Vilnietis Alvydas „Sodros“ aptarnavimo skyriuje laukia savo eilės. Vyras čia atėjo, nes nenori kaupti pinigų antroje pensijų pakopoje:
„Norėčiau sustabdyti. – Dėl ko? – Esu jaunas pakankamai, dar toli ta pensija, daug neaiškumų ir, manau, galiu pats pataupyti.“
Alvydas dirba staliumi. Vyras aiškina, kad yra geresnių būdų, kaip investuoti savo pinigus:
„Į nekilnojamą turtą. – Sakot, patikimesnė, saugesnė investicija? – Aš, manau, taip. Tariausi su pažįstamais, su žmonėmis, kurie daugiau nusimano finansiniuose dalykuose.“
„Sodros“ aptarnavimo skyriaus darbuotojai pasakoja, kad tokių žmonių kaip Alvydas, kurie čia atėjo spręsti pensijos kaupimo klausimų, pastarosiomis dienomis padaugėjo.
Esą jei anksčiau per dieną šiame Vilniaus skyriuje per dieną pasikonsultuoti ateidavo pora žmonių, dabar lankytojus galima skaičiuoti dešimtimis.
Žmonės domisi ne be reikalo. Iki birželio 30-osios reikia apsispręsti, ar jie nori dalyvauti antrosios pakopos pensijų kaupime.
Iš 89-ių tūkstančių šiemet įtrauktų, dar niekad pensijos privačiai nekaupusių gyventojų, dalyvauti atsisakė 54-i tūkstančiai.
Tokius pat pranešimus gavo ir 175 tūkstančiai gyventojų, kurie dar 2019-aisiais nusprendė nekaupti antrojoje pakopoje. 131-as tūkstantis nusprendė neatnaujinti įmokų.
„Atsisakė kaupti šiai dienai apie 60 procentų, atsisakė būti automatiškai įtraukti. Gal jie apsigalvos ir kokiu kitu metu, gali patys savo iniciatyva ateiti ir pradėti kaupti“, – teigia „Sodros“ Pensijų anuitetų skyriaus vedėja Daiva Gerulytė.
Dešimtys tūkstančių iki birželio 30-osios neapsisprendusių gyventojų bus automatiškai įtraukti į sistemą ir iš ten negalės pasitraukti visą gyvenimą, mokės 2 ir 7 dešimtąsias procento, o 2023-aisiais ir vėlesniais metais – 3 procentus nuo savo atlyginimo popieriuje. Šiuo metu sprendimą priimti turi dar 77-i tūkstančiai gyventojų
„Jeigu neatsisako, nuo liepos pirmosios dienos, jie tampa kaip ir kiti pensijų fondų dalyviai, aktyviais dalyviais ir kiekvieną mėnesį nuo jų darbo pajamų, kurios apmokestinamos valstybinio socialinio draudimo, yra mokamos įmokos“, – aiškina D. Gerulytė.
Žmonės dažniausiai renkasi standartinius pensijų anuitetus su garantija – pastovaus dydžio išmokas su paveldėjimo teise.
„Sodra“ jau antrus metus moka anuitetus – periodines pastovaus dydžio išmokas pirmiesiems pensininkams, kurie dalyvavo 2-ojoje pakopoje ir kaupė papildomai.
Papildomas išmokas prie pagrindinės pensijos Lietuvoje gauna 1342 gyventojai.
Vidutinė išmoka siekia beveik 64-is eurus, mažiausia – beveik 9 eurai, didžiausia – beveik 340-imt eurų.
„Sodra“ skelbia, kaip anuitetus paveikė karas ir infliacija.
Atidėtąjį pensijų anuitetą, kuris leidžia fondams toliau investuoti sukauptus pinigus, renkasi tik vienas iš 8-ių gyventojų. Bet šiais metais ši rizika neatsiperka.
Pasak „Sodros“, 65-erių metų gyventojas, kuris antrojoje pakopoje sukaupė 10 tūkst. eurų ir nuo pernai naudojasi atidėtuoju anuitetu, šių metų pradžioje per mėnesį gavo 37 eurus, o dabar gauna 3 eurais mažiau.
„Deja, jų išmokos mažėjo, kadangi finansų rinkose tiek akcijų, tiek obligacijų vertė krenta. Infliacija kyla, infliacija labai neigiamai veikia finansų rinkas“, – komentuoja D. Gerulytė.
„Tai pirmiausia karas Ukrainoje, pasekmės, kurias mes matome energetikos sektoriuje, kuomet yra didelės kainos, jos įtakoja, kad yra didelė infliacija, atitinkamai centriniai bankai planuoja kelti palūkanas. Tai irgi prisideda“, – sako investicinių ir pensijų fondų atstovas Tadas Gudaitis.
Lietuvos bankas skaičiuoja, kad per pirmuosius tris metų mėnesius pensijų fondų vertė vidutiniškai smuko 4-iais su puse procento. Pavienių bendrovių rezultatai rodo, kad nuo metų pradžios dalies fondų vertė smuko ir dešimčia procentų. Tiesa, visi ekonomistai ragina nenukabinti nosies. Esą pensijų fondai įveikia visas Krizes.
„Pensijų kaupimas fonduose yra maratonas, todėl vertinti trumpojo laiko rezultatų nereikėtų, nereikėtų pergyventi dėl jų. Aš priminčiau, kad prieš tai metais buvo uždirba rekordinė grąžą, vieneto vertė pakito 21 procentą, tai tiesiog šitie kritimai galima sakyti, jie tiesiog sumažina praėjusių metų uždarbį“, – tikina Lietuvos banko vyriausioji specialistė Viktorija Didžpinigaitienė.
„Prisminkime ir 2008, 2009 metų krizę, kai buvo nusmukimai. COVID19 pradžioje buvo nusmukimai, bet ką rodo: tikrai grąža yra uždirbta, yra didesnė to laikotarpio infliacija“, – tvirtina T. Gudaitis.
„Atidėtas anuitetas yra geresnis pasirinkimas, tas lėšas galima ir investuoti, nepaisant to, kad šiandien dienai jos mažėja, ilgesniu periodu ten grąžos bus didesnės“, – teigia ekonomistas Marius Dubnikovas.
Šiuo metu antros pakopos pensijų kaupime dalyvauja milijonas 390-imt tūkstančių Lietuvos gyventojų.
