Senjorė Aldona nuo ankstaus ryto sukasi virtuvėje. Šiandien – Užgavėnės, tad reikia ir daug gaminti, ir daug valgyti. Pirmas sotus patiekalas, kurį žiemos išvarymo šventei moteris verda jau keturiasdešimt metų – spurgos. O dar savo eilės laukia mieliniai ir bulviniai blynai.
„Šiandien per Užgavėnes mes susirenkam bobos. Mes gi blynus paskiau kepam vakare.“
Kepėja sako, kad per Užgavėnes būtina riebiai ir daug prisivalgyti. Kad pilvas šiandien turi būti kietesnis už kaktą. Aliejuje besimaudančios spurgos ir blynai – tinkamiausi.
Senjorė prisimena jaunystės laikų Užgavėnes. Jos, kaip ji sako, buvo kur kas linksmesnės ir įdomesnės nei šiandien, nes netrūko ne tik blynų, bet ir smagių žaidimų, dainų ir prietarų.
„Tai jeigu Užgavėnės, tai turėjo tris laukus pravažiuoti. Jaunimas, kas eidavo, kas važiuodavo, tai čia daugiausia jaunimas. Dabar kiekvieno seno paklausk, visada taip būdavo. Sako, tada viskas labai auga, dera“, – teigė vilnietė Aldona Bartaševič.
Ir būtinai per Užgavėnes reikėdavo pavaišinti svečius.
„Pas mus vaikščiojo, kurie biednesni, jie blynavo, kad jiems duotum tų blynų. Ir dabar kaime eina. Daugiausia bulvinius arba miltinius. Ir dabar taip.“
Močiutė Aldona pastebi, kad dabar sotus žiemos varymas su Kanapinio ir Lašininio kovomis kiek primirštas. Tačiau tai pabandė paneigti sostinės Lukiškių aikštėje šurmuliavusios Užgavėnių mugės lankytojai bei kaukių kūrėjai.
Menininkai sako, kad visai ir nedingsta tos Užgavėnių tradicijos. Bent jau kaukės antradienį tikrai perkamos.
„Vilniečiai gal jau nebenori dėtis tų kaukių, bet mes tuoj įpūsim tą dvasią. Vis tiek tradicija buvo su kaukėm, o Užgavėnės tam, kad visas tamsumas susikaupusias žiemos metu, paleistumėm, išžaistumėm, išdūktumėm.“
„Velniukai, diedukai, ožiukai. Tarp vaikų gyvūnai, o tarp suaugusių – kuo vyresnis, tuo žmogiškesnis.“
„Nešvenčiu Užgavėnių šiandien, bent jau Lukiškių aikštėje nebuvo."
O kai kas specialiai varyti net ir šiltos lietuviškos žiemos važiavo iš užsienio.
„Iš Olandijos atvažiavom Užgavėnių švęsti. Yra karnavalas. Valgom blynus. Dar deginsim Morę.“
„Nuo ryto blynų prisikepam. Dvylikos dar nesuvalgėm blynų“
Kas tingėjo patys kepti blynų, rikiavosi eilėje prie kepėjų. Tiesa, čia jau piniginę teko atverti plačiau.
O saugantiems figūrą be riebesnio maisto ir kaloringų blynų – Šiauliuose surengta šventė akims paganyti. Šiaulių profesinio rengimo centro Prekybos ir verslo skyriuje žiemos išvarymo ir pavasario pasitikimo proga užregistruotas ir blynų rekordas – Aukščiausia blynų rietuvė.
Tradicija kepti blynus per Užgavėnes Lietuvoje – sena. Pirmiausia jie kepti, nes produktų reikėję mažai. Be to, blynai simbolizuodavo saulę. Pasitinkant pavasarį, svarbu iš kiemo išvaryti žiemą ir džiaugtis šiluma. Šiandien reikia valgyti mažiausiai devynis kartus. Nes jau nuo rytdienos, Pelenų dienos, keturiasdešimt dienų iki šventų Velykų teks pasninkauti.
