Kraupius vaizdus šių metų vasario pabaigoje užfiksavo prie policijos pareigūnų uniformų pritvirtintos vaizdo kameros, o juose – auginami šuniukai vienoje veisykloje Tauragėje. Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai pasakoja, kokius vaizdus išvydo patikrinę kito veisėjo iš Jurbarko rūsį.
„Savininkas patikrinimo metu buvo pakovojęs dalį mažų šuniukų savo namo rūsyje, kurie buvo laikomi visiškoje tamsoje, mažuose narvuose, nepritaikytose sąlygose mažiems šuniukams laikyti“, – sako Tauragės departamento direktorius Kęstutis Patašius.
Tačiau tai buvo tik košmaro pradžia. Specialistai pastebėjo, kad dalis ir 26 rastų šunų, nelojo, tik leido keistus garsus.
„Turbūt, kas labiausiai šokiravo mūsų inspektorius, kad mes tikrinimo metu pastebėjome, kad dalis augintinių neloja, arba skleidžia visai nebūdingus balsus tai veislei, šunims. Jie paprasčiausiai inkščia ir neskleidžia jokio balso. Tai mums sukėlė įtarimą, kad gali būti pažeistos balso stygos tiems augintiniams“, – tęsia jis.
Veisėjų šunis tikrintojai perdavė gyvūnų globėjams. Atlikus tyrimą, paaiškėjo, kad daliai šunų balso stygos iš tiesų nukarpytos. Veterinarai sako, kad taip gyvūnai traumuojami ne tik fiziškai, o ir emociškai. Mat nebegali įgimtu būdu išreikšti savo emocijų.
„Pačios balso stygos gyvūnui duoda komunikaciją. Tai yra jis ir emociją savo išreiškia, pavyzdžiui, pyktį, išleisdamas skirtingus garsus. Tai jų pašalinimas stipriai žaloja gyvūną“, – tikina veterinaras Robertas Bartkus.
Specialistai ir gyvūnų globėjai mano, kad nukarpydamas balso stygas veisėjas stengėsi išvengti nepageidaujamo kaimynų dėmesio, kurį tikrai būtų atkreipę bute lojantys šunys.
Šunų balso stygų nukirpimas, kad šie nelotų, draudžiamas visoje Europos Sąjungoje. Pats veisėjas tikino, kad tokius keturkojus jau pirko iš kažkokios nepažįstamos baltarusės moters. Šių bei kitų panašių argumentų pakako, kad tyrimą vykdę Jurbarko prokurorai tyrimą ėmė ir nutraukė. Esą nepakako įrodymų nustatyti, kas balso stygas keturkojams nukarpė.
„Prokuroras konstatavo, kad nepadaryta veika, numatyta Baudžiamojo kodekso 310 straipsnyje, kur numatyta atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnais“, – teigia Marijampolės apylinkės vyriausiasis prokuroras Arūnas Žukauskas.
Gyvūnų mylėtojai tokiu prokurorų sprendimu pasipiktino. Žmonės tiki, kad tame pačiame mieste, kaip ir veisėjai, gyvenantys prokurorai gali šiuos dangstyti ir tyrimą nutraukti tyčia.
„Aš tai galvočiau, kad tai yra papirkta, arba tiesiog prokurorai užsidengia ausis, akis ir tuos tyrimus prastai vertina. Nes šunų balso stygų nukarpymas yra fizinis kenkimas, čia negali būti išgimta. Manau, tiesiog dangsto šitą biznį, nes tai dideli pinigai“, – aiškina gyvūnų globėja Kristina Ančerevičienė.
Vis tik, panašu, kad ši istorija į stalčius nenuguls. Kolegos tyrimu susidomėjo šios apylinkės vyriausiasis prokuroras, kuris žada pats imtis šios bylos, mat atliktas tyrimas jam kelia daug klausimų.
„Vertinsiu ar mūsų prokurorų sprendimas yra tikrai pagrįstas ir teisėtas. Gyvūnams yra pašalintos balso stygos ir jei taip tikrai yra, tai čia tikra kelia pagrįstų klausimų ar tai neatitinka žiauraus elgesio išraiškos su gyvūnais“, – sako A. Žukauskas.
Tad jei prokuroras nuspręs, kad ikiteisminis tyrimas atliktas nepilnai ar neišsamiai bei motyvai priimant sprendimą nebuvo pagrįsti, tyrimas bus atnaujintas. Bylą perėmęs prokuroras tai paskelbi žada dar šią savaitę.
