Svarbiausi įvykiai:
23:34 | Kuleba: jei partneriai Ukrainai nepadės dabar, jie padės vėliau, bet jau „ekstremaliomis sąlygomis“
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba tikisi, kad Europos Sąjunga (ES) pritars 50 mln. eurų karinei paramai Kyjivui, kurią gruodžio mėnesį vetavo Vengrija.
Pasak D. Kulebos, parama Kyjivui taip pat yra parama demokratijai, todėl būtina atgaivinti skubumo jausmą tarp sąjungininkų, kuris buvo pirmaisiais Rusijos invazijos metais, nes „Ukraina turėtų būti vienybės, o ne susiskaldymo objektas“, praneša „UNIAN“.
„Mes ir toliau kovosime turimais ištekliais, nes ant kortos pastatyta demokratija, saugumas ir klestėjimas pasaulyje. Ukrainai ant kortos pastatytas jos, kaip tautos, egzistavimas“, – pabrėžė D. Kuleba.
Jis taip pat pažymėjo, kad Ukraina ir toliau priešinsis Rusijos karinei agresijai, net jei Vakarų šalys nutrauks paramą.
„Ir tie patys politikai, kurie nusprendė atsisakyti remti mus, nuspręs paramą skirti, bet ekstremaliomis sąlygomis. Žvelgiant iš racionalaus taško, realistinės politikos požiūriu, prasmingiau teikti pagalbą dabar, kad ateityje būtų išvengta krizės“, – sakė D. Kuleba.
22:27 | Ukrainos pareigūnas paaiškino, kodėl rusai dažniausiai leidžia raketas iš Kaspijos jūros
Rusija raketas į Ukrainą dažniausiai leidžia iš Kaspijos jūros, baimindamasi, kad jos gali nukristi Rusijos teritorijoje.
Tai pirmadienį per nacionalinį televizijos maratoną pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ihnatas, praneša „Ukrinform“ korespondentas.
„Kartais raketos praranda radiolokacinį susiejimą su savo taikiniu, įsijungia susinaikinimo įtaisai, būna, kad jos nukrenta visai kitur, nei planuota“, – sakė J. Ihnatas.
Anot jo, tokį atvejį buvo galima pamatyti ir vaizdo įraše, kai buvo sunaikinta pusė Rusijos kaimo, kuriame nukrito sparnuotoji raketa. Pareigūnas pažymėjo, kad tokių atvejų yra kur kas daugiau.
„Okupantai ne veltui leidžia raketas iš Kaspijos jūros rajono, virš pačios jūros. Nes yra tikimybė, kad raketa neskris ir tiesiog nukris iš lėktuvo rusams ant galvų. Štai kodėl Volgodonskas ir Kaspijos jūros rajonas yra tos vietos, iš kur rusai dažniausiai leidžia raketas“, – sakė J. Ihnatas.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, sausio 8 d. Rusija surengė masinę ataką prieš Ukrainą, naudodama sparnuotąsias, aviacines, balistines, zenitines valdomąsias raketas ir smogiamuosius bepiločius orlaivius. Ukrainos gynybos pajėgos sunaikino 18 iš 24 sparnuotųjų raketų Ch-101/Ch-555/Ch-55 ir aštuonis „šahedus“.
22:01 | Baltarusija stato karinį miestelį šalia sienos su Ukraina
Rusijos sąjungininkė Baltarusija šalia Ukrainos sienos stato naują karinį miestelį. Statyba vykdoma Gomelio srityje, praneša žiniasklaida.
„Radio Svoboda“ tarnybos duomenimis, šis karinis miestelis turėjo būti pradėtas statyti 2023 m. spalį. Numatoma statybų baigimo data – 2027 m.
Teigiama, kad šio karinio miestelio statyba gali būti susijusi su Baltarusijos autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos pareiškimu apie „Pietų operatyvinės vadovybės“ sukūrimą ginkluotosiose pajėgose, kurį jis paskelbė 2022 m. pavasarį.
40-50 km nuo Ukrainos sienos statomas karinis miestelis įsikurs teritorijoje, kurioje anksčiau veikė vaikų stovyklos, o dar visai neseniai – lazerių žaidimų užsiėmimai.
Plačiau skaitykite: Baltarusija stato karinį miestelį šalia sienos su Ukraina: taps puolimo baze?
21:55 | Zelenskis apie Rusijos raketų ataką: gelbėjimo darbai tęsiami – keturi žmonės žuvo, 45 sužeisti
Rusija neišvengiamai sulauks atsakymo už Ukrainos miestų apšaudymą. Per dar vieną masinę ataką nukentėjo 45 žmonės, šiuo metu žinoma apie keturis žuvusiuosius.
Tai pirmadienį vaizdo kreipimesi pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis, praneša „Ukrinform“ korespondentas.
„Šis rytas, deja, vėl prasidėjo masine raketų ataka. Charkivas ir sritis, Zaporižia, Kryvyj Rihas, Chmelnyckio sritis. Nukentėjo 45 žmonės, šiuo metu žinoma apie keturis žuvusiuosius. Mano užuojauta giminėms ir artimiesiems. Teroristinė valstybė tikrai pajus mūsų atsaką“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Pasak jo, Donecko, Chersono ir Chmelnyckio srityse dar tęsiami gelbėjimo darbai po Rusijos kariuomenės smūgių.
Prezidentas padėkojo šiuose darbuose dalyvaujantiems gelbėtojams, policininkams ir komunalinių tarnybų darbuotojams.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, sausio 8 d. Rusija surengė masinę ataką prieš Ukrainą, naudodama sparnuotąsias, aviacines, balistines, zenitines valdomąsias raketas ir smogiamuosius bepiločius orlaivius. Ukrainos gynybos pajėgos sunaikino 18 iš 24 sparnuotųjų raketų Ch-101/Ch-555/Ch-55 ir aštuonis „šahedus“.
20:52 | Evakuojamame Rusijos mieste – panika: griaudi sprogimai
Pirmadienio vakarą Rusijoje, Belgorode, aidi sprogimai. Vietos „Telegram“ kanalai praneša apie mieste paskelbtą oro pavojų.
Šalies agresorės agentūros duomenimis, virš Belgorodo srities buvo numušta 10 raketų.
Tuo pat metu regiono gubernatorius Viačeslavas Gladkovas „Telegram“ paragino vietos gyventojus pasitraukti nuo savo langų. Kartu šalies jis detalesnių sprogimų detalių neatskleidė ir jų priežasčių neįvardijo.
O dar ryte buvo pranešta, kad dėl Kyjivo smūgių evakuota apie 300 netoli Ukrainos sienos esančio Belgorodo gyventojų.
„Apie 300 Belgorodo gyventojų, nusprendusių laikinai evakuotis, šiuo metu apgyvendinti laikinuose prieglobsčio centruose Senajame Oskole, Gubkine ir Koročos rajone“, kurie yra toliau nuo sienos, platformoje „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše sakė Belgorodo srities gubernatorius V. Gladkovas.
„Per pastarąją parą gavome 1 300 prašymų išsiųsti Belgorodo vaikus į mokyklines stovyklas už miesto, kituose regionuose“, – teigė jis.
19:20 | Olafas Scholzas sukritikavo Ukrainos sąjungininkus: padeda nepakankamai?
Dauguma Europos Sąjungos (ES) šalių nesuteikia Ukrainai pakankamai ginklų, pirmadienį pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Sholzas. Todėl jis paragino sąjungininkus nepamiršti, kad Rusijos invazija tęsiasi, ir dėti daugiau pastangų, kad Ukraina laimėtų.
„Kad ir koks reikšmingas būtų Vokietijos indėlis, jo nepakaks Ukrainos saugumui ilgainiui užtikrinti“, – spaudos konferencijoje Berlyne pirmadienį kalbėjo O. Scholzas.
„Todėl raginu sąjungininkus ES sustiprinti savo pastangas dėl Ukrainos. <...> Daugumos ES valstybių narių tiekimų ginklų Ukrainai nepakanka“, – pridūrė jis.
Vokietijos kancleris pareiškė esąs įsitikinęs, kad vasario 1 d. vyksiančiame nepaprastajame aukščiausiojo lygio susitikime blokas susitars dėl siūlomo 50 mlrd. eurų pagalbos Ukrainai paketo.
Primename, kad gruodžio mėnesį vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime ES nepavyko susitarti dėl šio susitarimo, nes tam pasipriešino Vengrija.
