žiema

Žiema prasidėjo ramiai, tačiau netrukus Lietuvą pasieks ciklonas, atnešiantis nemalonius darganotus orus. Plačiau – sinoptikės Elvyros Latvėnaitės orų prognozėje.  Sausus ir gana ramius orus atnešęs anticiklonas Clemens lėtai traukiasi į pietryčius. Tuo metu virš Skandinavijos ir Vidurio Europos stiprėja ciklonų sistema, vardu Ute I ir II-oji. „Tad po sausesnio pirmadienio, jau antradienį mus pasieks Utė II-oji su atmosferos frontų debesimis ir lietumi.

Žiemą lietuviai negaili skirti laiko sau ir išvykti į užsienį pailsėti ir pabūti tikrais turistais, aplankyti neįprastas vietas. Keliautojų istorijos patvirtino, kad egzistuoja skirtingi norai, kurie lemia pasirinkimą, kur keliauti gruodžio-vasario mėnesiais. Kelionių ekspertas pasidalino savo įžvalgomis apie lietuvių keliavimą žiemos metu.

Lapkritis jau artėja į pabaigą, vienur kitur naktį jau buvo šalnų, „ant dienų“ prasidės šlapdribos ir sulauksime pirmojo sniego. Artėja žiema, todėl labai svarbu patikrinti, ar šaltajam metų laikotarpiui tinkamai paruošėme sodą, daržą ir gėlyną. Rūpinamės vaismedžiais Nuo vaismedžių nukratome likusias mumijas (sukamštėjusius vaisius), juos užkasame į žemę, taip sunaikindami ligų pradus.

Rudeninis šaltukas mūsų rankoms yra ypač pavojingas – nedėvint pirštinių ir tinkamai neprižiūrint rankų odos, ji ne tik parausta, išsausėja ir atsiveria žaizdelės, bet galimi ir daug rimtesni pažeidimai, kurių paprastas kremas neįveiks. Specialistės papasakojo, kaip tinkamai prižiūrėti rankas šaltuoju laikotarpiu, kaip išsirinkti gerą kremą, kokių produktų geriau vengti ir kokiems žmonėms nė minutės lauke negalima praleisti be pirštinių.

Airijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Prancūzijoje šeštadienį kilo chaosas, o vienas žmogus žuvo šiaurės vakarų Europoje siaučiant stipriam vėjui, lietui ir snygiui. Pietų Anglijos Hampšyro policija pranešė, kad anksti ryte šalia Vinčesterio pagrindiniame kelyje ant automobilio užvirtus medžiui žuvo žmogus. Audra Bertas mažiausiai 60 000 namų ūkio Airijoje paliko be elektros ir uždarė kelius bei kai kuriuos keltų ir traukinių maršrutus abiejose Airijos jūros pusėse.

Naktį iš penktadienio į šeštadienį buvo išmatuota kol kas pati žemiausia 2024–2025 m. šaltojo sezono oro temperatūra. Šalčininkuose šalo iki -11,4 °C, skelbia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT). Kaip nurodo tarnyba, penktadienio dieną daug kur iškrito mišrių kritulių, vakariniuose rajonuose vietomis krituliai buvo smarkūs, susidarė šlapio sniego apdraba. Aukščiausia temperatūra buvo -1 iki 4 °C. „Šiandien naktį daugelyje vakarinių rajonų buvo mišrių kritulių.

Pasak sinoptikų, šeštadienį dar sulauksime sniego, tačiau netrukus orai keisis – vėl bus kiek šilčiau. Šiandien vietomis numatomi krituliai, daugiausia nedidelis sniegas. Vėjas vyraus vakarų, 9–14 m/s, kai kur gūsiai 15–20 m/s. Aukščiausia oro temperatūra nuo 1 laipsnio šalčio iki 4 šilumos. Sekmadienį kai kur, didžiausia tikimybė vakariniuose rajonuose, numatomi nedideli krituliai.

Vakarų Lietuvoje – stichijos šėlsmas. Čia ketvirtadienio vakarą ir penktadienio naktį stipriai snigo, o kai kuriuose rajonuose užfiksuota perkūnija su žaibais.  Vakarų Lietuvos gyventojai feisbuko grupėje „Orų entuziastai“ dalijasi neįtikėtinais vaizdais. Nuotraukose – pusnys, užpustyti automobiliai ir nuo sniego svyrančios medžių šakos. Ir tai ne seni kadrai, o pastarosios paros vaizdai.

Ketvirtadienį didžiojoje dalyje Lietuvos žiema ir vėl parodė savo veidą. Nors kai kuriuose rajonuose neiškrito nė snaigės, daugelis šalies gyventojų prabudę ryte pro langą išvydo baltą kraštovaizdį. Tuo metu sinoptikai skelbia, kad šiomis dienomis sulauksime nemalonių orų su dar daugiau kritulių. Ketvirtadienio naktį ir rytą snigo didžiojoje Lietuvos dalyje.

Orai ir toliau išliks audringi, vėsūs ir su pavojingais reiškiniais. Sinoptikė Elvyra Latvėnaitė skelbia, kad netrukus Lietuvą pasieks poliarinių platumų oras, o tai reiškia, kad oro temperatūra kris, vietomis žemiau nulio. Negana to, mus išbandys tikra kritulių karuselė: kris sniegas šlapdriba, lijundra, lietus, o vairuotojų kantrybę matuos plikledis. Pasa sinoptikės, galinga, daugiacentrė ciklonų sistema užgulė beveik visą Europą.

Pastaraisiais dešimtmečiais klimato kaita ir dėl jos šiltėjančios žiemos yra vis labiau klimatologų pastebima tendencija. Ekspertai teigia, kad per pastaruosius dešimtmečius temperatūra žiemos metu pakilo daugiau nei 2 laipsniais, o dienų su sniego danga sulaukiame keliomis dešimtimis mažiau.

Atėjus šaltajam sezonui traumatologams prasideda tikras darbymetis. Slidžiais takais vaikščiojantys žmonės ne visuomet išsilaiko ant kojų, o kritimas neretai baigiasi skaudžiais sužalojimais arba kaulų lūžiais. Tiesa, mokslininkai antrina statistikai: moterims kaulai lūžta gerokai dažniau nei vyrams, net ir vyresnio amžiaus, arba jaunimui.  „Vyresnio amžiaus žmonėms kaulų lūžiai yra ne tik dažnesni, bet ir sunkiau gydomi.

Artimiausiomis dienomis – žiemos apraiškos. Oro temperatūra kris, pasirodys šlapios snaigės. Daugiau apie tai, kas laukia – „Orai ir klimatas Lietuvoje“. „Kaip rodo naujausi orų skaičiavimai, ketvirtadienį popiet–vakare daugiausia sniego sulauks Rytų Lietuva (gali susidaryti laikina iki 1–2 cm storio sniego danga). Kitur taip pat kris šlapios snaigės, tačiau jas greitai pakeis lietus (nes už atmosferos fronto iš paskos atslinks šiltesnė oro masė; penktadienis bus šiltesnis už ketvirtadien...

Artėjant žiemai, nenumaldomai artėja ir jai būdingi orai. Štai šiandien ryte socialiniuose tinkluose žmonės pradėjo dalintis vaizdo įrašais, kaip Lietuvos kelius apgaubė sniegas. Tiesa, ekspertai teigia, kad artimiausiomis dienomis iškrentančios snaigės turėtų greitai ištirpti, o tikrosios žiemos dar reikės palaukti. „Orai ir klimatas Lietuvoje“ socialiniame tinkle „Facebook“ dalinasi tikrai žiemiškais orais.

Ar kada nors pavasarį stebėjote savo veją ir pagalvojote, kodėl ji atrodo pilka ir pavargusi po žiemos? Tinkamas vejos paruošimas žiemai yra paslaptis, kuri užtikrina sveiką ir ryškiai žalią žolę, kai saulė vėl pradeda šildyti. Su keliais paprastais, tačiau svarbiais žingsniais galite apsaugoti savo veją nuo šalčio daromos žalos, pelėsio ir žiemos iššūkių.

Lietuvoje sulaukėme gausesnio sniego. Žmonės džiaugiasi ir dalinasi tuo socialinėse medijose, tačiau kai kurie regionai sniego dar nepamatė. Ekspertai įvertina, kokia bus žiema ir kada tikėtis daugiau snaigių. Sniegas iškrito Ukmergės-Molėtų apylinkėse, Kėdainių rajone, Zarasuose, Ignalinos rajone, Anykščiuose, Utenos, Švenčionių, Kauno rajonuose. Meteorologas Gytis Valaika pakomentavo, ką jis mano apie pirmąsias nukritusias snaiges.

Artėjančios žiemos orai – daugelį dominanti, tačiau labai sunkiai nuspėjama tema. Lietuvos klimatologai prognozuoja, kad lapkričio mėnesį dar galima bus džiaugtis šiltesniais, tačiau drėgnesniais orais, nei įprasta. Tuo tarpu žiema gali būti viena šilčiausių. Globalinis atšilimas – viena dažniausiai girdimų aplinkosaugos temų. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimatologas dr. Donatas Valiukas teigia, kad visai žemei ši žiema bus viena šilčiausių.

Nuo pirmadienio laukia didesnės permainos, nes šiaurės vakaruose, šiaurėje stiprėja ciklonų sistema, vardu Ketrin I ir II oji, Lydia. Kol kas dar gana ramūs, bet antroj savaitės pusėj nauji ir galingesni ciklonai užsisuks ir vis link Skandinavijos ir Baltijos keliaus. „Savaitės pradžioje šiek tiek palis, kartais stipresni vėjo gūsiai pūs, bet dar bus gana šilta.

Šaltukas gali apkandžioti lauke vazonuose žiemojančius augalus, todėl reikėtų jais pasirūpinti. Tačiau daugeliui kyla klausimas, kuriuos augalus, žiemojančius vazonuose, reikėtų apdangstyti, o kurių – ne. Pirmiausia tai priklauso nuo augalo rūšies. Yra augalų, kurie puikiai peržiemoja nedengti visai nedideliuose vazonuose ir neiššąla. Atspariausi spygliuočiai Nedidelis vazonas šiuo atveju būtų kibiro dydžio, maždaug 10–20 litrų talpos. Vieni atspariausių yra spygliuočiai.

Ketvirtadienį buvo tarptautinė klimato kaitos diena. Jos proga meteo.lt suskaičiavo ir grafike atvaizdavo, kurios žiemos buvo labai šaltos, o kurios labai šiltos. Sinoptikai pateikė prognozę, kokia turėtų būti ši žiema. „Kartais tenka išgirsti žmones sakant, kad kažkurių metų žiema buvo labai šalta, tačiau žiemos šaltumo įspūdį gali puikiai sukurti vos 2–3 labai šaltos savaitės, nors visa kita žiema galėjo būti šilta.

Šilta jūra Dubajuje, saulėta Tenerifė ir Gran Kanarija – į skrydžių tvarkaraštį Lietuvos oro uostuose (LTOU) sugrįžtančios kryptys praneša apie aviacijos žiemos sezono pradžią. Nuo spalio pabaigos jau galima planuoti tiek keliones į šiltus kraštus, tiek žiemiškas išvykas į kalėdinius miestelius Vienoje, Kopenhagoje, Berlyne ar kitoje Europos sostinėje.

Ar žinojote, kad rudenį pasodinti žieminiai česnakai ir svogūnai užderės anksčiau, o taip pat galite sulaukti gausesnio jų derliaus? Be to, rinkdamiesi ir sodindami žiemines veisles, suteikiate augalams papildomą pranašumą lyginant su vasarinėmis veislėmis. Keletas paslapčių, kurios užtikrins, kad jūsų daržas kitą pavasarį ir vasarą taps tikra šių daržovių derliaus oaze. 1. Ankstyvas derlius.

