

Lietuvoje taikoma, vis dėlto, kraujo teisė – piliečiais gimimu tampa tik tie vaikai, kurie gimsta Lietuvos pilietybę turinčiam asmeniui“, – teigia Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Sieks Lietuvos pilietybės

Tad tam, kad Ania taptų Lietuvos piliete, pirmiausia Lietuvos pilietybę turi gauti bent vienas iš tėvų.

Nieko, stengsimės. Stengsimės. Mokytis kalbos, mokytis istorijos. Viskas mūsų rankose, kad tik noras būtų“, – atvirauja ukrainietė Aliona Zaremba.

O norą likti Lietuvoje Anios tėvai, kaip sako, turi: „Vienareikšmiškai čia ir Aniuta, ir jos vyresnis brolis Vania, jis jau lanko lietuvišką mokyklą. Liksime čia.“

Lietuvos pilietybė suteikiama pragyvenus 10 metų tiems, kas išlaiko lietuvių kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminus.

Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.

tv3.lt

Andrėjaus vieta ne prie lopšio šiltai įsitaisius, o tėvynėje, apkasuose, ginant mūsų visų laisvę
tai, kad čia tik jiems viskas, savais taip nesirūpinama
Mačiau reportažą. Na kaip visad ukrainietės nori visko kas geriausia. Dvivietė palata blogai "o jei kaimynės vaikas verks". Man tai kosmosas kad tie ukrainiečiai nori visko ko geriausio už 0 EUR 0ct
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų