protestai

Armėnijos tyrimų komitetas pareiškė iškėlęs baudžiamąją bylą dėl mėginimo uzurpuoti valdžią penkiems šalies piliečiams ir dviem buvusiems Kalnų Karabacho gyventojams. Žinyba teigia, kad jie buvo rengiami Rusijos teritorijoje. Tai trečiadienį pranešė portalas „ekhokavkaza“. Kaltinamųjų pavardės neskelbiamos. Trys iš jų suimti, dar keturi įtraukti į ieškomų asmenų sąrašą. Pasak tyrėjų, jie planavo ginklu užgrobti valdžią šalyje.

Bangladešo rinkimų komisijos vadovas ketvirtadienį pasitraukė iš pareigų, paneigęs politinį kišimąsi į sausio mėnesį vykusius rinkimus, per kuriuos buvo perrinkta autokratinė lyderė Sheikh Hasina, vėliau pabėgusi iš šalies po studentų sukeltos revoliucijos. Kazi Habibulas Awalas ir dar keturi šalies rinkimų komisijos nariai pateikė atsistatydinimo pareiškimus, kaip priežastį nurodydami buvusios premjerės nušalinimą. Jie yra paskutiniai iš keleto Sh.

Baltarusijos vadovas Aleksandras Lukašenka suteikė malonę 30-čiai asmenų, nuteistų už antivyriausybinius protestus, trečiadienį pranešė jo biuras, praėjus ketveriems metams po masinių demonstracijų, kilusių po prezidento rinkimų. „Tarp atleistųjų nuo bausmės yra septynios moterys ir 23 vyrai.

Venesuelos opozicija, tvirtinanti, kad nugalėjo prezidento rinkimuose, ir jos rėmėjai šeštadienį tūkstančiais susirinko Karakase ir kitose vietose, žadėdami kovoti „iki galo“. Keliuose Venesuelos miestuose, o taip pat ir tolimojoje Ispanijoje, Belgijoje ir Australijoje susirinkę žmonės atsiliepė į opozicijos lyderės Marios Corinos Machado kvietimą prisijungti prie „Protesto už tiesą“. M. C. Machado vadovavo mitingui sostinėje, siekdama sustiprinti spaudimą prezidentui Nicolasui Maduro, kad šis...

Jungtinių Tautų ekspertai pirmadienį paragino patraukti baudžiamojon atsakomybėn Irano pareigūnus, įtariamus įvykdžius nusikaltimus žmoniškumui per 2022 metų protestų malšinimą.  JT žmogaus teisių taryba įgaliojo ekspertus atlikti tyrimą dėl beveik prieš dvejus metus Iraną supurčiusių protestų, kuriuos išprovokavo Mahsos Amini mirtis policijos areštinėje.

Barselonoje protestuotojai, šeštadienį žygiavę per turistų pamėgtas vietas, skandavo „Turistai eikite namo“ ir purškė juos vandens pistoletais, o kiti nešė plakatus su šūkiais „Barselona neparduodama“. Tūkstančiai protestuotojų išėjo į miesto gatves ir surengė naujausią demonstraciją prieš masinį turizmą Ispanijoje, kur neseniai panašios akcijos vyko Kanarų salose ir Maljorkoje, skelbia CNN.

Sekmadienį Izraelyje tūkstančiai žydų ultraortodoksų vyrų protestavo prieš jų šaukimą į kariuomenę. Protestus įžiebė neseniai priimtas Aukščiausiojo Teismo sprendimas pradėti šaukti ultraortodoksus vyrus į karinę tarnybą. Vietos žiniasklaida skelbė, kad sekmadienio vakarą Jeruzalėje būta smurtinių susirėmimų tarp protestuotojų ir policijos. Siekiant išvaikyti juodus kostiumus vilkėjusius demonstrantus, buvo pasitelkti raitieji policininkai ir vandens patranka.

Apie 10 tūkst. žmonių Vilniaus centre šeštadienį žygiuoja LGBTIQ (lesbiečių, gėjų, biseksualų, translyčių asmenų) bendruomenės eitynėse už seksualinių mažumų teises. Vienas iš protestuotojų prieš LGBTQ eitynes Raimondas Šimaitis buvo sulaikytas policijos, nes padegė vaivorykštės spalvų vėliavą. Jis aiškino, kad rengia perfomansą „Spalvos sušildo“, kurio metu padegė vaivorykštės spalvų vėliavą.

