Nedidelės Vilkaviškio pakraštyje esančios parduotuvėlės savininkė Aldona guodžiasi, kad jai gyvenimas nepagerėjo. Esą pirkėjų miestelyje nedaugėja, o smulkų verslą baigia nukonkuruoti stambieji prekybininkai. Sumažėjus gyventojų, susitraukė ir parduotuvės asortimentas, daugiausia nuperkama mineralinio vandens, alaus, sausainių.
„Kaip sako visi, gyvenimas gerėja, atlyginimai didėja, tačiau mes nejaučiame per daug, kad gyvenimas kažkaip pagerėtų. Kadangi esu pensininkė, tai dar prie pensijos prisiduriu čia kokį eurą. Tai viskas, o šiaip pragyventi tikrai būtų sunku“, – sako savininkė Aldona Virbickienė.
Dažnas miestelio gyventojas mano, kad kainos Lietuvoje europietiškos, tačiau atlyginimai – lietuviški. Kai kurie gyventojai sako toli gražu nesijaučiantys europiečiais:
„Tai ką jau čia kalbėti, nesąmonė kokia, kad europiečiai. Čia mes afrikiečiai greičiau, ne europiečiai. Pensijas didina, atlyginimus didina, o tos kainos trigubai didėja.“
„Taip, turime eurą, iš tikrųjų, viskas labai pasikeitė per tiek metų, vien kraštas išgražėjo, Lietuva pagražėjo.“
„Atlyginimai po truputį ir reikia manyti, kad viskas gerės.“
„Finansiškai tai gal ne, bet keičiasi miestas, investicijos Europos Sąjungos vis tiek daro įtaką Lietuvai.“
Tačiau Lietuvos banko skaičiavimais, Lietuva pragyvenimo lygio atotrūkį nuo Europos Sąjungos vidurkio per pastaruosius du dešimtmečius sumažino daugiau nei perpus. Lietuvos bankas suskaičiavo, kad jei šalies ūkis augtų panašiai kaip pastarąjį dešimtmetį, Lietuvos gyventojų pajamos ir pragyvenimo lygis Europos Sąjungos vidurkį pasiektų 2042 metais.
Eurostato duomenimis, 2018 metais vienas pagrindinių pragyvenimo lygio rodiklių – Lietuvos bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui siekė 80 procentų Europos Sąjungos vidurkio. Latvijoje šis rodiklis buvo 69 procentai, Estijoje – 82 procentai Europos Sąjungos vidurkio.
Tačiau norint pasiekti Europos Sąjungos gerovės vidurkį Lietuvai dar teks įveikti sudėtingus iššūkius.
„Mes skaičiuojame, kad mes jau nesame vidutinių pajamų šalis. Mes esame aukštų pajamų šalis, tai būdami šioje grupėje, kad mūsų šalies pajamos toliau augtų, mes turime vis daugiau ir stipriau investuoti, ieškoti būdų, kaip automatizuoti gamybą, kaip didinti našumą, kaip didinti kapitalo kiekį ekonomikoje, nes šiuo požiūriu mes vis dar atsiliekame nuo mūsų kaimynių“, – pasakoja tarnybos direktorius Gediminas Šimkus.
Ekonomistai tokiomis prognozėmis abejoja – esą ateinantis dešimtmetis Lietuvai nebus toks įspūdingas, koks buvo anksčiau. O pagrindinės priežastys, kurios stabdys ekonomikos augimą bus mažėjantis darbingų gyventojų skaičius, menkstanti Europos Sąjungos parama ir jau įsisenėjusi problema – tai švietimo kokybė.
„Žiūrint į šį dešimtmetį mes matome kelis labai augimą stabdančius veiksnius. Tai visų pirma darbingo amžiaus gyventojų skaičius, mažės daug sparčiau nei praėjusį dešimtmetį. Ir turbūt sumažės 300 tūkstančių. Tai jau slopina Lietuvos ekonomikos augimo potencialą. Europos Sąjungos grynoji parama, atsižvelgiant ir į Lietuvos mokamas įmokas, sumažės ketvirtadaliu – čia gali atimti augimą maždaug pusę procentinio punkto per metus“, – teigia vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Atsakymas, kada mes pasivysime, pats realiausias – niekada arba tikrai ne per artimiausius dešimtmečius. Bet jeigu mes palaikysime tą ekonomikos tempą, kurį mes laikėme pastaruosius 20 metų yra tam tikra viltis, kad gali būti tai, kad mes pasivysime 2040-2050 metais“, – kalbėjo ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Pasak ekspertų, Lietuvos sėkmės formulė norint pasivyti Europos Sąjungos pragyvenimo lygį priklausys nuo investicijų į aukštąsias technologijas – esą Lietuva turi orientuotis į išskirtines paslaugas ir produktus. Tačiau šios investicijos pasiekia dažniausiai didmiesčius, o mažesni miesteliai išsivažinėja. Kai kuriuose jų daugiau nei trečdalis gyventojų yra senyvo amžiaus, o jų vienintelės pajamos yra pensijos. Tokiuose regionuose nėra ir verslų, kurie galėtų investuoti bei kurti darbo vietas.
„Tai yra Vilnius, kur mes viršijame Europos Sąjungos vidurkį. Yra Kaunas ir Klaipėda, kur yra apie Lietuvos pragyvenimo vidurkį. Ir tie periferiniai regionai, kur skirtumas nuo Lietuvos pragyvenimo vidurkio yra 20-30 procentų žemiau nei Lietuvos pragyvenimo vidurkis“, – sako tarnybos direktorius Gediminas Šimkus.
Lietuvos banko teigimu, itin sėkmingą Lietuvos ekonomikos šuolį per pastarąjį dešimtmetį daugiausia lėmė patys žmonės – tai išsilavinusi darbo jėga ir ekonomikos atvirumas.
