Vis tik arterinė hipertenzija, kaip ir kitos lėtinės ligos, jei laiku diagnozuota ir neužleista, t. y., parenkamas ir taikomas tinkamas gydymas, pasirenkamas optimaliausias gyvenimo būdas, gali būti sėkmingai kontroliuojama, o paciento būklė iš esmės pagerėja.
Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ išsamiai apie šią ligą pasakoja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos vadovė, profesorė Augustina Jankauskienė. Gydytoja yra vaikų nefrologė ir Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pediatrijos centro vadovė.
Padidėjęs kraujospūdis – rimtas signalas
Atrodo, kad padidėjęs kraujospūdis yra retai pasitaikanti būklė, vis tik, tai gali lemti eilė skirtingų veiksnių, pavyzdžiui: ankstyvas gimimas, diabetas, inkstų ligos, nutukimas, genetinis polinkis sirgti kraujagyslių ligomis ir kiti. Deja, jei kraujospūdis yra padidėjęs, savaime ši liga neišnyksta ir ji nėra „išaugama“.
„Kraujospūdžio padidėjimas, kuris yra pas suaugusiuosius, dažnai yra tęsinys to, kas prasidėjo jau vaikystėje. Todėl reikia nuo vaikystės apie tai pagalvoti, jį matuoti ir stebėti sveikatos būklę“, – pataria profesorė.
Vienas arterinės hipertenzijos požymių – galvos skausmas ir svaigimas. Tiesa, ši liga yra ganėtinai klastinga, nes progresuoja pamažu ir žmonės prie jos gali įprasti. Kitaip tariant, ne visi sergantys arterine hipertenzija jaučia kokius nors aiškius simptomus.
Dėl to ypatingai svarbu reguliariai lankytis pas šeimos gydytoją, kur medikas pamatuotų kraujospūdį taisyklingai ir esant ramybės būklės.
Ką galime padaryti kiekvienas, saugodami sveikatą
Ne tik profilaktiniai apsilankymai pas gydytoją gali padėti laiku pastebėti sveikatos problemas. Ne ką mažiau yra svarbu tinkamai maitintis, pakankamai judėti ir skirti reikiamą kiekį laiko poilsiui.
„Vėl yra madinga nebevartoti druskos, tad, iš tiesų, kiek galima mažiau reiktų vartoti druskos. Sakoma, kad nereikėtų apskritai sūdyti maisto papildomai“, – pataria A. Jankauskienė.
Profesorė sako, kad pakankamai druskos žmonės ir taip gauna su maistu: juk jos iš duonos ar kitų gaminių taip paprastai neišimsi.
Be to, patariama valgyti daugiau vaisių, daržovių ir mažiau mėsos, sportuoti ir žiūrėti, kad svoris neviršytų rekomenduojamų ribų.
Deja, kalbant apie sportą taip pat ne visos veiklos yra tinkamos, sergant arterine hipertenzija. Sutariama, kad sąlyginai saugūs užsiėmimai daugeliui yra vaikščiojimas ir plaukimas, taip pat ne per dideli krūviai bėgiojant ar minant dviratį, komandiniai žaidimai, o jau sportas kilnojant sunkumus yra priskiriamas prie mažiausiai tinkamų ar net yra netinkamas.
Galiausiai, jei per profilaktinius patikrinimus paaiškėja, kad žmogus serga arterine hipertenzija, labai svarbu pasirūpinti reguliariu sveikatos būklės stebėjimu ir gydymu, kad liga neprogresuotų ir nepažeistų tokių organų kaip širdis, akys ar kitų.
Vienas iš būdų stebėti savo kraujospūdžio svyravimus ir juos fiksuoti yra naudoti programėlę. Profesorė A. Jankauskienė pataria naudoti „Hyperchildnet“ tinklo paruoštą programėlę, ją galite rasti čia, kuriame gydytoja dalyvauja kaip Lietuvos atstovė, o tai yra Europos „COST action“ (Europos tarpvyriausybinio bendradarbiavimo programa mokslo ir technologijų srityje – angl. European Cooperation in Science and Technology) veikla.
Daugiau naudingų patarimų apie kraujagyslių ligas, simptomus, kurių nereikėtų ignoruoti ir reikalingą gydymą kviečiame sužinoti tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“.
Kviečiame žiūrėti „Sveikatos DNR“ jau dabar! „Sveikatos DNR“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą ketvirtadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale.