Gaudami kone dešimt kartų mažesnę kainą už pieną negu jis kainuoja parduotuvėse, žemdirbiai prekybininkus ir perdirbėjus kaltina godumu ir reikalauja derybų. O žemės ūkio ministras Navickas jau kalba, kad ūkininkams turėtų padėti pieno perdirbėjai ir pardavėjai, savivaldybių administracijos.
Prie Marijampolės Pieno konservų fabriko ūkininkai protestuoja dėl mažų pieno supirkimo kainų. Žemdirbiai įmonės vadovų reikalauja didinti pieno supirkimo kainą, kurią, palyginti su pernai, sumažino perpus ir dabar moka vos 20 centų už litrą pieno.
„Kuo toliau, tuo bus blogiau. Nieko gero nebus, jei tylėsime“, – sako ūkininkas iš Vilkaviškio rajono Rimvydas.
„20 centų – jau geriau išpilti į kanalizaciją, keltis 4 ryto, dirbti, stengtis dėl kažko, nėra vertinimo“, – kalba ūkininkas iš Kybartų seniūnijos Aurimas.
Čia pat ir būrys marijampoliečių, su tuščiais buteliais ir stiklainiais atėję įsipilti ūkininkų nemokamai dalijamo pieno:
„Po 50 centų duosiu, jei sulauksiu, mokėsiu 50 centų už litrą.“
„Būsim pabendravę, palaikę, parduotuvės mažintų, tokios kainos, neina nusipirkti.“
O pas protestuotojus iš savo kabineto ryžosi išeiti įmonės direktorius Henrikas Karpavičius.
Įmonės vadovas tvirtina, kad didmeninės pieno produktų kainos sumažėjo visoje Europoje, tad ir jis esą ūkininkams negalįs mokėti už pieną daugiau.
„Kaina mokama adekvati. Pernai mokėjome kainas, lenkėme ES vidurkį, kai buvo galimybė, mokėjome. Kai šiemet galimybė išseko, situacija tokia. Jei kaina kils produktų mūsų į viršų, pieno kainą irgi didinsime“, – aiškina H. Karpavičius.
Riebus karvių pienas tiesiog liejasi į pievas. Tauragės rajone ūkininkai suvažiavo su pilnomis statinėmis pieno, kad tokiu būdu pareikštų protestą prieš žemas pieno supirkimo kainas ir vyriausybės abejingumą. 30 tonų pieno tiesiog išpylė lauke. Štai, ką jie sako:
„Privedė iki tokių kainų, kad verta išpilti. Prekyboje žmonės neįperka, perdirbėjai naudojasi, o mūsų darbas veltui.“
„Mes dorą nuveikėm, perdirbėjai šaukia, kad Lietuvoje per daug žalio pieno, neapdirbame. Prašom, palengvinsim jūsų dalią, žemiau savikainos dirbti neįmanoma.“
Nešini kryžiais ir protesto plakatais ūkininkai susirinko ir Telšiuose prie Žemaitijos pieno įmonės. Čia pat ir miestiečius džiuginanti pieno dalinimo akcija. Tačiau ūkininkai pikti – net ir po susitikimo su įmonės vadovybe optimizmo nepadaugėjo:
„Iš tikrųjų labai blogai, žemdirbiai labai kantrūs, bet kantrybė turi ribas.“
„Ne iš gero gyvenimo atėjome, neprašome valstybės, vyriausybės pinigų. Mes prašome sąžiningo atsiskaitymo už pagamintą produkciją.“
Vilniuje ūkininkai susirinko ir po didžiausio Lietuvoje prekybos tinklo „Maxima“ administracijos langais. Čia stato kryžius ir dalija pieną ūkininkai, neslėpdami pykčio, kad, kritus pieno supirkimo kainoms, pieno produktų kainos parduotuvių lentynose tebėra rekordinėse aukštumose.
„Eurą dalinasi prekybininkas su pardavėju. Kas daugiausia iš tos kainos lobsta? Blogai, gresia problemos su išlikimu, kryžius tai simbolizuoja problemas, jei nebus reaguojama, kaimas išnyks“, – kalba ūkininkas iš Mažeikių rajono Audrius.
„Jei jūsų algą mėnesio pradžioj sakytų, mokės tik pusę, taip ir veikia“, – sako ūkininkas Rolandas.
Su kryžiais ir plakatais ūkininkai Vilniuje protestavo prie penkių didžiųjų prekybos tinklų būstinių, o „Norfos“ savininkas Dainius Dundulis protestuotojus priėmė. Prekybos tinklo vadovas antrina perdirbėjams, kad pieno žaliavos ir produktų kainas diktuoja rinka, tad supirkimo kaina augtų tik tuo atveju, jei jo ims trūkti. Dainius Dundulis toliau žada, kad pieno produktus jau greitai ims piginti ir parduotuvėse, o stoti ūkininkų pusėn ir spausti perdirbėjus didinti supirkimo kainas nesutinka.
„Prieš 3 mėnesius ūkininkų gaunama kaina 72 centai su PVM, kai gaudavo, tikrai buvo aukšta. Finansiškai jiems buvo neblogai“, – teigia D. Dundulis.
Tokie Dundulio žodžiai ūkininkus dar labiau siutina.
„Pasakoja apie rinką, rinkodarą, atrodo, lyg būtų bejėgiai. Yra skaudu, kai laikomasi rinkos, paskui rinką šokinėjama, numetama ant mažiausios grandies. Mes parduodame, jie nuperka, tegu prisiima atsakomybę, eina į bankus su paskolom“, – kalba ūkininkas iš Tauragės Eimantas.
O ūkininkų kaltinamas abejingumu žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas jau kalba, kad ūkininkams reikia pagalbos, o ją suteikti turėtų savivaldybių administracijos, prekybininkai ir perdirbėjai.
„Prekybininkas ir perdirbėjas, jei nematys perspektyvos, nepateiks pagalbos ūkiams, gali būti pasekmės ilgalaikės ir tada klausimas pakils, ar pajėgumai nėra per dideli, iš kur bus gaunamas žaliavinis pienas“, – teigia K. Navickas.
Ministras jau pripažįsta, kad situacija yra tokia įtempta, kad palikti rinkai sureguliuoti ūkininkų ir perdirbėjų santykius nebepavyks. Po protestų, ūkininkai vis dar viliasi susėsti ir prie bendro derybų stalo kartu su ministru, perdirbėjais ir prekybininkais, ir siūlo tam dieną po dviejų savaičių – per Užgavėnes.