Lauke sparčiai krentanti temperatūra siunčia ženklą vairuotojams: artėja automobilio padangų keitimo metas. Pakeisti vasarines automobilio padangas į žiemines pagal Lietuvoje galiojančias Kelių eismo taisykles (KET) yra privaloma iki lapkričio 10-osios. Visgi draudimo ekspertai pataria nelaukti paskutinės minutės – pasirūpinę tuo anksčiau ne tik sutaupysite laiko, bet ir kelyje jausitės gerokai saugiau.

Norėdami rudens derliaus gėrybėmis džiaugtis kuo ilgiau, skubame jas konservuoti, džiovinti ar šaldyti. Tokie būdai tinka toli gražu ne kiekvienai rudens gėrybei. Kaip išsaugoti geriausias bulvių, morkų, svogūnų ir moliūgų savybes? Šiame tekste paaiškinama, kaip rudenį nurinktą delrių išlaikyti maistingu. Paruošiamieji darbai Geriausiai daržovės išsilaiko, kai temperatūra artima 0 °C. Šiltesnėje patalpoje jos ima dygti, apninka puviniai.

Rudenį sodinti spygliuočius Lietuvoje – išmintingas pasirinkimas, nes tai leidžia augalams tinkamai įsitvirtinti prieš šaltąjį sezoną. Tinkamai pasodinti spygliuočiai padės sukurti sveiką ir gyvybingą kraštovaizdį jūsų sode. Čia pateikiame išsamų vadovą, kaip sėkmingai sodinti spygliuočius rudenį.  Tinkamo laiko pasirinkimas Spygliuočių sodinimas rudenį turėtų prasidėti rugsėjo pradžioje ir tęstis iki spalio pabaigos, priklausomai nuo oro sąlygų.

Trečiadienį „Kelių priežiūra“ paskelbė apie žiemos sezono darbų pradžią. Pasak Susisiekimo viceministro Juliaus Skačkausko, kelininkų žiema šiemet neužklupo netikėtai – įranga jau paruošta, o barstomosios druskos ir kitų reikiamų medžiagų jau įsigyta. „Druskos sandėliai ir kitų medžiagų sandėliai yra pilni – viskas įsigyta. Mechanizmai, kurių bus per 800 paruošti, sukonfiguruoti, yra įsigyta kažkiek ir naujų, tai tikrai viskas yra paruošta.

Rudens orai dažnai būna nenuspėjami, o šie metai gamtos mėgėjams pateikia dar daugiau siurprizų. Dažnu atveju apie tolimesnį rudenį ir artėjančią žiemą mums gali pasakyti gamta. Profesorius Libertas Klimka sako, kad artėjantys rudens orai bus permainingi, tačiau ilgai užsitęsusios apie 20 laipsnių šilumos daugiau tikėtis neverta, o vietoj to vis dažnės šalnos.

Ruošiant rožes žiemai, svarbu tinkamai pasirūpinti jų apsauga, kad šios nuostabios gėlės sėkmingai peržiemotų ir pavasarį vėl džiugintų savo žiedais. Rožės, kaip ir daugelis kitų augalų, reikalauja specialaus dėmesio prieš prasidedant šalčiams, tačiau ypatingai svarbus yra tinkamas genėjimas ir tręšimas. Šios priežiūros priemonės ne tik padeda stiprinti augalą, bet ir užtikrina, kad jis išgyvens žiemą bei toliau sveikai augs.

Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksavo barsukų šeimą. Vaizdo įraše galima išvysti, kad šiuo metu barsukai ruošiasi žiemai: aktyviai maitinasi ir tvarko urvus. Šie gyvūnai lapkričio pabaigoje arba gruodžio pradžioje, prasidėjus lietums, šlapdriboms bei atšalus orams, užmiega žiemos miegu. Jų įmygis trunka iki kovo mėnesio. Socialūs gyvūnai „Barsukai plačiai paplitę Lietuvoje.