18:52 | Ukraina gavo 100 gigabaitų įslaptintų duomenų, nutekintų iš Rusijos dronų gamintojos
Ukrainos gynybos ministerijos vyriausioji žvalgybos valdyba (GUR) pranešė gavusi 100 gigabaitų apimties įslaptintų duomenų iš Rusijoje įsikūrusio Specialiųjų technologijų centro (STC). Nutekintų duomenų rinkos vertė preliminariai įvertinta 1,5 mlrd. JAV dolerių, pranešė „Ukrinform“.
„Šiai Rusijos įmonei nuo 2016 m. taikomos sankcijos. Ji gamina karinę įrangą ir Rusijos kariuomenės kare prieš Ukrainą naudojamą įrangą“, – sakoma pranešime.
STC gamina įvairių modifikacijų žvalgybinius dronus „Orlan“, įvairias elektroninės kovos ir žvalgybos sistemas bei kitus karinius produktus.
Gynybos ministerijos gautame duomenų masyve yra dokumentai, apimantys 194 nomenklatūros vienetus: brėžinius, specifikacijas, patentus, programinę įrangą ir kt., duomenys susiję tiek su esamais, tiek su būsimais gynybos projektais.
„Tai didelis smūgis teroristei Maskvai: minėtas archyvas jau naudojamas siekiant sustiprinti Ukrainos gynybinius pajėgumus ir susilpninti valstybę agresorę“, – pranešė GUR.
Įslaptinta informacija iš vienos iš Rusijos gynybos pramonei itin svarbių įmonių gauta per ryšius su patriotiškai nusiteikusiais piliečių visuomenės ir žiniasklaidos atstovais. „Prie pasipriešinimo gali prisijungti visi“, – pabrėžė GUR.
17:23 | „Putino mokinys“ gali tapti vienu svarbiausių ES veidų
Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis (48 m.) pareiškė, kad birželio mėnesį vyksiančiuose Europos Parlamento (EP) rinkimuose kandidatuos į EP narius ir atsistatydins, jei bus išrinktas. Todėl Europos Sąjungos (ES) vadovai turės greitai susitarti dėl jo įpėdinio į atsilaisvinusį Tarybos nario postą. Jei jie to nepadarys, Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas (60 m.), kurio šalis liepos mėnesį perims pirmininkavimą EVT pagal rotacijos principą, vadovaus posėdžiams, praneša „Politico“.
„Nusprendžiau dalyvauti 2024 m. Europos Parlamento rinkimuose“, – vėlai šeštadienį Belgijos žiniasklaidai pranešė Ch. Michelis.
Nuo 2019 m. buvęs Belgijos ministras pirmininkas eina ES Tarybos – 27 ES valstybių narių vyriausybių vadovų grupės – vadovo pareigas.
„Jei būsiu išrinktas, užimsiu vietą [Europos Parlamente]. Iki birželio pabaigos ar liepos pradžios EVT gali numatyti ir paskirti įpėdinį“, – sakė jis, pridurdamas, kad iš karto po EP rinkimų jau numatyta surengti posėdį, kuriame bus nuspręsta, kas taps naujuoju EVT pirmininku.
Tai pirmas kartas, kai EP rinkimuose kandidatuos pareigas einantis EVT pirmininkas. Įprastu scenarijumi Ch. Michelis būtų likęs eiti pareigas iki lapkričio pabaigos.
Kartu tai reiškia, kad ES šalių vadovai, kurie skiria EVT pirmininką, patirs didelį spaudimą susitarti dėl Ch. Michelio įpėdinio iki liepos 1 d., kai Vengrija turėtų perimti pirmininkavimą Tarybai rotacijos būdu šešiems mėnesiams, praneša „The Guardian“.
Jei ES šalių vadovai nesusitars, V. Orbanas iki lapkričio pabaigos taptų vienu iš aukščiausių 450 mln. piliečių ES atstovų. Su Europos Komisijos (EK) pirmininke Ursula von der Leyen jis būtų svarbiausias ES veidas.
