Ką simbolizuoja prie Žemės ūkio ministerijos iškilęs kryžius? Kuo skundžiasi smulkieji Lietuvos ūkininkai ir kokios pagalbos iš ministerijos jie norėtų?
I. Hofmanas pastebėjo, kad buvo nustebęs ministerijos reakcija į protesto akciją, kurios metu prie Žemės ūkio ministerijos buvo atvežti akmenys, kelmai ir kryžius. Pasak I. Hofmano, stebina tai, kad akmenys ir kelmai ministerijos buvo pavadinti šiukšlėmis, nors už juos ji moka milijonus tam, kad užverstų melioracijos griovius.
„Reikėtų pasakyti, kad tą padarė iniciatyvus žemdirbių jaunimas. Aš buvau linkęs juos atkalbėti, bet negalėjau to padaryti, jie šią akciją įvyktė. Ir, kas keisčiausia, ministerija (Žemės ūkio, – red. past.) akmenis ir kelmus, už kuriuos jie moka milijonus, pavadino šiukšlėmis. O žemdirbius, kurie norėjo pasinaudoti konstitucine teise ir taip išreikšti nepasitenkinimą vydoma žemės ūkio politika, pavadino nereikšminga grupele. Tai tas labai stebina ir gaila dėl to.“
K. Navickas atsikirto, kad iš tiesų nereikšminga grupele ministerija žemdirbių nevadino. Esą taip pranešimą spaudai interpretavo žurnalistas.
„Tai yra žurnalisto interpretacija (pavadinti protestuotojus „nereikšminga grupele“, – red. past.), ne mūsų spaudos pranešimo, tai reikia labai aiškiai atskirti. Nes kiekvienas yra girdimas, ir kiekvieną reikia žinoti. O kalbant apie atkreipiamą dėmesį į žemės ūkio politiką, reikia nepamiršti, kad ministerija ir žemės ūkio politika yra daugiau nei vien žemės ūkis. Tai yra ir maisto saugumas, ir pati aplinka saugi.“
I. Hofmanas tvirtina, kad Lietuva šiemet rizikuoja prarasti 200 tūkst. hektarų dirbamos žemės esą dėl to, kad ministerija nesuvaldė pievų atkūrimo klausimo.
„Jie turės atkurti maždaug tokį plotą pievų, o tos pievos yra nereikalingos, nes gyvūlininkystė yra nykstanti, tai ir sukelia pievų problemą. O pieva tik dėl pievos – ji neatneša jokios ekonominės naudos. Ir jeigu skaičiuotume per piniginį vienetą, gali būti prarasta apie 250 mln. eurų. Ministerija lyg deklaruoja, kad bando spręsti, bet iš tikrųjų mes matome ką kita. Šią problemą galima išspręsti techniniu lygiu – per reglamentus, pakeitus pievos apibrėžimą ir perskaičiavus referencinį dydį. Arba galima spręsti politiniu lygiu. Mes, žemdirbiai, matėme, kad ministras tikrai nesiderėjo, o skaitė vos išskaitydamas kažkieno paruoštą tekstą Europos Žemės ūkio ministrų taryboje“, – kritikos negailėjo I. Hofmanas.
K. Navickas atsikirto, kad pievų klausimas ne vien Lietuvos, o Europos reglamente nustatytas klausimas.
„Truputį darosi netgi juokinga ir negražu, nes reikia nepamiršti, iš kur tos pievos atsirado. Įstojus į Europos Sąjungą buvo nustatyti referenciniai dydžiai, Lietuva su tuo sutiko ir jų yra laikomasi.
Antra, skaičiai yra aštuonis kartus išpūsti (kuriuos įvardijo I. Hofmanas, – red. past.). Tikslius skaičius mes paskelbsime penktadienį.
Trečias dalykas, man yra keista tame, koks yra mano vaidmuo ir kaip mes čia kalbame apie kažkokios esamos politikos bėdas. Per šitą laikotarpį pievų klausimas apskritai nebuvo keliamas į politinį lygmenį. Ir dabar aš pradėjau judinti tą klausimą ir dabar esu kaltinamas dėl to, kad keliu. Atsiranda disonansas, kuris prieštarauja pačiam teiginiui.