Šeštadienio pavakarę Vilniuje planuojant surengti LGBT+ bendruomenės eitynes, sostinės Katedros aikštėje ir jos prieigose, taip pat Vinco Kudirkos aikštėje vyko protestai. Nors mitingų vietose buvo galima išvysti įvairių plakatų ir vėliavų, panašu, kad aktyvistų šie protestai nepritraukė – pasisakyti prieš renginį „Už lygybę!“ susirinko vos keletas žmonių. Katedros aikštėje savo protestą eitynėms reiškė Krikščionių sąjungos ir Lietuvos šeimų sąjūdžio atstovai.

Sakartvelo žmonės nepasiduoda. Į Tbilisio gatves išėjo milžiniška minia – maždaug penkiasdešimt tūkstančių kartvelų. Jie ir toliau priešinasi Kremliaus padiktuotam ir valdžios stumiamiam „užsienio agentų“ įstatymui.  Dugiau apie tai – TV3 žiniose.  Milžiniška kartvelų minia į Tbilisio gatves gegužės 11 d. išėjo dar nesutemus. Jų rankose ne tik Sakartvelo, bet ir Europos Sąjungos vėliavos. O triukšmą jie kelia dėl „užsienio agentų“ įstatymo.

Sakartvelo teisingumo ministras Ratis Bregadzė pareiškė, kad išpuolius prieš aktyvistus, protestuojančius prieš užsienio agentų įstatymą, surengė patys aktyvistai. Tai penktadienį pranešė „Ukrinform“, remdamasi portalu „News Georgia“. „Net nežinau, ar kas nors mušė pats save, ar kas nors kitas griebėsi fizinio smurto.

Sakartvele toliau tvyro didelė įtampa, tęsiantis priešpriešai tarp vyriausybės ir pilietinės visuomenės, smerkiančios prieštaringai vertinamą „užsienio agentų“ įstatymo projektą, pareigūnams protestus bandant išsklaidyti smurtinėmis priemonėmis. Naujienų agentūros AFP žurnalistai matė, kad minios žmonių, pučiančių švilpukus ir mojuojančių raudonai baltomis Sakartvelo vėliavomis bei mėlynomis ES vėliavomis, užpildė sostinės Tbilisio gatves.

Sakartvele prasiveržė smurtas. Prieš užsienio agentų įstatymą protestuojančius kartvelus riaušių policija ėmė vaikyti ašarinėmis dujomis ir vandens patrankomis. Tbilisio gatvėse aidėjo ir šūviai, daugiau nei pusšimtį kartvelų pareigūnai sulaikė. Sakartvelo sostinėje gyvenanti lietuvė sako, kad brutalus valdžios susidorojimas su taikiais protestuotojais jų neišgąsdino. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

 Smurtiniai saugumo pajėgų veiksmai prieš protestuotojus Sakartvele sukėlė tarptautinį susirūpinimą. Europos Sąjunga (ES), JAV, Prancūzija ir kitos šalys pareiškė esančios sunerimusios dėl smurto naudojimo prieš demonstrantus. Trečiadienį dešimtys tūkstančių žmonių Tbilisyje vėl išėjo į gatves, protestuodami prieš „užsienio įtakos“ įstatymą. Nepaisant to, parlamentas ir antruoju svarstymu pritarė ginčytinam įstatymo projektui. Oponentai jame įžvelgia instrumentą persekioti kritikus.

Jungtinės Tautos antradienį išreiškė susirūpinimą griežtais veiksmais, kurių imtasi vaikant propalestinietiškus protestus JAV universitetų miesteliuose. „Esu susirūpinęs, kad kai kurie teisėsaugos veiksmai virtinėje universitetų atrodo neproporcingi savo poveikiu“, – sakė JT žmogaus teisių vadovas Volkeris Turkas.

Lietuvių pamėgtoje Tenerifėje vietos gyventojai paskelbė „karą“ turistams. Kurorte jau vyksta protestai, nukreipti prieš turistus, nes, vietinių manymu, poilsiautojai tik geria pigų alų, guli saulėje ir valgo nekokybišką maistą. Tuo tarpu naujienų portalo tv3.lt kalbinti Tenerifėje gyvenantys lietuviai susiduria su tomis pačiomis problemomis kaip ir vietiniai, nevengia ir aštresnių pasisakymų.

