Daugelis puikiai žino, kad optimalus arterinis kraujospūdis yra iki 120 / 80 mmHg. 120-129 / 80-84 mmHg laikoma normaliu arteriniu kraujospūdžiu, 130-139 / 85-89 mmHg – aukštu normaliu arteriniu kraujospūdžiu.
Profesoriaus teigimu, jei asmens iki 65 metų amžiaus kraujospūdis yra didesnis kaip 140 / 90 mmHg, diagnozuojama arterinė hipertenzija. Vis tik, kai kalba pasisuka apie 65 metų ir vyresnius asmenis, yra išimčių – manoma, kad galima būti toleruojamas aukštesnis kraujospūdis, ypač asmenims, sulaukusiems 80 ir daugiau metų.
Su Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos vadovu, gydytoju kardiologu prof. R. Kubiliumi kalbėjomės apie arterinės hipertenzijos priežastis, keliamas grėsmes ir būdus, kaip apsisaugoti nuo pavojingos būklės.
Kokios priežastys gali lemti arterinės hipertenzijos išsivystymą?
Paprastai manoma, kad arterinė hipertenzija išsivysto amžėjant. Jei pacientas laikosi sveikos gyvensenos nuostatų, sakome, kad arterinio kraujospūdžio padidėjimo atsiradimas yra amžėjimo sąlygota būklė.
Natūralu, kad amžėjant persitvarko pagrindinės kraujagyslių sienelės, keičiasi jų struktūra, jos kažkiek standėja. Tokiu atveju staiga, netikėtai, atsitiktinai pasimatavus arterinį kraujospūdį, diagnozuojame arterinę hipertenziją.
Be abejo, tai taip pat priklauso nuo genetinės predispozicijos, taip pat esamų rizikos veiksnių – mažas fizinis aktyvumas, viršsvoris, perteklinis sūraus maisto vartojimas. Sakoma, jeigu šeimoje tėveliai, broliai ar seserys turi padidintą arterinį kraujospūdį, tikimybė, kad aš taip pat turėsiu arterinę hipertenziją, ženkliai išauga. Mokslininkai taip pat nustatė, kad visi vaikučiai, gimę per mažo svorio, turi didesnį polinkį į arterinę hipertenziją.
Ar šios būklės vystymuisi įtakos turi gyvenimo būdas?
Be abejo. Tais atvejais, kai pacientas turi rizikos veiksnių, pavyzdžiui, rūko, turi mažą fizinį pajėgumą, viršsvorį, nesilaiko sveikos mitybos rekomendacijų, labiau mėgsta riebų, sūrų maistą, organizmas persitvarko, vyksta pokyčiai – tuomet ima didėti spaudimas.
Dažnai, jei turime jaunesnio amžiaus pacientą, kuris turi viršsvorį, nesilaiko sveikos gyvensenos rekomendacijų, anksčiau pradedame stebėti padidintą arterinį ir ilgainiui visų šių veiksnių buvimas labiau paspartina arterinės hipertenzijos vystymąsi.
Be to, jeigu per dieną praleidžiama daugiau nei 6 valandas sėdint be pertraukų, miegama mažiau nei 6 valandas, būdama aplinkoje, kur triukšmo lygis didesnis nei 35 decibelai, visi šie veiksniai potencijuoja arterinės hipertenzijos vystymąsi.
Dabar 90 proc. atvejų sakome, kad asmuo serga pirmine hipertenzija, kai nežinoma tiesioginė priežastis, kuri sąlygoja arterinio kraujospūdžio padidėjimą, tačiau suvokiame, kad mus supanti organizmui kenksminga aplinka, mūsų pačių nekoreguojami rizikos veiksniai lemia, kad arterinė hipertenzija yra diagnozuojama vis dažniau. Ir tik kas dešimtam sergančiajam hipertenzija randame aiškias hipertenzijos priežastis, kaip antai inkstų, endokrininės ligos, susiaurėjusi inkstų kraujagyslė ir kt.
Žvelgiant į dabartines tendencijas, ar ateityje gali daugėti arterinės hipertenzijos atvejų?
