Vakarykštis aplinkosaugininkų reidas cukraus gamykloje Kėdainiuose ir garsioji finalinė operacija „Grigeo Klaipėda“ gamykloje vyko žaibiškai, naktį, iš anksto neįspėjus ir įvykio vietoje iškart paėmus vandens mėginius. Būtent tai, pasak inspektorių, ir padėjo sėkmingai nustatyti aplinką teršiančias bendroves.
Pagal dabar galiojančią planinių patikrinimų tvarką aplinkosaugininkai apie savo vizitą verslininkus privalo įspėti prieš 10 darbo dienų. Dėl neplaninių patikrinimų, jei yra pagrįstų skundų ar įtarimų, kad bendrovė gali teršti aplinką, perspėjimas nebūtinas, į objekto teritoriją pareigūnai užeiti gali, tačiau imti mėginius ar atlikti matavimus įtariamoje teritorijoje jiems neleidžiama be šalia stovinčio iš anksto informuoto bendrovės atstovo.
Esant tokiai tvarkai šalyje, teršėjai jautėsi padėties šeimininkais, tad dabar ši tvarka keisis. Seimas vienbalsiai pritarė vadinamajam „Klaipėdos paketui“, kurio viena svarbiausių sudedamųjų dalių – teisė inspektoriams ir aplinkos apsaugos agentūros mokslininkams, neįspėjus verslo, atvykti į jų teritoriją bei imti mėginius bet kuriuo paros metu.
„Ta politika, kuri vyko anksčiau, – skatinti verslą, lengvinti įvairiausias sąlygas, liberalizuoti be papildomų įsipareigojimų, kad kuo būtumėme patrauklesni. Praktiškai kūrėme Kinijos ekonomiką, kur pati pigiausia darbo jėga ir mažiausi taršos mokesčiai“, – sako ministras Kęstutis Mažeika.
O tvarka, leidusi teršti aplinką ir aplinkosaugininkus pavertusi bejėgiais, užgimė beveik prieš dešimtmetį. Dar 2010-aisiais tuometinių teisingumo ministro liberalo Remigijaus Šimašiaus ir ūkio ministro konservatoriaus Dainiaus Kreivio iniciatyva buvo įvykdyta verslo priežiūros reforma. Kubiliaus Vyriausybėje buvo sutarta mažinti verslo priežiūrą reguliuojančių aktų skaičių – taip esą sumažinant kontrolės naštą verslui.
Buvo nuspręsta sumažinti metinių patikrinimų skaičių, atsirado klausimynas verslininkams. Ir 2011 metų vasarį parašą dėl bendrovių patikrinimo tvarkos padėjo buvęs aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas. Dabartinis Seimo narys Dainius Kreivys sako, kad dėl kasdieną iškylančių grandiozinės taršos atvejų kaltės nejaučiantis, esą tuometinė reforma Lietuvą pavertė patrauklia užsienio verslui, o šiandieniniai kaltinimai – aplinkosaugininkų noras nuslėpti savo neveiksnumą.
„Kai yra skundai arba tokie incidentai, kuriuos dabar turime, tai kontroliuojančios institucijos galėjo visada ateiti. Kodėl jos nėjo? Tai dabar daugelis ieško pasiteisinimų ir rodo pirštais į reformą, kuri Lietuvai davė didžiulį prestižą ir leido kilti „Doing buiseness“ laiptais“, – pasakoja Seimo narys Dainius Kreivys.
Ketvirtadienį Seime su apsauginėmis kaukėmis ir plakatais pasirodė klaipėdiečiai, gyvenantys greta „Grigeo“ bei kitų bendrovių esančių šalia Kuršių marių.
Bendruomenių atstovė Raimonda Zaborė sako, kad dėl smarvės ir įtarimų teršiant gamtą kartu su kitais gyventojais tiek pas politikus, tiek aplinkosaugininkus vaikščiojusi ne vienerius metus. Moteris mano, kad bėdos aplinkosaugoje ir taršos kontrolėje esą išaugo būtent po to, kai buvo sušvelninta verslininkų patikrinimų tvarka.
„Aplinkosaugininkai, mokslininkai ir aplinkos skyrių darbuotojai minėjo, kad tada ir prasidėjo visa betvarkė, taip pat ir su taršos leidimais“, – teigia visuomenininkė Raimonda Zaborė.
Aplinkosaugos kontrolės įstatyme taip pat numatyta didinti baudas už taršą ir jos sieks nuo kelių šimtų iki beveik 4 milijonų eurų. Na, o už tris pažeidimus per metus, inspektoriams suteikiama teisė stabdyti tą įmonės veiklą, kuri sukėlė žalą gamtai ar gyventojams.
Dar praėjusią savaitę dėl bendradarbiavimo tiriant stambius ekologinius nusikaltimus ministras Mažeika kalbėjosi su prokuratūra ir panašu, kad į taršos priežiūros mechanizmą bus įtraukiami ir policijos pareigūnai. Kokiais atvejais ar aplinkybėmis į aplinkosaugininkų patikrinimus, ar visuomenės skundus policija vyktų bei reaguotų, dar bus tariamasi. Tačiau pareigūnų pagalba, pasak Mažeikos, būtina, mat aplinkosaugos sistemoje trūksta specialistų.
„Idėjos yra išsakytos tiek aplinkos, tiek vidaus reikalų ministrui, kalbėta ir su generaliniu policijos komisaru, kaip būtų galima kardinaliai pakeisti patį kontrolės mechanizmą“, – kalbėjo premjeras Saulius Skvernelis.
Nors Seimas balsavo vienbalsiai, dalis parlamentarų mano, kad šios neeilinės sesijos ir įstatymo pataisų nė nebūtų buvę, jei ne uostamiestyje išviešintas ekologinis nusikaltimas.
Liberalas Eugenijus Gentvilas tikina, kad aplinkosaugos kontrolės įstatymo pataisas Vyriausybė pristatė dar pernai vasarą, tačiau valdantieji, esą, nesugebėjo visų klausimų suderinti komitetuose ir „Klaipėdos paketas“ buvo vilkinamas.
„Nebūtų „Grigeo“ skandalo ir išsiliejimo, užfiksuoto į Kuršių marias, aš spėju, kad valdantieji dar ir dabar nebūtų susirūpinę dėl šio įstatymo paketo. O pats paketas yra gerai, reglamentuoja, bet revoliucijos gal ir nepadarys. Kaip kolegos ir sakė, net ir geriausią įstatymą didžiausias sukčius pavers sau naudingu“, – sako Seimo narys Eugenijus Gentvilas.
Įstatymo pataisos taip pat numato, kad už laboratorinius tyrimus, jei bus nustatyta tarša, privalės sumokėti pačios bendrovės. O jau pavasarį aplinkos ministerija žada, kad atsiras ir specialus georadaras, tad aplinkosaugininkams nereikės kasinėti įtarimą sukėlusių įmonių teritorijoje ar vartyti popierių su gamyklos schemomis. Vos per kelias valandas radaras ras nuslėptas ertmes ar po žeme esančius vamzdžius.
Seimas ketvirtadienį taip pat po pateikimo pritarė siūlymui iki gegužės pradžios Valstybės kontrolei pavesti visos aplinkosaugos sistemos auditą.