Lietuvos ūkininkai grasina sekti protestavusių lenkų ūkininkų pavyzdžiu. Jie vyriausybei priekaištauja, kad ši daugiau kaip metus vilkina žemų pieno supirkimo kainų klausimą. Žemės ūkio ministerijoje ūkininkai dar kartą buvo susitikę su ministru Navicku, tačiau išsiskirstė niūrios nuotaikos. Daugiau apie tai – TV3 žiniose. Ginkūnų agrofirmos ūkyje Šiaulių rajone yra apie 600 melžiamų karvių.

Daugelyje Europos šalių nesiliauja masiniai žemdirbių protestai, ūkininkai blokuoja kelius. Kaimyninėje Lenkijoje jie vėl užblokavo sieną su Ukraina – reikalauja nutraukti pigaus maisto importą iš karo draskomos šalies. Prie protestuojančių lenkų jungiasi ir vengrai, įtampa auga ir tolimoje Ispanijoje. Didžiulė traktorių kolona juda Poznanėje – griežtėjančiais aplinkosaugos reikalavimais ir pigiu importu iš Ukrainos nepatenkinti ūkininkai žada mėnesį blokuoti dešimtis kelių ir sieną su Ukraina.

Sekmadienį keli tūkstančiai graikų Atėnuose dalyvavo demonstracijoje prieš ketinimus įteisinti santuokas tarp tos pačios lyties asmenų ir leidimą jiems įsivaikinti. Kitą savaitę šio įstatymo projektas bus svarstomas parlamente, praneša AFP. Policijos skaičiavimu, į ortodoksų religinių bendruomenių raginimą protestuoti atsiliepė apie 4 000 žmonių.

Srutų upeliai teka šalia Europarlamento Briuselyje, o į pastatą lekia kiaušiniai ir akmenys – taip įtūžę Belgijos ir kitų šalių ūkininkai bando atkreipti suvažiavusių Europos lyderių dėmesį į problemas. Drakoniški reikalavimai esą toliau naikina ūkius, o valdžios tik žada paramą, tačiau neskuba jos skirti. Ūkininkų protestai toliau vilnija per visą žemyną – traktoriai blokuoja ir Portugalijos bei Graikijos kelius.

Austrijos vidaus reikalų ministerija pirmadienį perspėjo dėl šalyje augančio kraštutinių dešiniųjų judėjimo ir paskelbė, kad atskirose bylose buvo sulaikyti du vyrai. Sekmadienį kaimyninėje Vokietijoje šimtai tūkstančių žmonių protestavo prieš kraštutinių dešiniųjų partiją „Alternatyva Vokietijai“ (AfD). Demonstracijos šalyje surengtos po to, kai pasirodė pranešimų, kad AfD nariai per ekstremistų susitikimą aptarė masinių deportacijų planus.

Pirmadienį Rusija skyrė kardomąjį kalinimą keturiems vyrams, dalyvavusiems retai šalyje pasitaikančiuose protestuose, sukrėtusiuose Baškirijos regioną. Šioje respublikoje Urale gyvena didelė baškirų mažuma. Praėjusią savaitę tūkstančiai žmonių išėjo į mažo Baimako miestelio gatves, kai kurie susirėmė su riaušių policija. Protestais buvo siekiama paremti aktyvistą Failą Alsynovą, gynusį baškirų kalbą ir kultūrą.

Sekmadienį Briuselio gatvėmis žygiavo apie 9 000 palestiniečius palaikančių demonstrantų, kurie ragino nutraukti Gazos Ruože įnirtingus Izraelio bombardavimus ir mūšius. Eitynės įvyko likus dienai iki ES užsienio reikalų ministrų susitikimo su Izraelio, Palestinos, Egipto, Saudo Arabijos ir Jordanijos užsienio reikalų ministrais, kuriame bus aptariamas Gazos Ruože vykstantis karas ir sunki palestiniečių civilių padėtis.

Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris padėkojo šimtams tūkstančių žmonių, kurie savaitgalį Vokietijos miestuose prisijungė prie protestų prieš dešinįjį ekstremizmą, už jų atsidavimą demokratijai. „Šie žmonės mums visiems įkvepia drąsos. Jie gina mūsų respubliką ir konstituciją nuo jos priešų. Jie gina mūsų žmogiškumą“, – sakė jis sekmadienį vaizdo pranešime iš Berlyno.