Daugiau apie tai skaitykite: „Putino mokinys“ gali tapti vienu svarbiausių ES veidų: jau dabar perspėja apie grėsmę blokui ir Ukrainos ateičiai
16:42 | Rusija tūkstančius civilių ukrainiečių laiko kolonijose ir tardymo izoliatoriuose
Rusija tūkstančius Ukrainos piliečių, kurie nėra karo belaisviai, laiko daugiau kaip 30-yje kolonijų ir tardymo izoliatorių įvairiuose šalies regionuose ir okupuotose teritorijose.
Tai pirmadienį pranešė „Ukrinform“, remdamasi BBC rusų tarnybos atliktu tyrimu.
Ukrainiečiai buvo sulaikyti Rusijos kariškių arba „teisėsaugos institucijų“ darbuotojų prasidėjus Rusijos plataus masto invazijai į Ukrainą įvairiomis aplinkybėmis: pavyzdžiui, „filtracijos“ metu, kartais – tiesiog gatvėse, įtarus pasipriešinimu „specialiajai karinei operacijai“.
Pagal Rusijos įstatymus, net karinės padėties sąlygomis žmonės be teismo negali būti sulaikyti ilgiau nei 30 dienų. Tačiau ukrainiečių sulaikymo laikas, vieta ir priežastis dažniausiai niekur nėra formaliai užfiksuoti, baudžiamosios ar administracinės bylos jiems neiškeltos, neatliekamas joks tyrimas jų atžvilgiu.
Tai matyti iš teismų sprendimų, su kuriais pavyko susipažinti BBC. Advokatai iš esmės negali susitikti su tais žmonėmis, kurie buvo sulaikyti nepateikus oficialių kaltinimų. Geriausiu atveju Rusijos gynybos ministerija pripažįsta faktą, kad tokie asmenys yra Rusijos teritorijoje, tačiau neleidžia advokatams ir artimiesiems jų aplankyti, „kol bus baigtas patikrinimas“.
Tad Ukrainos piliečiai kalinami, bet oficialiai jie nėra apkaltinti ar nuteisti baudžiamosiose bylose. „Todėl oficialiais būdais jų rasti neįmanoma, o jiems, skirtingai nei karo belaisviams, išlaisvinti nėra mechanizmų“, – pažymima publikacijoje.
15:42 | Susprogdinta traukinio cisterna netoli Rusijos naftos bazės Žemutiniame Tagile: valdžia tai pavadino „incidentu“
Rusijos žiniasklaidos duomenimis, sprogimas pažeidė traukinių sąstatą netoli Žemutinio Tagilo. Pirminiais duomenimis, sprogmuo buvo pritvirtintas prie vieno iš naftos produktus gabenusių vagonų. Skelbiama, kad netoliese buvo aptiktas dar vienas sprogmuo.
Netoli San Donato stoties (Žemutinio Tagilo apylinkės, Rusija) pirmadienį nugriaudėjo sprogimas. Oficialūs Rusijos teisėsaugos šaltiniai kol kas patvirtino tik patį „incidento“ faktą.
Apie nusikaltimus ir nelaimes Rusijoje skelbiantis „Telegram“ kanalas „112“ praneša, kad sprogmuo buvo pritvirtintas po viena iš sąstato cisternų.
Informacijos apie nukentėjusiuosius ar tai, kiek cisternų sudegė – nėra. Yra žinoma, kad sprogimo vietoje buvo aptiktas dar vienas sprogmuo.
Sprogimą išgirdo stotyje netoliese stovėjusį traukinio vagonų sąstatą su metalais sauganti sukarinta apsauga. Jie apžiūrėjo vietą, pamatė pažeistą cisterną ir išvydo dar vieną sprogmenį netoliese.
Tai jau antras atvejis per pastaruosius kelis mėnesius, kuomet Rusijos teritorijoje yra surengiami išpuoliai prieš strateginės svarbos krovinius geležinkeliuose.
Lapkričio 29-osios naktį buvo surengti net keli išpuoliai strateginės svarbos geležinkelio atkarpoje Buriatijoje. Baikalo-Amūro traukinių bėgių magistralėje (BAM) surengtas išpuolis ilgam sutrikdė traukinių eismą vienintelėje centrinę Rusiją su Kinija jungiančioje atšakoje.
