Ekspertai kalba, kad įdarbinti užsieniečius skatina ne tik išaugęs laisvų darbo vietų skaičius, bet ir reikalinga kvalifikacija.
Keičiasi poreikiai
Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė komentavo, kad dažnai darbo jėgos trūkumą lemia darbuotojų stygius toje teritorijoje.
„Darbo vietų neužpildymo priežastys yra teritorinė darbo pasiūlos ir paklausos neatitiktis, kai laisvos darbo vietos registruojamos vienoje teritorijoje, o tokio darbo ieškantys koncentruojasi kitoje“, – teigė M. Jankauskienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad didelė dalis darbdavių ieško kvalifikuotų darbininkų.
„Didžiausia, Užimtumo tarnyboje registruotos darbo jėgos pasiūlos ir paklausos, neatitiktis fiksuota kvalifikuotų darbininkų ir operatorių grupėje. Kas antra 2021 m. registruota laisva darbo vieta skirta šiai grupei priskiriamų profesijų darbuotojams“, – pasakojo atstovė spaudai.
Itin didelis skirtumas užfiksuojamas specialisto, vadovo ir nekvalifikuoto darbo pozicijose, jose poreikis yra gerokai didesnis už pasiūlą.
„Daugiausia darbo ieškančių asmenų pageidauja dirbti specialisto ir vadovo (29,3 proc.) arba nekvalifikuotą darbą (31,9 proc.). Laisvų darbo vietų struktūroje šioms grupėms skirti darbo pasiūlymai sudarė atitinkamai 14,3 proc. ir 23 proc.“ – užsiminė M. Jankauskienė.
Ji pabrėžė, kad šiais metais nekvalifikuotų darbininkų grupėje buvo pastebėtas laisvų darbo vietų augimas, jų skaičius padidėjo dešimtadaliu.
„Specialistų ir vadovaujančio personalo grupėje vienai registruotai laisvai darbo vietai teko vidutiniškai 1,3 šiais metais registruotų tokio darbo ieškančių. Paslaugų darbuotojų ir pardavėjų bei nekvalifikuotų darbininkų grupėje laisvų darbo vietų įregistruota 10 proc. daugiau nei tokio darbo ieškančių“, – teigė M. Jankauskienė.
Trūkstamų profesijų sąrašas
Nuo šių metų pradžios buvo pradėta taikyti nauja kvota skirta užsieniečiams, jie bus įtraukti į trūkstamų profesijų sąrašą.
„Nuo šių metų sausio 1 d. pradedama taikyti nauja nustatyta kvota užsieniečiams, kurie atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti pagal profesiją, įtrauktą į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis“, – teigė M. Jankauskienė.
Ji kalbėjo, kad dažniausiai iš trečiųjų šalių atvykę asmenys įsidarbina paslaugų ir pramonės sektoriuose, populiari sritis – statyba ir žemės ūkis.
„Šių metų kvota, supaprastinta tvarka leidžianti įdarbinti trečiųjų šalių piliečius – 35,6 tūkst., iš jų – paslaugų sektoriuje sudaro 16 tūkst. (45 proc.), pramonėje – 9,5 tūkst. (27 proc.), statyboje – 9,1 tūkst. (25 proc.) ir žemės ūkyje – 1 tūkst. (3 proc.)“ – duomenis pateikė atstovė spaudai.
M. Jankauskienė pasakojo, kad lietuviai dažnai atsisako dirbti Lietuvoje arba išvyksta į užsienį dėl daugelio priežasčių, įtakos turi artimieji ir profesijų pobūdis.
„Darbo jėgos emigracija į užsienį ar į didžiuosius šalies miestus, darbo ieškančiųjų pasyvumas gali būti dėl įsipareigojimų šeimai ir artimiesiems: slauga, nepilnamečiai vaikai ir panašiai. Kai kurių profesijų nepatrauklumas: darbas pamainomis, naktimis, švenčių dienomis ar savaitgaliais, sunkus fizinis darbas ir panašiai“, – aiškino atstovė spaudai.
Ji užsiminė, kad darbo vietos taip pat gali likti neužpildytos dėl kvalifikacijos trūkumo ir darbo vietos.
„Kvalifikacinė darbo neatitiktis yra viena svarbiausių priežasčių, kodėl laisvos darbo vietos lieka neužpildytos. Taip pat didelės reikšmės įsidarbinimui turi teritorija, kur gyvena darbo ieškantys asmenys ir kur sutelkta daugiausiai laisvų darbo vietų“, – kalbėjo M. Jankauskienė.
