„Vytauto Miškinio mama, Uršulė Miškinienė, prieš mirdama savo anūkams, savo giminei visai prisakė: Vytautą suraskite ir palaidokite, kaip žmogų“, – sako Centro istorikas Dalius Žygelis.
Priešmirtinis, partizano Vytauto Miškinio-Viesulo mamos noras bus išpildytas. Našlaičių kapinėse rasti ir identifikuoti partizano palaikai.
„Jisalegalizavosi, jis nebuvo suimtas po legalizacijos, ir po to, kai legalizavosi, jis išvyko į Sibirą, pas tėvus, nes jo visa šeima buvo ištremta. Ir po to, kai tėvams buvo leista grįžti į Lietuvą, jis kartu su jais grįžo. Ir jis nesislapstė, jis dirbo tiesiog mūrininku Molėtuose“, – pasakoja D. Žygelis.
Vis dėlto, sovietai 1962-ųjų balandį Miškinį-Viesulą sušaudė. O jo palaikai identifikuoti buvo šiemet. Našlaičių kapinėse, kuriose buvo rasti ir Ramanausko-Vanago palaikai, kartu su Miškiniu-Viesulu aptikti ir kito partizano – Pranciškaus Prusaičio-Lapės. Jis paskutinysis mirties bausme nubaustas partizanas. Okupantų sušaudytas 1963-iaisiais.
„Prusaitis buvo prisikėlimo apygardos labai aukštas pareigūnas, O Vytautas Miškinis buvo Vytauto apygardos, Sartų rajono vadas. Buvo tikrai neeiliniai partizanai“, – teigia D. Žygelis.
Viesulas ir Lapė buvo aptikti turint sąrašą sovietų aukų, kurios buvo laidojamos Našlaičių kapinėse. Tačiau darbai bus tęsiami, mat tikėtina, kad čia užkasti ir partizanai, neįtraukti į jokius registrus, arba jų mūsų istorikai tiesiog neturi. Tokia prielaidą istorikai daro aptikę Antano Kraujelio-Siaubūno, paskutinio su ginklu rankose žuvusio partizano palaikus. Nors jis nebuvo įrašytas į aukų sąrašą.
„Laisvės kovose žuvo 20 tūkstančių partizanų, kurių daugumos palaikai nerasti iki šiol“, – kalbėjo Centro direktorius Adas Jakubauskas.
Dar didesnį atradimą pavyko padaryti Druskininkų savivaldybės teritorijoje esančio Leipalingio kapinėse – atpažinti 9 žuvę partizanai ir jų rėmėjai.
„Viskas prasidėjo nuo to, kad Juozo Vitkaus-Kazimieraičio giminės kreipėsi į genocido centrą, su klausimu, ar Leipalingio kapinėse palaidoti partizanai, ar tarp jų nėra kartais jų giminaičio Juozo Vitkaus-Kazimieraičio“, – sako Centro istorikas Rimantas Zagreckas.
1991-aisiais vietos gyventojai, žinoję, kur užkasti dalis nužudytų vietos partizanų, juos atkasė ir palaidojo Leipalingio kapinėse. Iš viso 34 žmonių kaulus, sukrautus maišuose. Bet tuo metu nebuvo žinoma, kieno tiksliai palaikai laidojami. Dabar bandoma nustatyti tapatybes.
„Nustebino, tai jie buvo naujuose karstuose, sudėta gražiai, matėme filmuotą medžiagą, kada buvo perlaidojimas, kas vyko, kada atkasinėjau tą duobę, man kaip ne archeologui įspūdį padarė, kad iš tų karstų nebuvo netgi degtuko dydžio medienos išlikusios. Buvo tiktai celofaniniai maišeliai, tai kas buvo karstuose. Tiktai jie“, – pasakoja R. Zagreckas.
Nei Kazimieraičio, kurį Ramanauskas-Vanagas vadino savo mokytoju, nei taip pat ieškomo Liongino Baliukevičiaus-Dzūko, kurio dienoraštis išleistas, istorikai nerado. Bet atrado kitus 7 partizanus ir 2 jų rėmėjus. Kol kas nustatyti Petras Vilkelis-Barzdukas, Juozas Barkauskas-Vėjūnas, Petras Žakevičius-Tautmylis, Antanas Šerkšnas-Bijūnas, Bolius Sotnikas-Milžinas, Petras Videika-Klevas ir Vladas Amšiejus-Neris. Taip pat nustatyti ir 18-mečio ryšininko Vytauto Kauzono bei 16-mečio rėmėjo Alfonso Bubnelio palaikai. Pastarojo istorija tyrėjams išlieka mįsle.
„Sklando tokia, aš ją vadinu legenda, gal ji ne legenda, kad jisai neišlaikė tardymų, įšoko į šulinį, NKVD kieme buvo toksai šulinys, jisai įšoko ir nusižudė. Ir nebegrįžo, namiškiai nieko nežino, tai vyko už uždaros tvoros“, – teigia R. Zagreckas.
Greitu metu centras turėtų paskelbti ir dar 3 Leipalingyje palaidotų partizanų tapatybes. Istorikai svarsto, kad vien Leipalingio apylinkėse dar gali būti atrasta virš šimto partizanų palaikų, turėtų būti masinės kapavietės, todėl darbus archeologai tęs.
„Bandysim atrasti naujus plotus, tada bus darbo, archeologams sakiau, jeigu jūs rasite šimtą, tai man 10-15 metų nieko kito nereikės daryti, nebus kito darbo“, – kalbėjo R. Zagreckas.
2018-aisiais atradus partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikus, genocido ir rezistencijos tyrimo centrą užplūdo daugybės žmonių prašymai, surasti artimuosius, kovojusius prieš okupantus ir žuvusius. Taip pat tikimasi atrasti ir garsiausių, bei svarbiausių partizanų palaikus.
Pavyzdžiui, Juozo Lukšos-Daumanto, ar tų apygardų vadų, kurie 49-ųjų vasario 16-ąją dėjo parašus po deklaracija, skelbusią apie pasipriešinimą okupantams ir vienintelę, teisėtą Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio valdžią. Iš 8 signatarų, atrasti tik du – Ramanauskas-Vanagas ir Bronius Liesys-Naktis. O Jono Žemaičio-Vytauto pelenai užkasti Maskvos kapinėse.