15:28 | Gynybos ministerija: Ukraina ruošia aerodromus naikintuvams F-16
Ukraina ruošia aerodromų infrastruktūrą naikintuvams F-16 priimti. Tuo pat metu Vakaruose rengiami lakūnai ir inžinieriai.
Tai pirmadienį „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos gynybos ministro pirmasis pavaduotojas generolas leitenantas Oleksandras Pavliukas, kuriuo remiasi portalas „rbc.ua“.
Kaip pažymėjo O. Pavliukas, tiek Ukraina, tiek tarptautinė karinių oro pajėgų koalicija tęsia darbą, kurio tikslas – integruoti daugiafunkcį lėktuvą F-16 į bendrą Ukrainos gynybos pajėgų sistemą. Šie procesai vyksta vienu metu.
„Dirbame, kad planas „Fast Track“ būtų realizuotas iki 2024 metų pabaigos. Įvertintas aerodromų tinkamumas daugiafunkciams naikintuvams. Mūsų pilotai ir inžinieriai nuo 2023 metų rugpjūčio treniruojasi skraidyti naikintuvais F-16 pagal įvairias programas“, – sakė jis.
Anot jo, Ukrainoje atliekami sudėtingi ir kruopštūs darbai ruošiant infrastruktūrą, jos apsaugą, taip pat ir oro gynybos priemonėmis, sprendžiami kiti klausimai.
O. Pavliukas pažymėjo, kad pasirengimas Ukrainos teritorijoje vyksta tuo metu, kai aerodromų infrastruktūra, inžinieriai ir skrydžių personalas turi vykdyti kovines užduotis.
Portalas primena, jog leidinys „Berlingske“, remdamasis Danijos gynybos ministerija, sausio 7 d. pranešė, kad Danijos naikintuvų F-16 perdavimas Ukrainai vėluoja apie šešis mėnesius, kadangi reikia sukurti Ukrainoje reikiamą materialinę-techninę bazę ir infrastruktūrą.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas paragino remtis oficialiais šaltiniais, kai kalbama apie orlaivių vėlavimą. Anot jo, Danijos gynybos ministerijos svetainėje pranešimų apie tai nėra.
14:51 | Ukrainos policija: daugiau kaip 2100 žmonių palaikai tebėra neatpažinti
Iki šiol Ukrainoje tebėra neatpažinti daugiau kaip 2100 piliečių palaikai. Tai pirmadienį pranešė Ukrainos nacionalinės policijos Vyriausiosios tyrimų valdybos viršininko pavaduotojas Artiomas Ševčišenas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Šios dienos duomenimis, Ukrainoje tebėra neatpažinti daugiau kaip 2100 kūnų. Ir neįmanoma numatyti, kiek jų bus rytoj, po savaitės, po mėnesio. Todėl jau šiandien būtinas masinis DNR profilių rinkimas, kad būtų galima greitai reaguoti ir identifikuoti kiekvieną žuvusį žmogų – tiek mūsų Saugumo ir gynybos pajėgų karius, tiek civilius“, – sakė pareigūnas.
Atsakydamas į klausimą, ar užsienyje esantys ukrainiečiai galės nemokamai užsiregistruoti internetu dėl DNR mėginių tyrimo, A. Ševčišenas pareiškė, kad renkant biologinę medžiagą valstybinės įmonės „Dokumentas“ skyriuose piliečiai neturės jokių išlaidų.
Kaip jau buvo pranešta, praėjusių metų kovo pradžioje dėl lyginamosios DNR medžiagos trūkumo buvo apie 2800 neatpažintų kūnų.
14:48 | Dingo ne tik kiaušiniai: Rusijos parduotuvių lentynose nebeliko vištienos
Dėl sankcijų spaudimo toliau braška Rusijos ekonomika. Viena iš to apraiškų – pastaruoju metu iš parduotuvių lentynų dingusi vištiena.
Siekdami pasiteisinti, Rusijos mažmenininkai ir pareigūnai sugalvoja absurdiškų priežasčių, kodėl iš lentynų dingo paukštiena.
14:09 | Britų žvalgyba: Rusija vėl steigia sovietmečiu veikusius būrius „Smerš“
Rusija nusprendė vėl atgaivinti sovietmečiu veikusius kontržvalgybos padalinius „Smerš“, o 2024 m. sausio pradžioje paviešintuose vaizduose matyti operatyvininkai, dėvintys uniformas su „Smerš“ antsiuvais, socialiniame tinkle „X“ pranešė Didžiosios Britanijos gynybos ministerija.