Remiantis tyrimų rezultatais, prieš prasidedant žiemai česnako skiltelė turėtų turėti 12–18 šaknų, kurių ilgis 5–10 cm. Šiam šaknų sistemos išsivystymui reikia maždaug 35–45 dienų.  Būtent per šį laiką, kol dirva neįšalo, česnakai turi laiko išvystyti šaknų sistemą, tačiau žalumynai dar nepasirodys.  Optimalus česnakų sodinimo laikas – nuo rugsėjo vidurio iki spalio pabaigos, daugiausia priklausomai nuo oro sąlygų ir regiono.

Jei norite kuo ilgiau išlaikyti obuolius, pirmiausia reikia juos tinkami nuskinti, nes nuo to priklauso, kiek obuoliai išbus žiemą. Sodininkai patarė, kaip obuolius šviežiais išlaikyti per žiemą. Pirmiausia – atranka Obuoliai skinami tada, kai pradeda kristi nuo obels. Vaisiai skinami tik sausu oru. Nenuskinkite kotelio, nenutrinkite natūralaus vaškinio sluoksnio, kuris apsaugo vaisių nuo puvimo ir pelėsio. Nuskintus obuolius gražiai sudėkite į jiems skirtus krepšius ar dėžes.

Ruošiant augalus žiemai, svarbu tinkamai įvertinti jų poreikius ir jautrumą šalčiui. Kiekviena augalų rūšis reikalauja skirtingos priežiūros, kad galėtų saugiai peržiemoti ir pavasarį atgauti gyvybingumą.  Agronomė Jonata Pauraitė pabrėžia, kad pasirengimas šaltajam sezonui priklauso nuo augalo tipo ir jo augimo sąlygų. Pavyzdžiui, yra augalų, kurie be didesnių pastangų peržiemoja be papildomos apsaugos, o kai kurie – ypač jautrūs.

Feisbuko grupės „Orų entuziastai“ nariai savaitgalį liko šokiruoti, kokią saulę pamatė. Ryškiai raudonas saulėlydis atkreipė ne vieno žmogaus dėmesį, kurie tuo suskubo dalintis socialiniuose tinkluose. Išskirtine saule dalinosi iš įvairiausių Lietuvos kampelių: Utenos, Kėdainių, Ignalinos, Vilniaus ir kituose miestuose. Daugelis įvardijo šią saulę kaip mistinę, stebėjosi jos grožiu bei negalėjo atsižiūrėti įspūdingu vaizdiniu.

Dėl savo grožio hortenzijos yra vienos populiariausių sodo gėlių, kurias galima lengvai prižiūrėti ir rudenį, jei tik sodininkai išvengs vienos lemtingos klaidos. Hortenzijos yra gražios gėlės, kurias sodininkai labai vertina dėl to, kad jas paprasta prižiūrėti, tačiau viena dažna sodininkystės klaida rudenį gali užkirsti kelią jų žydėjimui.

Vos pasirodžius pirmosioms šalnoms, daugelis sodininkų skuba pridengti savo mylimus augalus. Visgi, kada iš tiesų reikėtų pasirūpinti savo augalų apdangstymu, kad šie galėtų žydėti ne vienerius metus? Augalų apdangstymas prieš žiemą yra svarbi sodininkų darbo dalis. Tai daroma tam, kad augalai nesušaltų ir galėtų džiuginti savo žiedais ir vaisiais kelis metus iš eilės. Kada pridengti? Lepesnius ir šalčiams ne tokius atsparius augalus prieš žiemą būtina apdangstyti.

Nuo gausaus ir šlapio sniego virstantys medžiai užtvėrė kelius, virto ant automobilių, dešimtis tūkstančių vartotojų paliko be elektros. Labiausiai per Jurgines eibių gamta pridarė Panevėžio ir Utenos regionuose. Sniego kaip reikiant drėbtelėjo ir Šiaulių bei Radviliškio rajonuose. Kai kur sniego danga siekia 17 centimetrų. Tad kol vieni skubėjo džiaugtis grįžusia žiema ir lipdė sniego senius, kiti skubėjo keisti vasarines padangas į žiemines.