Penktadienį Rusijos Baškirijos respublikos policija areštavo daugiau protestuotojų, išėjusių į gatves dėl populiaraus aktyvisto įkalinimo, devyniems protestų dalyviams teismas skyrė trumpas laisvės atėmimo bausmes. Šią savaitę tūkstančiai žmonių išėjo į gatves mažame Baimako miestelyje spaudžiant šalčiui ir susirėmė su riaušių policija. Tai itin retas atvejis, kai Rusijoje žmonės išdrįsta protestuoti.

Rusija skyrė trumpalaikes laisvės atėmimo bausmes šešiems protestuotojams, kurie anksčiau šią savaitę mitingavo prieš žymaus vietos aktyvisto įkalinimą, ketvirtadienį paskelbė regioninis teismas. Protestuotojai ir riaušių policija susirėmė per dvi dienas trukusius protestus mažame miestelyje Rusijos centrinėje Baškirijos dalyje.

Privačių miškų savininkai pirmadienį ryte surengė protesto akciją, kurio metu į Kauno regiono kelius išriedėjo dešimtys miškovežių – taip siekiama palaikyti Lietuvos ūkininkus bei atkreipti dėmesį į miškininkų veiklos apsunkinimą saugomose vietose.  Privačių miškų savininkų asociacijos (PMSA) vadovė Giedrės Šlevinskė BNS sakė, kad pirmadienį maždaug 30–40 miškovežių išvažiavo nuo Batėgalos Jonavos rajone važiuoja iki Kėdainių.  „Pravažiuosime ir viskas.

Lietuvos žemės ūkio taryba nusprendė tęsti pirmadienį vykusius šalies žemdirbių protestus, naują jų etapą planuojama surengti sausio pabaigoje.  „Lietuvos žemės ūkio taryba vykdydama savo narių valią neturi kito pasirinkimo, kaip pradėti antrą protestų akcijos etapą, kai su žemės ūkio technika bus važiuojama į Vilnių. Ši akcija pareikalaus iš mūsų žemdirbių bendruomenės maksimalaus susitelkimo ir pastangų“, – teigiama ketvirtadienį išplatintame Lietuvos žemės ūkio tarybos pranešime.

Serbijos sostinę drebina opozicijos protestai. Šalies prezidentą su Putinu lyginantys protestuotojai ragina jį atšaukti parlamento ir savivaldos rinkimų rezultatus. Įniršę protestuotojai mėgino įsiveržti į Belgrado rotušę, laidė akmenis į pareigūnus, o patys buvo vaikomi ašarinėmis dujomis. Iki šiol prieš rinkimus laimėjusius valdančiuosius taikiai protestavusi Serbijos opozicija ir jos rėmėjai pratrūko – bandė šturmuoti Belgrado rotušę.

Europos Parlamento nariai pirmadienį paragino Iraną leisti Mahsos Amini, kurios mirtis pernai rugsėjį išprovokavo masinius moterų protestus, šeimai atvykti į Prancūziją atsiimti prestižinio Europos Sąjungos apdovanojimo už minties laisvę. Teisės aktų leidėjai teigė, kad Irano valdžia konfiskavo M. Amini motinos, tėvo ir brolio pasus ir neleido jiems įlipti į lėktuvą, skrendantį į Paryžių.

Kauno rajone, Domeikavoje, planuojami Pusiaukelės namai nuteistiesiems sulaukia vis didesnio gyventojų pasipriešinimo. Nerimstant aistroms dėl Domeikavoje įrengiamų Pusiaukelės namų – Kalėjimų tarnyba sprendimo keisti neketina. O Lietuvos valstiečių žaliųjų (LŽVS) frakcija žada surinkti duomenis ne tik apie šių, bet ir 7 kitų pusiaukelės namų įrengimą – esą įrengiant pataisos namus nėra atliekamas aplinkos vertinimas, trūksta aiškaus reglamentavimo.

Jungtinėje Karalystėje ir Prancūzijoje – tūkstantiniai protestai. Į gatves išėję žonės reikalauja nutraukti ugnį ir žudyne Gazoje. Protestuotojai Paryžiuje ragino nutraukti ugnį Gazos Ruože Paryžiuje šeštadienį keli tūkstančiai žmonių surengė demonstraciją su šūkiu „Sustabdykite žudynes Gazoje“. Kairiojo sparno organizatoriai paragino Prancūziją reikalauti, kad Izraelis ir „Hamas“ kovotojai nedelsiant nutrauktų ugnį.

