Užimtumo tarnyba skelbia, kad pasitinkant pavasarį sezoninio darbo pasiūlymų paskelbta du kartus daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Ir didžioji dalis šių vietų vis dar laisvos.
28-erių metų Sonata iš Pasvalio rajono pirmą kartą paėmė į rankas pjūklą ir mokosi genėti obelis. Floristė tikisi, kad sezoninis darbas soduose – laikina stotelė ieškant nuolatinio darbo.
„Šiais laikais sunku darbą susirast, tai va šioks toks darbelis. Sunku, ypač kai būna didelis medis ir labai daug ūglių“, – kalba Pasvalio rajono gyventoja Simona.
Sezoninis darbas gelbsti ir Algį. Vyras Aukštikalnių soduose – ne naujokas. Pavasarį geni medžius, rudeniop skina obuolius.
„O ką daryt, valgyti dar nori. Jau tokių metų nelabai kas nori imt, 60 metų, statyboj, ir taip nebegali lėkt kaip jauni lekia“, – sako Pasvalio rajono gyventojas Algis.
Uždarbis priklauso nuo atlikto darbo. Už vieną nugenėtą medį moka eurą ar 1,2 euro. Tad pavyzdžiui, Audrius sako per dieną užsidirbantis apie 20 eurų. Tiesa, būna ir tokių, kuriems užsidirbti pavyksta vos kelis eurus.
„Tai per aukštai, tai negali prilipt, tai nuo ryto šalčiau, tai koks lietus lyja, mes patys išvažiuojam“, – sako Pasvalio rajono gyventojas Audrius.
Aukštikalnių sodų vadovas sako, kad pavasariniams darbams reikia 35 darbuotojų. Dabar vos pavyko prisikviesti pusę tiek.
„Bendradarbiaujam su darbo birža, bet jų siųstų darbuotojai iš 10 kol kas gal 2 užsikabins, o visi kiti geriau nedirbt negu dirbt“, – teigia bendrovės „Aukštikalnių sodai“ vadovas Arvydas Paškevičius.
O ir pradėję dirbti, anot vadovo, neaišku kiek užsibus.
„Jų gi nesulaikysi, jis atėjo, padirbo, nusibodo ar dar kažkas, kitokių problemų prisigalvojo“, – kalba A. Paškevičius.
Sezoninių darbuotojų kasmet dairosi ir braškių augintojas iš Panevėžio rajono. Sako pernai dėl darbuotojų stygiaus vienas braškių laukas liko net nenuskintas. O pirmieji darbai braškyne prasideda pavasarį, vos sušilus.
Braškių augintojas su nerimu laukia darbų sezono pradžios ir svarsto, ar nepasikartos pernykštis scenarijus. Pavasarį iš užimtumo tarnybos sako taip ir nesulaukė norinčių dirbti.
„Surado nemažai darbuotojų, kurie lyg ir pažadėjo dirbti, suregistravo, bet, kai reikėjo ateiti į darbą, atėjo lygiai nulis“, – pasakoja braškių augintojas Jonas Zaborskis.
Užimtumo tarnybos duomenimis, vasario mėnesį buvo paskelbta 240 laisvų darbo vietų sezoniniams darbams. Tai yra kone du kartus daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Didžioji dalis šių vietų vis dar laisvos.
„Kadangi tai yra fizinis, sunkus darbas, tai vėl ne kiekvienas ryžtasi dirbti laukuose ar dirbti labai sudėtingą darbą. Kitas – tai yra darbo užmokestis“, – aiškina stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.
Kalbinti ūkininkai sako, kad sezoninių darbų įkainiai jau seniai europietiški. Bėda, anot jų, kad žmonės išlepinti pašalpų. Ūkininkai svarsto ir apie nuo karo bėgančių ukrainiečių įdarbinimą. Tačiau darbo rankų sako trūksta jau dabar, o įdarbinti ukrainiečius užtruktų.
„Ča labai stiprus pamąstymas į priekį, juo labiau, kad tuos ukrainiečius reikės kažkur apgyvendinti, dabar nebeturim gyvenamo fondo savo“, – sako A. Paškevičius.
„Karo pabėgėliai – tai yra jaunos moterys su vaikais, kuriuos reikia prižiūrėti, reikia būti, be to, jie visi yra labai dideliame strese, taip kad labai didelių vilčių aš į tai nededu“, – kalba J. Zaborkis.
Šiuo metu užimtumo tarnyboje užsiregistravę per 170 tūkstančių ieškančių darbo. Tai maždaug 100 tūkstančių mažiau nei pernai tuo pačiu metu.