Šiais metais vasarį išvysime su 29-iomis dienomis, o 2025 m. – 28-iomis. Tačiau 2028 m. mes vėl išvysime vasarį su 29 diena. Dėl to gali kilti klausimas, kodėl reikia šių keliamųjų metų ir kas pasikeistų, jei jų nebūtų? Atsakymas paprastas – vasarą, mes galėtume turėti žiemos orus, o ūkininkai nežinotų, kada sėti. Galbūt esate įpratę girdėti, kad Žemė visą ratą aplink Saulę apskrieja per 365 dienas, tačiau iš tikrųjų ši kelionė trunka apie 365 su trupučiu dienos.

Visi jau esame įpratę, kad grybavimo sezonas baigiasi vėlyvą rudenį ir tenka laukti kitų metų, kad galėtume prisirinkti pilnus krepšius grybų. Tačiau vilnietė Vaiva Grublienė grybauti nesustoja net ir žiemą. Moteris miške net ir dabar randa skanių ir valgomų grybų. Toli grybų vilnietė neieško – jų randa prie Vilniaus, netoli Grigiškių. Vaiva juokauja, kad kai miške eidama su pintine grybų sutinka slidininkus, jie vos neišvirsta iš slidžių, pamatę tokį vaizdą.

Pavasaris beldžiasi vis garsiau. Savaitės pradžioje dienos bus darganotos ir miglotos, bet nuo antros savaitės pusės bus sausiau, šviesiau, o po kelių vėsesnių dienų – vėl šilčiau, praneša sinoptikė Elvyra Latvėnaitė. Anot sinoptikės, savaitgalį Lietuva atsidūrė ramiausioje skirtingų atmosferos sistemų anticiklonų ir ciklonų sandūros dalyje. Tačiau savaitės pradžioje Lietuvos link keliaus ryčiau esanti banguoto atmosferos fronto sistema. Dėl to sulauksime lietaus, miglos ir rūko.

Sinoptikai praneša, kad artimiausiomis dienomis daug kur sulauksime lietaus, tačiau jau džiugins pavasariška šiluma. Sekmadienio dieną vietomis, didesnė tikimybė rytiniuose rajonuose, palis, vyraus nedidelis lietus. Kai kur rūkas, rytą vietomis plikledis. Vėjas pietryčių, 4–9 m/s. Aukščiausia temperatūra 5–10 laipsnių šilumos. Pirmadienį vietomis palis. Kai kur rūkas. Vėjas naktį pietryčių, dieną daugiausia pietų, 5–10 m/s. Temperatūra naktį 1–6 laipsniai šilumos, dieną 6–11 laipsnių šilumos.

Sinoptikai šeštadienį žada išskirtinai šiltą, tačiau malonu nebus – daug kur nulis, galimi dideli vėjo gūsiai. Kaip praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, šiandien Lietuvoje daug kur palis, Rytų Lietuvoje vyraus nedidelis lietus. Rytą vietomis rūkas. Vėjas pietryčių, pietų, pereinantis į pietvakarių, 8–13 m/s, kai kur gūsiai 15–20 m/s. Aukščiausia temperatūra 6–11 laipsnių šilumos. Sekmadienio naktį žymesnio lietaus nenumatoma, dieną vietomis palis, vyraus trumpas, nedidelis lietus.

Virš šiaurinės Europos dalies užsisuka galingas ciklonas, lemsiantis itin audringus orus, vėl smogsiančius Britų salynui ir Skandinavijai. Nors Lietuvą pasieks ramesnė šio ciklono dalis, orų permainų sulauksime ir mes, praneša sinoptikė Elvyra Latvėnaitė. Sinoptikės teigimu, virš šiaurės, šiaurės vakarų Atlanto stiprėja galinga žemo atmosferos slėgio sistema, kuri plečiasi virš visos Europos.