Apie tai, kad vėl bus steigiama „Smerš“, rusų politikai paskelbė 2023 m. gale. Šios Josifo Stalino pirmą kartą įsteigtos ir 1941–1946 m. veikusios organizacijos pavadinimas – tai rusiškos frazės „Смерть шпионам!“ (mirtis šnipams) trumpinys. Vakaruose ji tapo žinoma iš Jiano Flemingo knygų apie Jamesą Bondą, kuriose pristatomas išgalvotas jos vaizdas.
Britų žvalgybos teigimu, kol kas neaišku, ar bus keičiamas tik rusų kontržvalgybos pavadinimas, ar bus plečiamos ir jos galimybės bei funkcijos.
„Tačiau tai yra dar vienas pavyzdys to, kad rusų valdžia į Rusijos ir Ukrainos konfliktą sąmoningai žvelgia pere Antrojo pasaulinio karo prizmę ir daug dėmesio skiria menamam slaptam išorinių grėsmių patekimui į šalies teritoriją“, – paaiškino ministerija.
13:31 | Ukrainoje žuvo 23 metų naikintuvo pilotas Vladyslavas, šaukiniu „Blue Helmet“
Gindamas Ukrainos dangų žuvo 23 metų pilotas Vladyslavas, šaukiniu „Blue Helmet“. Apie piloto žūtį „Instagram“ pranešė jo draugė Jevhenija Nesterenko.
12:58 | Rusija į Ukrainą pirmadienį paleido 59 smūgius
Pirmadienį Rusijos karinės pajėgos į Ukrainą paleido 59 ginklus. Kaip praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas generolas Valerijus Zalužnas, Ukrainai pavyko numušti 18 raketų ir aštuonis bepiločius orlaivius, t. y. mažiau nei pusę visų taikinių.
Rusų arsenalą pirmadienį sudarė sparnuotosios, oro, balistinės, priešlėktuvinės valdomosios raketos ir bepiločiai orlaiviai:
- 8 smogiamieji bepiločiai orlaiviai „Shahed-136/131“;
- 7 priešlėktuvinės valdomas raketos S-300/S-400;
- 4 aerobalistinės raketos Ch-47M2 „Kinžal“ iš keturių lėktuvų MiG-31K;
- 24 sparnuotosios raketos Ch-101/Ch-555/Ch-55 iš 11 strateginių bombonešių Tu-95MS;
- 8 sparnuotosios raketos Ch-22 iš bombonešių Tu-22M3;
- 6 balistinės raketos „Iskander-M“;
- 2 valdomos raketos Ch-31P.
„Mūsų gynėjai danguje sunaikino 8 smogiamuosius nepilotuojamus orlaivius „Shahed-136/131“ ir 18 sparnuotųjų raketų Ch-101/Ch-555/Ch-55“, – sakė V. Zalužnas.
„Ne visos priešo raketos, kurių nepavyko numušti, pasiekė taikinius“, – pridūrė jis.
12:31 | Rusų smūgiai Ukrainoje nusinešė tris gyvybes
Per naują Rusijos smūgių bangą Ukrainoje žuvo mažiausiai trys žmonės ir dešimtys buvo sužeisti, pirmadienį pranešė vietos pareigūnai.
Du žmonės žuvo Chmelnyckio ir Dnipropetrovsko srityse, sakė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Oleksijus Kuleba. Dar vienas asmuo žuvo Charkivo srityje.
Ukrainiečių oro pajėgos anksčiau sakė, kad Rusija pirmadienio rytą atakavo Ukrainą sparnuotosiomis raketomis ir raketomis „Kinžal“.
12:12 | Per Rusijos oro smūgius Chmelnyckyje žuvo du žmonės
Per naujus Rusijos oro smūgius Ukrainos Chmelnyckio srityje, Kyjivo duomenimis, žuvo du žmonės. Be to, smogta kritinei infrastruktūrai, pranešė vietos institucijos, kuriomis remiasi agentūra „Reuters“.
11:48 | JAV – ultimatyvus pareiškimas Bidenui: koks mūsų planas Ukrainoje? Kada tai baigsis ir koks tikslas?
