Prastos žinios ir atsisveikinimas su pinigais laukia ir kintančius tarifus pasirinkusių žmonių. Energetikos ekspertai aiškina, kad šuolį nulėmė drastiškas dujų brangimas Europoje, išprovokuotas Rusijos šantažo. Visgi dalis specialistų nesupranta, kam reikėjo taip smarkiai apmokestinti tuos, kurie nepriklausomų tiekėjų rinktis nenori. Duomenų, kad elektra ateinančiais mėnesiais pigs, kol kas nėra.
Į Panevėžio „Igničio“ konsultacijų skyrių būriais traukiantys žmonės vardija, kokios problemos kamuoja ne tik renkantis elektros tiekėją, bet ir jau pasirinkus:
„Neaišku, kaip man atsiskaityt už elektrą. Mėnuo jau praėjo naujom kainom.“
„Išrašė „Maxima“ tokius lapelius, prisegė ir viskas. Sako, jums šiandien nereikia mokėti pinigų. Sakau, ačiū, už dyką elektrą turėsim, tikriausiai. Nežinau, ką čia mūsų Vyriausybė pridirbo.“
„Parašiau knygutėj – neima. Tai ką daryt? Norėjau susimokėt, kad duotų ar knygutę naują, ar ką.“
Tautiečiai visoje Lietuvoje skundžiasi, kad gavo arba klaidingas sąskaitas, arba pasirinko tiekėjus, tačiau šie juos atakuoja toliau:
„Vieną sąskaitą gavau su minus 11 eurų. Ką su ja daryt? Sode, permoka. Bandžiau prisiskambint triskart.“
Tiek „Ignitis“, tiek kiti elektros tiekėjai tikina, kad problemos vienkartinės ir nebepasikartos.
„Viskas dėl didžiulės apkrovos ir nelaiku suvaikščiojusios informacijos“, – teigia „Ignitis“ atstovė Laura Beganskienė.
Tačiau bėdos po vieną nevaikšto ir dalis žmonių ne juokais svarsto, ar neteks namie susimažinti lempučių. Lietuvos energetikos agentūra jau apskaičiavo, kiek už elektrą teks mokėti rugpjūtį, pagal liepos kainas biržoje. O jos viršija visus ligšiolinius rekordus.
„Liepos mėnesio vidutinė biržos kaina buvo brangesnė už birželio 37 procentais. Tai labiausiai pajus gyventojai, kurie likę garantiniame tiekime“, – sako energetikos agentūros atstovė Agnė Bagočiutė.
O garantiniame tiekime vis dar yra 87 tūkstančiai žmonių – dešimtadalis visų antrojo etapo dalyvių. Dalis jų nesirinko tiekėjo, nes manė, kad taip išloš: „Ir pas mane darbe daug tokių yra, nesirinko, sako, lauksim, kas bus.“
O bus dar nematytos kainos ir išlaidos. Jei iki šiol kaina biržoje kas mėnesį augdavo po šešis centus, šį kartą brango aštuoniais – ir tai be pridėtinės vertės mokesčio. Kadangi garantiniame tiekime kaina automatiškai didėja 25 procentais, kilovatvalandė elektros kainuos 46 centus. Kai birželį kaina siekė 32 centus.
Vis dėlto nebus kuo džiaugtis ir kintantį tarifą pasirinkusiems klientams. Kainai biržoje šovus į viršų, kilovatvalandė kainuos 37 centus, kai birželį kainavo 23. Visos šios sumos – jau atskaičiavus devynių centų valstybės kompensaciją, pritaikytą iki metų pabaigos.
„Ragintume nedelsti ir jeigu yra neapsisprendę, bent jau pasirinkti priklausomą nuo biržos planą. Ir jie jau mokėtų pigiau ir sutaupytų“, – kalba A. Bagočiūtė.
Ką apie elektros kainas kalba gyventojai?
„Žibalinės labai madingos. Šaldytuvas labai gerai bus balkone, o vasarą kiekvieną dieną gali nusipirkt. O kam čia tos elektros?“
„Daug, neadekvačiai daug.“
„Kai Lietuvoj negyvenu, tai lietuvių man gaila. Kainos labai didelės, algos mažos.“
„Kur dar toliau galima brist su šita valdžia mūsų?“
„Būtent labai aukštos dujų kainos lėmė labai aukštas elektros kainas. Pridėkite prie to tinklų–persiuntimo mokestį, pridėkite PVM, kuris ant viso to prisideda, ir gauname didžiules kainas“, – sako energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas.
O dujų kainos labiausiai kilo dėl Rusijos energetinio šantažo Europai. Garantinio tiekimo biržos kainos Lietuva nusiderėti negali, visgi Vidmantas Jankauskas stebisi, kodėl įstatyme reikėjo įrašyti tokį didelį kainos priedą nepriklausomo elektros tiekėjo nepasirinkusiems žmonėms.
„Tie 25 proc. priedas atrodo labai baudžiantis. Kodėl 25, neužtektų 5?“, – kalba V. Jankauskas.
Latvijoje elektra brango dar kiek daugiau nei Lietuvoje, tačiau Estijoje – mažiau.
„Jeigu turėtume geresnes jungtis nei vieną kabelį į Švediją, galbūt mums pavyktų turėti pigesnę elektrą“, – sako V. Jankauskas.
Visgi ekonomistas Marius Dubnikovas aiškina, kad išeities Lietuva kol kas neturi – teks iškentėti brangią žiemą. Ir dėti viltis į atsinaujinančius išteklius, tačiau laukti gali tekti ir dešimtmetį.
„Labai svarbus projektas, kurį norėtųsi, kad Lietuva sėkmingai įgyvendintų, yra jūros vėjo parkas, kuris galėtų reikšmingai uždengti elektros poreikį Lietuvai ir netgi 2027–2030 m. galime manyti, kad Lietuva taps elektros eksportuotoja“, – tvirtina ekonomistas Marius Dubnikovas.
Energetikos ekspertai nemato perspektyvų, kad artimiausiu metu elektra pigs, tad ragina nedelsti ir tiekėjus pasirinkti ir trečiojo etapo vartotojus, kurie laiko apsispręsti turi iki gruodžio vidurio. Tiekėjus jau pasirinko 70 procentų visų vartotojų.