Gamtoje – pirmieji pavasario ženklai. Ornitologai pastebi kai kuriuos sugrįžusius paukščius, ant medžių skleidžiasi vadinamieji kačiukai. Ar tai reiškia, kad šiemet pavasaris ateis anksčiau nei įprastai? Apie tai pasakoja gamtininkas Andrius Gaidamavičius. A. Gaidamavičius „Žinių radijo“ laidoje sako, kad pamačius pirmuosius sugrįžusius paukščius, nereikėtų skubėti galvoti, jog artėja pavasaris.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sinoptikai pateikia atnaujintą orų prognozę. Pirmadienio naktį ir didžiąją dienos dalį kritulių tikimybė nedidelė, vakare kai kur truputį pasnigs. Naktį ir rytą daug kur plikledis. Vėjas naktį daugiausia pietų, dieną pietryčių, 6–11 m/s. Temperatūra naktį 1–6, rytiniuose rajonuose kai kur iki 9 laipsnių šalčio, dieną 0–4 laipsniai šilumos.

Atšiaurią žiemą Rusijoje genda šildymo sistemos, todėl daugelis žmonių šąla, o Maskva toliau leidžia lėšas karui Ukrainoje. Kai kuriose Rusijos dalyse žiemą neįprastai šalta – Sibire gruodžio mėnesį temperatūra siekė 70 laipsnių šalčio, skelbia portalas „Business Insider“. Žiaurios sąlygos dar labiau pablogėjo, nes Rusijos infrastruktūra yra prastai prižiūrima, o daugelis jos įrenginių yra sovietinių laikų.

Žiema dar neskuba trauktis – nuo sekmadienio orai vėl ims vėsti, praneša sinoptikė Elvyra Latvėnaitė. Anot sinoptikės, darganas šiomis dienomis lėmęs ciklonas traukiasi į rytus, o nuo sekmadienio mus pasieks šiaurinė anticiklono Holger dalis, todėl orai bus ramesni, sausesni, bet šaltesni. „Šaltesnio oro srautai iš šiaurės plūstels, vandenėlį ar drėgmę į leduką (plikledį) pavers.

Sinoptikai skelbia naujausią trumpalaikę dienų orų prognozę. Sekmadienio dieną be kritulių. Vietomis plikledis. Vėjas besikeičiančios krypties, 4–9 m/s. Aukščiausia temperatūra nuo 1 laipsnio šalčio iki 4, pietvakariniuose rajonuose kai kur iki 6 laipsnių šilumos.  Pirmadienio dieną vakarinėje šalies pusėje daug kur krituliai (sniegas, šlapdriba). Naktį plikledis. Vėjas pietryčių, naktį 5–10 m/s, dieną 7–12 m/s. Temperatūra naktį 1–6 laipsniai šalčio, dieną 0–5 laipsniai šilumos.

Sinoptikai praneša – sekmadienio diena bus be kritulių, vietomis – plikledis. O ateinančiomis dienomis paspaus šaltukas. Sekmadienio naktį vietomis nedideli krituliai. Daug kur plikledis. Vėjas šiaurės vakarų, 7–12 m/s. Žemiausia temperatūra 1–6 laipsniai šalčio. Dieną be kritulių. Vietomis plikledis. Vėjas besikeičiančios krypties, 4–9 m/s. Aukščiausia temperatūra nuo 1 laipsnio šalčio iki 4, pietvakariniuose rajonuose kai kur iki 6 laipsnių šilumos.

Valstybės atkūrimo dieną pasitiksime pavasariškai. „Facebook“ puslapis „Orai ir klimatas Lietuvoje“ praneša, kad vasario 16-ąją vietomis gali sušilti net iki 10-12 laipsnių. „Vasario 16-osios diena gali būti rekordiškai šilta ir bent dalyje šalies primins ne vasario, o kovo mėnesio vidurį. LHMT prognozuoja, kad aukščiausia oro temperatūra daug kur sieks iki 4-9, o vietomis gali sušilti net iki 10-12 laipsnių šilumos“, – teigiama įraše.