Kol kas lieka neaišku, kodėl, supratę, kad yra apgaudinėjami, „Lietuvos geležinkeliai“ ir Muitinės departamentas vis tiek įleisdavo trąšas į mūsų šalį.
Kilus skandalui dėl to, kad iš sankcionuotos Lukašenkos „Grodno Azot“ gamyklos į Lietuvą prisidengus paprasta schema per tarpininkus keliauja trąšos, ilgą laiką muitinė vengė atsakyti, kiek jų pateko į mūsų šalį ir Europą. Dar vasario 21-ąją paklausus, kiek šiemet į Lietuvą atkeliavo tokio tipo trąšų iš kaimyninės šalies, Muitinės departamento vadovas neatsakė.
„Kiek šio tipo trąšų įvažiavo apskritai į Lietuvą nuo sankcijų įsigaliojimo? – Negaliu pasakyti šitos informacijos tiesiog dabar mintinai“, – kalbėjo Muitinės departamento direktorius Darius Žvironas.
Vasario 22-ąją TV3 Žinios į muitinę kreipėsi raštu su tokiu pačiu klausimu. Vasario 23-ąją šis klausimas dar kartą buvo pakartotas spaudos konferencijos metu.
„Kiek jų buvo, kokia jų vertė, ir kiek traukiniais, kiek sunkvežimiais buvo įvežta? – Situacija su karbamido trąšomis yra labai paprasta, šita prekė nėra sankcionuota, mes turime tai suprasti vienareikšmiškai, kad prekių judėjimas nėra apribotas“, – sakė D. Žvironas.
Konkrečių skaičių taip ir neįvardijo.
„Tyrimas vyksta ir, kai turėsime jo rezultatus, manau, galėsime apie tai pakalbėti plačiau, detaliau, atskleisti ir kitas detales“, – tikino D. Žvironas.
Ir trečiadienį paaiškėjo, kad į Lietuvą vien pernai buvo įvežta 29 tūkstančiai tonų šių trąšų. Tiesa, maždaug 20 tūkstančių tonų leidimą buvo išdavusi Užsienio reikalų ministerija. Šiemet į mūsų šalį pateko apie 5 tūkstančiai tonų trąšų.
Taigi, suskaičiavus tampa aišku, kad į mūsų šalį per praėjusius ir šiuos metus iš Baltarusijos buvo įvežta apie 14 tūkstančių tonų karbamido trąšų. Muitinė informuoja, kad sulaikė apie 4 tūkstančius, tad maždaug 10 tūkstančių tonų įvažiavo į Lietuvą be problemų ir, ko gero, išvažiavo toliau į Europos Vakarus.
„Matom, kad situaciją teisėsauga stebi, procesai yra reguliuojami, tobulėjimui yra aplinkybių, šitoje vietoje institucijos galėtų daugiau dalintis informacija“, – teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė.
10 tūkstančių tonų vertos apie 5 milijonų eurų. Išgirsti paaiškinimus, kodėl muitininkai praleisdavo trąšas, praėjusią savaitę sakė norinti ir premjerė. Kai kurie politikai viešumoje pradėjo svarstyti, ar tai negali būti korupcijos apraiškos tarp pačių muitininkų. Ministrė Skaistė sako, kad muitininkams tiesiog per sunku viską sukontroliuoti.
„Vertinimas šiandien pakankamai sudėtingas, kadangi nustatyti, ar trąšos keliauja iš „Grodno Azot“, ar jos keliauja iš trečiųjų valstybių, yra pakankamai sudėtinga“, – tikina G. Skaistė.
Kol kas lieka neaišku, kodėl dar sausio pradžioje supratus, kad Lukašenkos režimas apgaudinėja Lietuvos institucijas, jos ir toliau įleisdavo trąšas į Lietuvą. Tą darė tiek muitinė, tiek ir vagonus su kroviniais traukę „Lietuvos geležinkeliai“. Tiesa, jie pažymi, kad sankcijų apėjimo bandymų pasitaiko nuolatos ir daugybė, o didžioji jų dalis, neva užkardomi.
„Per pirmuosius 2 mėnesius esame gavę 3700 paraiškų krovinių gabenimui iš Baltarusijos. Iš šito skaičiaus 9 procentai buvo atmesti, įtarus sankcijų apėjimo atvejus. Į Lietuvos teritoriją per pirmus du mėnesius neįleidome 453 vagonų“, – kalba „LTG Cargo“ generalinė direktorė Eglė Šimė.
„Lietuvos geležinkelių“ atstovai sako, kad vagonuose iš Baltarusijos į Lietuvą atvyko skaldos krovinys. Dabar tikrinama, ar tai nėra dar vienas bandymas apeiti sankcijas tokiu pačiu principu, kaip ir su trąšomis.
„Yra sulaikyta, mano žiniomis, apie 50 vagonų, nepasakysiu tiksliai, kiek čia yra tonų, bet apimtis tikrai nemenka“, – tvirtina LTG verslo atsparumo direktorius Edvinas Kerza.
Geležinkelių atstovai sako, kad dažniausiai bandoma įvežti sankcionuojamą medieną, metalus, trąšas ir anglis. Praėjusią savaitę susisiekimo ministras pareiškė, kad krovinių iš Rusijos ir Baltarusijos geležinkeliai apskritai galėtų atsisakyti ir nerizikuoti.
„Mes tą kryptį palaikome, mes nenorime dirbti su rizikingais klientais ir nenorime pinigų gauti bet kokia kaina. Labai aiškiai vertiname visas rizikas ir tai yra mūsų prioritetas pagrindinis, kaip įmanoma toliau pasitraukti nuo šių krovinių“, – sako „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Egidijus Lazauskas.
Bet kol kas neatsitraukia.
„Toliau didėtų tie skaičiai ir, jeigu mes matytume, kad negalime fiziškai su savo sistemomis pasivyti jų, tai natūralu, paprasčiau visiškai užtvenkti šitą upę. – Bet dabar ne? – Kol kas mes turime pakankamai priemonių, turime kompetencijas, turime įrankius ir gaudome“, – tvirtna E. Lazauskas.
Teisėsaugos tyrime dėl sankcijų galimo apėjimo sulaikyti 2 žmonės, vienas jų – Kauno garažuose registruotos bendrovės savininkas. Kratos buvo atliktos 3 miestuose, taip pat ir „Birių krovinių terminale“.