JAV prezidento Joe Bideno administracijai būtina suformuluoti aiškią strategiją dėl Ukrainos ir įvardinti „galutinius tikslus kare“, kad Kongresas patvirtintų naują pagalbos Kyjivui paketą, perspėjo naujasis Atstovų Rūmų pirmininkas Mike’as Johnsonas.
Nepaisant to, pasirodė pranešimai, kad įtakingi respublikonų ir demokratų atstovai baigia sutarti dėl daug ginčų keliančio JAV biudžeto formavimo.
10:50 | Rusija: dėl Ukrainos smūgių iš Belgorodo evakuota 300 žmonių
Rusija dėl Kyjivo smūgių evakavo apie 300 netoli Ukrainos sienos esančio Belgorodo gyventojų, pirmadienį pranešė regiono gubernatorius.
„Apie 300 Belgorodo gyventojų, nusprendusių laikinai evakuotis, šiuo metu apgyvendinti laikinuose prieglobsčio centruose Senajame Oskole, Gubkine ir Koročos rajone“, kurie yra toliau nuo sienos, platformoje „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše sakė Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.
„Per pastarąją parą gavome 1 300 prašymų išsiųsti Belgorodo vaikus į mokyklines stovyklas už miesto, kituose regionuose“, – teigė jis.
Penktadienį V. Gladkovas pasiūlė Belgorodo gyventojams evakuotis iš miesto, kuris yra mažiau nei už 32 km nuo Ukrainos sienos ir kuris pastarosiomis savaitėmis patyrė intensyvesnius Ukrainos smūgius.
10:19 | Ukrainoje jau žuvo maždaug 365 170 rusų karių
Nuo 2022 m. vasario 24 iki 2024 m. sausio 8 dienos Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia Ukrainoje likvidavusios apie 365 170 Rusijos karių, iš jų 440 – vien per pastarąją parą.
Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Ukrainos gynėjai taip pat sunaikino 6 031 priešo tanką (+9 per pastarąją parą), 11 194 šarvuotas kovos mašinas (+14), 8 666 artilerijos sistemas (+13), 953 daugkartinio paleidimo raketų sistemas (+2), 638 oro gynybos sistemas (+1), 329 orlaivius, 324 sraigtasparnius, 6 822 bepiločius orlaivius (+1), 1 787 sparnuotąsias raketas (+1), 23 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 11 542 motorines transporto priemones (+19) ir 1 328 specialiosios įrangos vienetus (+1).
09:49 | Rusija raketomis atakavo prekybos centrą
Rusijos karinės oro pajėgos vėl intensyviai atakavo Ukrainą raketomis. Pirmadienio rytą ukrainiečių žiniasklaida pranešė apie sprogimus aplink Pietų Ukrainos Dnipro didmiestį.
Pasak stebėtojų, beveik tuzinas Rusijos strateginių bombonešių paleido raketas į taikinius Ukrainoje. Taip pat panaudotos hipergarsinės raketos „Kinžal“. Visoje Ukrainoje gaudė pavojaus sirenos.
Vietinis „Telegram“ kanalas „Svoj Kryvyj Rih“ 7.55 val. pranešė, kad mieste apgadintas prekybos centras.
Socialiniuose tinkluose taip pat pranešta apie dėl sprogimo mieste išdaužytus įėjimų langus. Sprogimo banga taip pat išdaužė šalia prekybos centro esančios ligoninės langus.
Rusijos kariuomenė pirmadienio rytą taip pat atakavo Zaporižią. Laikinai einantis Zaporižios mero pareigas Anatolijus Kurtjevas sakė, kad yra sužeistų civilių gyventojų.
„Rusijos teroristai atakuoja Zaporižią. Deja, yra nukentėjusiųjų“, – rašė jis „Telegram“.
Įvykio vietoje pradeda dirbti atitinkamos tarnybos.
„Dėl kombinuotos iš skirtingų pusių paleistų sparnuotųjų ir balistinių raketų atakos regiono centre iš viso nugriaudėjo 5 sprogimai. Žinoma, kad raketos pataikė į gyvenamuosius rajonus – atvirose teritorijose ir prie namų. Pranešta, kad 8.00 val. ryto dėl raketų atakos sužeisti du žmonės – vyras ir moteris. Informacija atnaujinama“, – sakė Zaporižios regioninės karinės administracijos vadovas Jurijus Malaško.
