Kam Kaune teko praeiti pro Gričiupio upelį studentų miestelyje ar apsilankyti Mickevičiaus slėnyje, kur jau vinguriuoja Girstupis, visi patvirtins, kad čia ypač, kai šilta, sklinda toks dvokas, kad net vimdo. Upelis net gavęs Smirduko pravardę. Ekologinė bomba čia tiksi dešimtmečius.
Tam pritaria ir gyventojai:
„Žinot, ką primena – iš tualeto kanalizaciją.“
„Šita vieta biškį įtartina buvo anksčiau….“
„Tenai jaučiasi daugiau Pašilės gatvėj, ten labai stipriai jaučiasi toks dvokas.“
O pažvelgus į vinguriuojantį vandens taką jis tikrai neprimena upeliuko, atrodo, kad srovė plaukia tiesiai iš kanalizacijos šulinio. Savivaldybė sako, tą liudija ir tyrimai, kai kurie normą viršija net dešimtis kartų.
„Sunkiųjų metalų, tas nefiksuojama, pagrindinė tarša yra fekalas. Tų teršėjų skaičius nesikeičia, galbūt mažėja, bet ne taip ženkliai, kad tie tyrimai gerėtų. Žarninių enterokokų ir žarnyno lazdelių“, – sako Aplinkos apsaugos skyrius vedėja Radeta Savickienė.
Mėginius paėmę aplinkosaugininkai taip pat užfiksavo šokiruojančius rodiklius. Nors čia esą leidžiama padidinta tarša, bet skaičiai glumina.
„Stiprus viršijimas yra suspenduotų arba skendinčių medžiagų, skaičius yra tiesiog basus – 4296 mg/l. Paprastai kalbant – tai viskas kas neištirpo – nešmenys“, – pasakoja Aplinkos apsaugos inspekcijos specialistas Konstantinas Šumskas.
Specialistai sako, kad į šiuos upelius suteka visos daugelio rajonų lietaus nuotekos, viskas kas yra ant gatvių, kiemuose – tepalai, šiukšlės, druska žiemą ir daug kenksmingų medžiagų.
„Vertinti visą upelį kaip natūralų būtų per drąsu, nes dauguma jo yra pakišta po žeme, kanalizacijos vamzdžiais, į upelį yra suvesti, vien oficialiomis žiniomis, 6 lietaus nuotekų išleistuvai. Eina ir pramoniname rajone ir po gyvenamais namais, tai viskas, kas nulijo patenka į Gristupio upelį“, – teigia K. Šumskas.
Viskas ir plaukia upeliukais, vamzdžiais, o išteka – į Nemuną.
Aplinkosaugininkai atviri, surasti teršėjus sunku: į vamzdį neįlįsi – o jais upeliai teka didesnę savo kelio dalį.
„Tų vamzdžių ne vienas, ne dešimt, o šimtai, kaip minėjo kolega, tai viskas yra urbanizuotoje teritorijoje po žeme, o išdavoje, kur išlenda į paviršių atsveria – jau yra kaip yra“, – kalbėjo aplinkos apsaugos inspekcijos specialistas Artūras Kolupaila.
Įtartini vamzdžiai, kyšantys šlaituose, esą jau visi patikrinti, gyventojai įspėti, pagrasinta baudomis, tad dalis suskubo tinkamai susitvarkyti. Valdžia, vandentiekio įmonė ir aplinkosaugininkai – jau planuoja naujus reidus, tikrins neprisijungusius prie centralizuotų nuotekų tinklų
„Daug yra pramonino rajono atitekančių lietaus nuotekų, mes neturime galimybės patikrinti. Be abejo, yra adresų individualūs namai yra neprisijungę ir jie galėtų būti teršėjais“, – sako „Kauno vandenys“ technikos direktorius Darius Gražys.
Kaune yra 13 tokių mažų upelių. Pasak specialistų – užterštumas pastebimas visuose. Mat miesto plėtra didelė, o visus niekdarius pričiupti sunku.