Tolerancija migrantams ilgus metus garsėjusi Švedija vis labiau klimpsta į neramumų ir nusikaltimų liūną. Policija sunkiai tramdo susišaudymus ir sprogdinimus, kuriuos inicijuoja migrantai, tačiau žada, kad padedama kariuomenės ims situacijos kontrolę į savo rankas. O dėl dviejų švedų nužudymo Briuselyje, paaiškėjus, kad Belgijos teisėsauga laiku nedeportavo nusikaltėlio, atsistatydino Belgijos teisingumo ministras.

Ketvirtadienį prie Seimo vyko mitingas. Jame dalyvavo ir aktyvus įvairių protestų dalyvis Antanas Kandrotas-Celofanas. Kaip skelbia delfi.lt, pasibaigus mitingui, Celofanas protesto dalyvius pakvietė sudalyvauti Apeliacinio teismo posėdyje, kur jis pats teisiamas dėl stambios finansinės aferos. Didelė minia pajudėjo link teismo, tačiau į vidų įleista nebuvo.

Per naktinius protestus Berlyne prieš Izraelio vykdomą Gazos Ruožo bombardavimą, kuriuo atsakoma į didelio masto „Hamas“ ataką, buvo sužeisti 65 policijos pareigūnai, ketvirtadienį pranešė valdžios institucijos. Pažymima, kad demonstrantai nepaisė tokių susirinkimų draudimų.

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija (LTPF) trečiadienį pradeda protesto akcijas prieš Vidaus reikalų ministerijos (VRM) ruošiamus Vidaus tarnybos statuto pakeitimus. Profesinė sąjunga paskelbė, kad trečiadienį nuo 12 iki 14 val. pareigūnai protestuos prie Vyriausybės, taip pat prie Finansų, Teisingumo ir Vidaus reikalų ministerijų, Ministrų kabinetui ketinant apsispręsti dėl pataisų teikimo Seimui.

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija (LTPF) piktinasi nepakankamai didinamais atlyginimais, naikinamomis socialinėmis garantijomis, taip pat žada rengti protesto akcijas. Taip profsąjungos reaguoja į Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtą Vidaus tarnybos statuto (VTS) projektą. Kaip nurodoma pirmadienį išplatintame LTFP pranešime, norint užtikrinti tinkamą pareigūnų darbo užmokesčio didėjimą, reikėtų skirti 55 mln. eurų, o ne dabar projekte numatytus 23,9 mln. eurų.

Pastarosiomis savaitėmis Lietuvą sukrėtė žinia apie suvenerų judėjimui save priskiriančią  Vilčinskų šeimą, savavališkai išvežusią tris vaikus iš vaikų gerovės centro „Pastogė“.  Ši istorija taip pat paskatino platesnes diskusijas apie vadinamąjį „suverenų“ judėjimą. VILNIUS TECH filosofijos ir kultūros studijų rektoriaus Alfredo Buiko teigimu, suverenai – žmonės, įprasminantys save per konflikto su valstybe prizmę, taip randantys atsakymus į jiems svarbius klausimus.

Švedijos vyriausybė antradienį paskelbė ketinanti sustiprinti pasienio kontrolę dėl pablogėjusios saugumo padėties po kelių protestų, per kuriuos buvo išniekintas Koranas. Įtampa tarp Švedijos ir musulmoniškų šalių padidėjo po kelių protestų, kurių metu buvo deginamas ar kitaip išniekinamas Koranas. „Žmonės, turintys labai silpnus ryšius su Švedija, neturėtų turėti galimybės atvykti į Švediją daryti nusikaltimų“, – spaudos konferencijoje sakė ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį susitikime su merais sakė, kad paauglio mirties išprovokuotų riaušių pikas jau praėjo, tačiau atsargiai kalbėjo apie smurto pabaigą. „Ar nuolatinė ramybė jau grįžo? Dar nedrįstu taip teigti, bet pikas, kurį stebėjome ankstesnėmis dienomis, praėjo“, – sakė E. Macronas. Anksčiau antradienį Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad praėjusią parą smurto sumažėjo.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sekmadienį pareiškė, kad su nerimu stebi riaušes Prancūzijoje. Pareiškimas pasirodė kitą dieną po to, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) dėl smurto savo šalyje atidėjo valstybinį vizitą į Vokietiją.