Taip pat pirmadienio rytą rusai atakavo Charkivo miesto pramonės objektus, buvo sužeista moteris. Apie tai „Telegram“ pranešė Charkivo meras Ihoris Terechovas.
„Šį rytą priešas atakavo miesto pramonės objektus. Kilo gaisras, buvo sužeista moteris. Mūsų gelbėtojai jau gesina gaisrą, o medikai teikia pagalbą sužeistai moteriai“, – sakė jis.
Kaip pranešta anksčiau, sausio 8-osios rytą Charkivą sudrebino mažiausiai keturi sprogimai. Okupantai miestą atakavo raketomis.
09:06 | Ukrainoje nukautas rusų pulkininkas, vienas iš oro desantininkų vadų, Ospanovas
Ukrainos gynybos pajėgos likvidavo Rusijos kariuomenės oro desanto pajėgų (VDV) šarvuočių tarnybos vadovą Armaną Ospanovą. Apie tai pranešė tinklaraštininkas, pseudonimu „Necro Mancer“, kuris stebi įrašus Rusijos socialiniuose tinkluose apie likviduotus rusų karininkus.
08:17 | Rusija vėl atakavo Ukrainą raketomis
Rusijos karinės oro pajėgos vėl intensyviai atakavo Ukrainą raketomis. Pirmadienio rytą ukrainiečių žiniasklaida pranešė apie sprogimus aplink Pietų Ukrainos Dnipro didmiestį.
Pasak stebėtojų, beveik tuzinas Rusijos strateginių bombonešių paleido raketas į taikinius Ukrainoje. Taip pat panaudotos hipergarsinės raketos „Kinžal“.
Visoje Ukrainoje gaudė pavojaus sirenos.
Ukraina daugiau kaip 22 mėnesius ginasi nuo Rusijos agresijos. Maskva į taikinius Ukrainoje jau paleido tūkstančius raketų.
07:50 | Zelenskis įvardijo Ukrainos tikslus 2024 metams
Savo naktinėje kalboje V. Zelenskis sakė, kad kiekvienas NATO šalies vadovas turėtų jausti, jog Aljansas taps daug stipresnis po susijungimo su Ukraina. Ukrainos lyderis sakė, kad surengė ilgą pasitarimą dėl santykių su partneriais Europos Sąjungoje ir NATO planų 2024 metais.
„[Aptarėme] mūsų bendravimą, mūsų vidaus pokyčius, žingsnius santykiuose, kurių tikimės. Taip pat neviešą darbas su partneriais. Aiškiai formuluojame užduotis“, – pažymėjo V. Zelenskis vaizdo krepimesi savaitgalį.
Pasak prezidento, susitikime dalyvavo Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas, vyriausybės vadovas ir vicepremjeras, užsienio reikalų ministras, gynybos ministras ir jo pirmasis pavaduotojas.
„Mūsų prioritetai yra aiškūs: visiškai įgyvendinti sprendimą pradėti derybas, parengti mūsų derybų su Europos Sąjunga sistemą, taip pat sukurti tokią santykių ir bendravimo su Aljanso narėmis sistemą, kad kiekviena valstybė, kiekvienas vadovas visiškai pajustų, kad kartu su Ukraina NATO taps daug stipresnė“, – kalbėjo V. Zelenskis.
07:00 | Sankt Peterburge kilo didžiulis gaisras: išplito 4 tūkst. kv. metrų teritorijoje
Rusijos mieste Sankt Peterburge esančiame angare pirmadienio naktį kilo į 4 000 kv. metrų plotą išplitęs gaisras. Apie didžiulį gaisrą pranešė Rusijos ekstremaliųjų situacijų ministerija.
Prašymus stoti į abi org. Lietuva teikė 1994 ir 1995 m, kai Prezidentu buvo Brazauskas. O premjeru Šleževičius (socdemai). Įstojom po 10 metų (ne taip ir greitai, juolab karo pas mus nebuvo), kai Prezidentu buvo Adamkus, o premjeru Brazauskas.
Prie kokio galo čia konservai ir ožys ?
