edvinas kerza

„Lietuvos geležinkeliams“ (LTG) pranešus apie inicijuojamą sutarčių nutraukimą su Vakarų sankcijų apėjimo schemose dalyvaujančiomis Klaipėdos krovos bendrovėmis „Uosto vartai“ ir Birių krovinių terminalas (BKT), pastarosios pagrindinis akcininkas teigia, kad įmonė neturi sutarčių su LTG, o terminalas krauna tik tai, kas suderinta su valstybės institucijomis.

Muitinės departamentas atskleidė, kad iš sankcionuojamos Lukašenkos gamyklos į Lietuvą laisvai pateko ir sulaikyta nebuvo mažiausiai 10 tūkstančių tonų karbamido trąšų – jų vertė mažiausiai 5 milijonai eurų. Finansų ministrė sako, kad muitininkams yra sudėtinga atskirti, kada juos mausto Lukašenkos režimas. Kol kas lieka neaišku, kodėl, supratę, kad yra apgaudinėjami, „Lietuvos geležinkeliai“ ir Muitinės departamentas vis tiek įleisdavo trąšas į mūsų šalį.

Lukašenkos trąšos vis dar važiuoja į Lietuvą – paaiškėjo, kad baltarusiai išbandė paprastą sankcijų apėjimo schemą ir ji puikiai suveikė. Nors valstybinis Baltarusijos trąšų gamintojas „Grodno Azot“ sankcionuojamas Europos Sąjungos, bet, prisidengus kitomis įmonėmis, karbamido trąšos be jokių problemų įvažiuodavo į Lietuvą ir vilkikais, ir Lietuvos geležinkeliais.

Įtarimą keliančios ir galbūt apeinant Europos Sąjungos (ES) sankcijas į Lietuvą įvežamos baltarusiškos karbamido trąšos stebimos nuo šių metų pradžios, sako „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) atsparumo direktorius Edvinas Kerza. „Šių metų pačioje pradžioje iš partnerių teisėsaugoje, o ir patys pradėjome matyti augančius kiekius ir natūraliai kilo klausimas, kas vyksta, iš kur tos trąšos yra, ne tiek daug tų gamintojų“, – antradienį žurnalistams Vilniuje sakė E. Kerza.

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) vadovų komandą papildė buvęs „Ignitis grupės“ verslo atsparumo vadovas Edvinas Kerza, buvęs „Amber Grid“ valdybos pirmininkas ir „Epso-G“ strategijos ir plėtros direktorius. Vytautas Bitinas ir Ieva Lauraitytė iš logistikos bendrovės „Girteka“, pranešė LTG.

Šią savaitę Krašto apsaugos ministerijos paskelbtą 2019-ųjų nacionalinio kibernetinio saugumo būklės ataskaitą Maskva vadina „chaotišku ir įrodymais nepagrįstu opusu“. „Įgyvendinant svarbiausią, kaip mes suprantame, Lietuvos uždavinį – veikimą prieš Rusiją – kiekvienai valdžios institucijai paskirta jos atsakomybės zona.

Ketvirtadienį pristatytas Nacionalinio kibernetinio saugumo vertinimas. Atskleidžiama, kad dėl programišių atakos visas Kauno regionas galėjo likti be gėlo vandens, o įtartinos veiklos padidėjo prezidento rinkimų metu. Ekspertai pažymi, kad kibernetinio iššūkių tik daugės karantino metu daugelio žmonių gyvenimui persikėlus į virtualią erdvę.

Kaune įsikūręs Nacionalinio kibernetinio saugumo centras yra viena pajėgiausių šioje srityje įstaigų pasaulyje, pareiškė prezidentas Gitanas Nausėda antradienį apsilankęs jame. Jis pabrėžė, kad tiek pasiekus, svarbu nesustoti. „Tai vienas iš pajėgiausių net pasaulio mastu kibernetinio saugumo centrų. Jis daugeliu atžvilgiu turbūt lenkia mūsų konkurentus ir galėtų dar pamokyti kai kuriuos kitus“, – po apsilankymo centre žurnalistams sakė valstybės vadovas.