Darbuotojai nori konkurencingo atlyginimo ir papildomų naudų
Norėdamas pritraukti darbuotojų, darbdavys turėtų užtikrinti tinkamas atvykimo sąlygas ir darbo vietos patrauklumą.
„Darbo vietos patrauklumu turėtų rūpintis darbdavys, norintis pritraukti potencialių darbuotojų. Darbo rinka skirtinga šalies teritorijose. Yra daug žmonių, kurie negali įsidarbinti dėl susisiekimo su darboviete. Čia svarbus darbdavio indėlis – dabar daug šalies darbdavių teikia pavėžėjimo į ir iš darbo paslaugas. Norintiems dirbti tai yra svarbi motyvacinė paskata“, – komentavo M. Jankauskienė.
Jos teigimu, netinkamos darbo sąlygos atbaido žmones nuo tos darbo vietos ir darbdaviai siekia juos susigrąžinti siūlydami kompensacijas.
„Dalies profesijų patrauklumą riboja darbo sąlygos – pamaininis darbas gamyboje, darbas savaitgaliais ir švenčių dienomis, komandiruotėse, sunkus fizinis darbas, nekonkurencingas darbo užmokestis. Apie darbuotojų išlaikymą darbo vietose galvojantys darbdaviai tai stengiasi kompensuoti kitomis priemonėmis“, – užsiminė atstovė spaudai.
Kai kurie darbuotojai žvelgia į ateitį – juos domina galimybė kilti karjeros laiptais ir gauti didesnį atlyginimą ateityje.
„Daliai potencialių darbuotojų yra svarbūs darbdavių siūlomi motyvaciniai naudų paketai – mokymai, kvalifikacijos kėlimo kursai, lanksčios darbo vietos, didesni atlyginimai, paslaugos (sveikatos draudimui, skiepams, profilaktikai) ir kita“, – komentavo M. Jankauskienė.
Užsieniečiai pigesnė darbo jėga?
Specialistų paieškos portalo cvmarket.lt atstovė Raimonda Tatarėlytė teigė, kad lietuviai dažnai emigruoja į užsienį, todėl Lietuvoje ir atsilaisvina darbo vietos.
„Nemaža dalis darbuotojų, ypač jeigu kalbame apie darbininkus, gamybos, statybos, žemės ūkio darbuotojus neretai pasirenka darbus užsienyje (dažniausia dėl didesnio atlyginimo) ir taip visiškai neužpildo Lietuvoje reikiamos darbo jėgos šiose srityse“, – komentavo R. Tatarėlytė.
Ji kalbėjo, kad užsieniečiai yra įdarbinami dėl lietuvių trūkumo arba dėl pigesnės darbo jėgos pagal tą pačią kvalifikaciją.
„Yra įvairių priežasčių kodėl įdarbinami užsieniečiai, priklausomai nuo darbo tipo. Tam tikri darbuotojai pasirenkami, nes pas mus yra tiesiog trūkumas dėl aukščiau minėtų priežasčių. Tam tikri darbuotojai kviečiami dirbti iš užsienio, nes identiškas lietuviškas specialistas gali kainuoti brangiau“, – teigė portalo atstovė.
Kartais Lietuvoje nėra reikalingų specialistų arba jų kiekis yra mažas, tokiais atvejais yra kviečiami specialistai iš užsienio.
„Taip pat būna, kad tam tikrų specifinių sričių, siauros specializacijos specialistų tiesiog nėra Lietuvoje, jie neruošiami arba yra labai ribotas skaičius, todėl ieškoma plačiau, visoje Europoje ar pasaulyje“, – kalbėjo R. Tatarėlytė.
Ji atkreipė dėmesį, kad Lietuvos įmonėms plečiantis į kitas šalis reikia specialistų, kurie užtikrintų reikiamą integraciją į tos šalies kultūrą.
„Dar kita kategorija – kai įmonė yra įžengusi arba žengia į kitas rinkas ir reikia specialistų, kurie žinotų kitų šalių rinkos specifikas, mokėtų reikiamą kalbą, turėtų klientų ratą ir panašiai. Ir aišku, bendra globalizacija – tam tikriems darbams atlikti nėra reikalingos vietinės kalbos žinios, reikalingi kiti įgūdžiai, kuri nepriklauso nuo žmogaus tautybės. Įmonės, nori pritraukti geriausius specialistus ir dairosi plačiai“, – pasakojo R. Tatarėlytė.