Šveicarijos Lozanos mieste sekmadienio naktį kilus neramumams buvo suimti šeši paaugliai, pranešė Šveicarijos policija po to, kai daugiau kaip šimtas jaunuolių apgadino parduotuves miesto centre. Policija nurodė, kad šią sumaištį įkvėpė Prancūzijoje vykstančios riaušės, ir nors jos mastas gerokai mažesnis, šeštadienio vakarą Lozanoje buvo mėtomi akmenys ir daužomi vitrinų langai, o ypač nukentėjo sportbačių parduotuvė. Be šešių paauglių, taip pat buvo suimtas vienas suaugęs asmuo.

Penktąją protestų naktį Prancūzijos policija sulaikė 719 žmonių, sekmadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija.  Iki ankstyvo sekmadienio ryto Prancūzijos pareigūnai dislokavo pastiprinimą miestuose, kuriuose kilo nauji susirėmimai po mirtino policijos šaudymo į septyniolikmetį, kurio laidotuvės prasidėjo šeštadienį.  Sekmadienį 3 val. ryto (4 val.

Šiaurės vakarų Prancūzijoje per naktinius protestus, penktadienį mirė nuo prekybos centro stogo nukritęs jaunuolis, pranešė policija. Protestai šalyje kilo po to, kai antradienį 17-metis Nahelis buvo nušautas policijos per eismo patikrinimą. Pasak prokurorų, jaunuoliui buvo 20 metų. Prokurorai teigė, kad protestuotojų grupė ketino apiplėšti prekybos centro. Prokuroras Fredericas Teillet nurodė, kad penktadienį apie 5 val. vietos (6 val.

Prancūzijoje vykstančiuose protestuose naktį protestuotojai padegė policijos automobilį.  Vakariniame Paryžiaus priemiestyje prie policijos nuovados buvo padegtas ir visiškai sudegė policijos automobilis. Protestai šalyje kilo po to, kai policijos pareigūnai nušovė paauglį, 17 metų vaikiną. Pasak Paryžiaus policijos viršininko Laurent'o Nunezo, pareigūnai panaudojo jėgą, nes paprašius sustabdyti automobilį, jis nepaklausė ir nuvažiavo.

Prancūzijos premjerė Elisabeth Borne penktadienį, po trečią naktį visoje šalyje vykusių neramumų, pareiškė, kad vyriausybė svarsto visus kelius tvarkai atkurti, įskaitant nepaprastosios padėties paskelbimą. Žurnalistų paklausta, ar svarstoma galimybė įvesti nepaprastąją padėtį, kaip reikalauja kai kurios dešiniosios opozicinės partijos, ji atsakė: „Dabar jums nepasakysiu, bet mes svarstome visus variantus, o prioritetas yra vienas: visoje šalyje atkurti tvarką.

Prancūzijos saugumo pajėgos per trečią iš eilės smurto naktį, kurią sukėlė policininko įvykdytas paauglio nužudymas per eismo patikrinimą, iš ketvirtadienio į penktadienį sulaikė 667 asmenis, pranešė vidaus reikalų ministras. „Praėjusią naktį mūsų policija, žandarai ir ugniagesiai vėl drąsiai susidūrė su retu smurtu. Laikydamiesi mano griežtų nurodymų, jie sulaikė 667 žmones“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas.

Prancūzijos policija ketvirtadienį ruošėsi naujiems smurtiniams protestams po to, kai policininkas nušovė paauglį. Valdžia stengiasi suvaldyti aštrėjančią krizę. Remiantis vidaus saugumo pažyma, laukiama, kad ateinančios naktys „taps miesto smurto teatru“, o „veiksmai bus nukreipti prieš tvarkos palaikymo pajėgas ir valstybės simbolius“, sakė policijos šaltinis. Viename Paryžiaus priemiestyje, Klamarte, jau paskelbta naktinė komendanto valanda nuo ketvirtadienio 21 val. vietos (22 val.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį šaukia pasitarimą su kai kuriais savo ministrais dėl krizės, kilusios policijai nušovus paauglį ir tuo išprovokavus smurtinius protestus, paskelbė prezidentūra. Vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas kiek anksčiau pranešė, kad praėjusią naktį šalyje per, jo žodžiais, netoleruotinus protestus buvo sulaikyta 150 žmonių ir kad buvo padegti ar užpulti keli valstybiniai pastatai.