Buitine technika ir elektronikos prietaisas prekiaujantis tinklas „Topo centras“ antradienį nusprendė sustabdyti prekybą „D-Link“ maršrutizatoriais. Toks sprendimas priimtas Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui paskelbus, kad „D-Link“ belaidžio interneto WiFi įranga kelia rizikų, nes joje naudojamos rusiškos technologijos.

Nors per metus kibernetinio saugumo incidentų Lietuvoje nežymiai sumažėjo, jie tampa sudėtingesni. Krašto apsaugos ministerija gyventojus įspėja apie nesaugius jų naudojamus išmaniuosius įrenginius, Lietuvoje pavėžėjimo paslaugas teikiančią „Yandex. Taxi“ ir naujas nusikaltėlių sukčiavimo schemas. Lietuvoje per 2018 m. užfiksuoti 53 183 kibernetiniai saugumo incidentai. Šis skaičius nežymiai mažesnis nei 2017 m., tačiau pastebimai, 41 proc.

Lietuvos iniciatyva Europos Sąjungos (ES) šalys ima kurti greitojo reagavimo kibernetines pajėgas. Ketinimų protokolą Liuksemburge pirmadienį pasirašė Lietuvos, Estijos, Ispanijos, Kroatijos, Nyderlandų ir Rumunijos gynybos ministrai. Prancūzija, Lenkija ir Suomija prie iniciatyvos prisidės iki metų pabaigos. „Šešios pasirašė, trys pasirašys per šiuos metus“, – BNS pirmadienį sakė krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza.

Ministro pirmininko vadovaujama Nacionalinio saugumo komisija trečiadienį nusprendė kurti uždarą ryšių tinklą svarbiausioms valstybės institucijoms. „Net jeigu ir neturėtumėme interneto, net jeigu ir krizė, nukirto mums kabelius, likęs valstybės sektorius turi likti funkcionalus ir veikti. Šiais laikais be ryšių tu nieko nepadarysi“, – BNS sakė krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza po posėdžio Valstybės saugumo departamente.

Informacinė ataka prieš portalą tv3.lt, kai išplatinta melaginga informacija apie krašto apsaugos ministro seksualinę orientaciją – ne pirmas ir greičiausiai ne paskutinis žiniasklaidos priemonių puolimas. Kol ministerija tiria išpuolį, saugumo ekspertai įspėja, kad tokių atakų sulauksime ir daugiau, nes jos – repeticija prieš karą. Įsilaužus į naujienų portalą tv3.lt ketvirtadienio vakarą paskelbta išgalvota melaginga žinia apie krašto apsaugos ministrą Raimundą Karoblį.

„Kaspersky Lab“ išplatino komentarą po kaltinimų grėsmės kėlimu Lietuvai. „Atsižvelgiant į tai, kad „Kaspersky Lab“ neturi jokių ryšių su bet kuria pasaulio vyriausybe, labai nuvilia, kad Lietuvos Vyriausybė priėmė tokį sprendimą. Mes, žinoma, nesutinkame su šiuo sprendimu. Teigiame, kad Lietuvos verslininkai ir mūsų programos vartotojai neturi dėl ko nerimauti, nes niekados nebuvo pateikta JOKIŲ mūsų kaltumą įrodančių įkalčių.

Rusijoje įsikūrusios bendrovės „Kaspersky Lab“ programinė įranga kelia potencialią grėsmę šalies saugumui, konstatavo Vyriausybė. Tokią poziciją ministrų kabinetas suformulavo trečiadienį vykusiame pasitarime.

Krašto apsaugos sistema konsoliduoja kibernetinio saugumo pajėgumus, juo Lietuvoje rūpinsis viena institucija, pirmadienį paskelbė krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza. „Nacionalinis kibernetinio saugumo centras bus atskira biudžetinė įstaiga, tas atviras langas visiems“, – pirmadienį žurnalistams Vilniuje sakė E.Kerza, Krašto apsaugos ministerijoje atsakingas už kibernetinį saugumą.

Visame pasaulyje nuo penktadienio išplitęs duomenis koduojantis kompiuterinis virusas „WannaCry“ Lietuvoje galėjo paveikti per 40 adresatų Lietuvoje, tarp jų nėra valstybinės reikšmės objektų ar kitų itin svarbių sistemų, sako Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) atstovas Rytis Rainys.