Darbas iš namų – būtinybė
Dabar populiarėja darbai lankstesniu grafiku arba nuotoliniu būdu, tai padeda derinti darbą su šeimyniniais įsipareigojimais.
„Šiuo metu svarbu taikomas lankstesnis darbo grafikas, galimybė derinti šeimos ir darbo poreikius. Nuotolinis darbas prieš pandemiją daugeliui buvo sunkiai pasiekiamas, tai dabar, per beveik dvejus metus, tapo norma daugeliui biuruose dirbančių žmonių. Ir tai – be abejo, ne vienam jau ne tik privalumas, bet ir būtinybė lanksčiau derinti darbo ir savo šeiminius įsipareigojimus“, – pasakojo M. Jankauskienė.
Ji atkreipė dėmesį, kai kartais įmonės darbuotojams siūlo ir su sveikatingumu susijusius priedus, apmoka pramogas.
„Kai kurios šalies įmonės savo darbuotojams siūlo nemokamus pietus ar užkandžius, apmoka kineziterapeutų, masažistų ir kitas paslaugas, keliones į ir iš darbo. Taip pat sudaro galimybes atsipalaiduoti – nemokamai lankytis sporto salėse, baseinuose, įmonėse ar biuruose įrengia pramogų laisvalaikio zonas. Visos šios darbuotojams skirtos naudos ir motyvaciniai paketai turi įtakos renkantis darbo poziciją“, – kalbėjo atstovė spaudai.
Užsienio lietuviams taip pat yra siūlomos iniciatyvos internetu, kurių metu kalbama apie darbo sąlygas Lietuvoje.
„Užimtumo tarnyba inicijavo užsienio lietuviams skirtą iniciatyvą „Gal į Lietuvą?“. Pernai organizuoti įvairūs susitikimai ir informaciniai renginiai, kuriuose pristatoma šalies situacija darbo rinkoje ir užimtumo galimybės, kviečiami įvairių sričių specialistai pristatyti gyvenimo ir darbo sąlygas Lietuvoje. Informacija apie renginius ir situaciją skelbiama paskyroje „Gal į Lietuvą?“ socialiniame tinkle „Facebook“ ir interneto svetainėje galilietuva.lt,“ – užbaigė atstovė spaudai.
Įdarbinant darbuotojus iš kitų šalių, gali tekti susidurti su kultūros ir kalbos įgūdžių skirtumais, pasitaiko įvairaus lygio specialistų.
„Be abejo, kaip ir pas mus, taip ir bet kurioje kitoje šalyje yra visokio lygio specialistų. Kas turbūt kitaip, tai gali skirtis darbo etika ar bendra darbo kultūra, taip pat kalbų žinios (jeigu reikia vietinės kalbos, tuomet aišku darbuotojas iš užsienio tokios darbo vietos neužpildys). Bet čia vėlgi labai priklauso, kokio specialisto ar darbuotojo yra ieškoma“, – pabrėžė R. Tatarėlytė.
Paklausta apie darbuotojų pageidavimus renkantis darbo vietas, ji atsakė, kad svarbu įsigilinti į darbo poziciją ir pobūdį.
„Labai priklauso nuo pozicijos ir apskritai darbo pobūdžio. Darbo ieškantieji atkreipia dėmesį į atlyginimą (ar jis siekia arba yra didesnis nei rinkos vidurkis), darbo sąlygas, įmonės kultūrą. Ne mažiau svarbus tampa įmonės įvaizdis, kaip ji tvarkėsi su pandemija. Darbuotojus vilioja papildomos naudos, kaip draudimas, ilgesnės atostogos, darbas iš namų (jeigu galimas pagal specializaciją), siūlo kompensuoti už kurą ar nuvežti/parvežti (jeigu darbas toliau nuo miesto), įvairūs mokymai, karjeros galimybės ir panašiai“, – kalbėjo portalo atstovė.
Ji sakė, kad nuotoliniu būdu dirbantys darbuotojai turi patogiausias sąlygas dirbti šalyje, o fizinį darbą atliekantys asmenys emigruoja svetur.
„Patys darbo ieškantieji šiuo metu nėra ribojami teritorija, jie renkasi darbą, kuris sukurs jiems ar jų šeimai geresnes sąlygas. Masiško specialistų judėjimo nepastebime, tačiau reikia neužmiršti, kad žmonės gali dirbti nuotoliniu būdu įmonei, esančiai kitoje šalyje, tačiau gyventi Lietuvoje. Tuo metu darbininkų, statybos, gamybos, žemės ūkio darbininkai vis dar migruoja“, – užsiminė R. Tatarėlytė.