Mes gavome išimčių ir dėl pačių pievų apibrėžimų, ir dėl kitų dalykų, kurie nebuvo judinami. Visą laiką buvo sakoma, kad mes turime referencinius dydžius ir juos privalome išlaikyti. Europos Sąjunga duoda žemės ūkio pinigus ir ji pasakė, kad mes norime, kad būtų išlaikyti kraštovaizdžio elementai, ir daugemetės pievos ir ganyklos turi likti tokiais procentais. Ar tai teisinga, ar tai neteisinga – čia jau yra kitas klausimas“, – kalbėjo K. Navickas.
I. Hofmanas replikavo ministrui: „Bet pasinaudojus tam tikra reglamentine nuostata galima būtų perskaičiuoti referencinį dydį ir ta problema išsispręstų. Aš nesuprantu, kodėl ministerija nežengia šito žingsnio?“
„Referenciniai dydžiai yra reglamente ir jis yra tvirtinamas tiek Europos Komisijos Europos žemės ūkio tarybos ir parlamento, tai nežinau, kokios galios turi būti, kad pakeistum reglamentą“, – atkirto K. Navickas.
I. Hofmanas piktinai, kad per pastaruosius dvejus metus iš ūkininkavimo pasitraukė daugiau nei 4 tūkst. ūkininkų, iš kūrių daugiausia – dirbusių žemę iki 50 hektarų. Kuo čia dėta ministerija?
„Mes galime piktintis, nesipiktinti, čia yra nenuginčyjamas faktas iš statistikos. Labai gaila, kad taip yra. Nors ministerija viešai deklaruoja, kad rems ir gelbės smulkiems ūkiams, kad jie bus prioritetas, bet, kaip matome, to nėra. Bet jei žiūrėsime į žaliojo kurso reikalavimus, tai jų įvykdymas būtent ir smogs labiausiai mažiesiems, nes didieji turi finansinių resursų, jie ir šiandien daug ką daro: žemės tyrimus, turi modernią techniką ir t. t. Todėl kalbama viena, o daroma kita. Ir dar labai įdomus dalykas, kad pati ministerija ūkių nykimą įvardija kaip natūralų procesą. Čia yra nesuprantama“, – kritikavo I. Hofmanas
Ar K. Navickas laiko smulkių ūkių nykimą problema?
„Naujame strateginiame plane patiems smulkiausiems parama yra intensyvesnė. Yra problema (ūkių nykime, – red. past.), nes iš tiesų pati įvairovė žemės ūkio kaime nyksta. Kitas dalykas, yra problema, kuri yra bendra – senėjimas kaimiškose vietovėse.
Kitas skaičius, kuris į šitą statistiką, kuris nėra puošiantis, papuola, yra „ūkiai“ kabutėse, kurie yra atsiradę prie didmiesčių. Ir atsiradę jie tam, kad nereikėtų statybos leidimų ir intensyvumas aplink didmiesčius yra didžiausias iš pačių smulkiausių“, – statistiką komentavo K. Navickas.
„Žinoma, į tokią statistiką gali papulti tokie „ūkininkai“, tačiau mane stebina dar vienas dalykas, kad aš neišgirdau atsakymo, ką ministerija konkrečiai darys, kad šitą procesą sulaikytų?“ – replikavo I. Hofmanas.
„Na, tai pirmiausiai pačiam reikia atsakyti, kiek turit vaikų ir kiek galvojate, kad tame kaime liks?“, – klausė K. Navickas.
„Vieną. Bet procesas vyksta dabar, ministre“, – pažymėjo I. Hofmanas.
„Aš juokauju. Reikia vardinti visas priemones (atsakant į klausimą, – red. past.), tai yra: kooperacija, patiems mažiausiems palankesni balai gauti paramą, didesnė išmoka už pirmuosius 50 hektarų, visų tų priemonių tikrai nemažai, ką visi žino. Keista, kad tas klausimas yra keliamas dabar, nes apie strateginio plano turinį buvo sutarta praeitų metų žiemą ir buvo koreguota iki šių metų vasaros, ir kodėl toks klausimas dabar atsiranda, kai jau derybos kaip ir yra užsibaigusios“, – stebėjosi K. Navickas.