Yra daug aplinkos dirgiklių ir tikėtina, ilgainiui mokslininkai suras vis naujesnius rizikos veiksnius, kurie skatina kraujagyslių pokyčius ir padidinto arterinio kraujospūdžio vystymąsi. Ilgainiui greitėjančiame pasaulyje pacientui bus sunkiau apsisaugoti nuo arterinės hipertenzijos, kuri yra pagrindinė širdies kraujagyslių ligų pradinė priežastis ar šiuos susirgimus komplikuojanti būklė.
Arterinė hipertenzija dažnai vadinama „tyliąja žudike“ – kuo klastinga ši būklė?
Vieni arterinės hipertenzijos spąstai – pacientas gali nejausti, kad turi padidintą arterinį kraujospūdį. Neseniai vienas pacientas kreipėsi į kardiologą, nes vieną dieną pastebėjo, kad lipant laiptais turėjo sustoti – pritrūko oro. Kai gydytojas pradėjo vertinti būklę, pagal pokyčius širdies raumenyje buvo matyti, kad tikėtinai pacientas eilę metų turi padidintą kraujospūdį, tačiau save laikė sveiku, nes jokių simptomų nejautė.
Antra blogybė – ji vis dažniau diagnozuojama jauniems vaikams ir paaugliams. Matome, kad tai labai stipriai koreliuoja su didėjančiu vaikų ir paauglių viršsvoriu, vis dažniau nustatomas padidintas arterinis kraujospūdis, esant ir pirmiesiems inkstų, širdies funkcijos pokyčiams, stebimas padidintas cukraus kiekis.
Vis tik, kone aktualiausias klausimas, kaip atpažinti padidėjusį kraujospūdį – kokie požymiai gali signalizuoti apie šią būklę?
Pacientų tolerancija padidintam arteriniam kraujospūdžiui yra labai skirtinga. Vienas pacientas pradeda jausti simptomus vos šiek tiek padidėjus kraujo spaudimui, dalis pacientų – tik jau esant kritiniam kraujospūdžiui, kai jis siekia net ir 200 mmHg.
Tačiau paprastai pirmas požymis, kad gali būti padidėjęs kraujospūdis: pulsuojantis, į viršugalvį kylantis galvos skausmas, gali atsirasti lengvas galvos svaigimas, silpnumas, pykinimas. Dalį pacientų gali išmušti raudonis, mirgėti akyse.
Taip pat yra požymiai, kurie gali atspindėti, kad yra ilgalaikis arterinio kraujospūdžio padidėjimas, ypač būdingi 30-40 metų amžiaus pacientams – jie staiga pradeda nebetoleruoti didesnio fizinio krūvą, lipant į antrą ar trečią aukštą reikia sustoti, atsiranda dusulys. Kai pradedame juos tirti, matome, kad nekoreguotas padidintas arterinis kraujospūdis jau paliko žymes širdies raumenyje ir kraujagyslėse.
Į ką atsižvelgiant yra skiriamas arterinės hipertenzijos gydymas?
Paprastai sprendimą, kokias priemones parinkti, labai lemia kraujospūdžio dydis. Nepamirškime, kad arterinė hipertenzija yra skirstoma į tris laipsnius: jeigu sistolinis kraujospūdis didesnis nei 140 mmHg, bet nesiekia 160 mmHg, o apatinis yra 90-99 mmHg, tai I laipsnio arterinė hipertenzija.
II laipsnio hipertenzija diagnozuojama, kai viršutinis kraujospūdis didesnis nei 160 mmHg, bet ne didesnis kaip 180 mmHg, o apatinis ne didesnis nei 100-109 mmHg.
III laipsnio, pati sudėtingiausia arterinė hipertenzija, diagnozuojama, kai arterinis kraujospūdis yra didesnis kaip 180/110 mmHg.
Gydymo sprendimui labai svarbu ir paciento širdies kraujagyslių ligų išsivystymo rizikos vertinimas. Visada vertiname, ar nėra padidinto cholesterolio, ar pacientas rūko, koks jo fizinis pajėgumas, ar turi diagnozuotą cukrinį diabetą, ar šeimoje yra buvę ankstyvų mirčių dėl širdies kraujagyslių ligų, ar pacientas nėra sirgęs kita kraujagysline liga, ar neserga inkstų funkcijos sutrikimu.
Vis dėlto, nepriklausomai nuo to, koks būtų arterinės hipertenzijos laipsnis ar jos rizika dėl turimų rizikos veiksnių, pagrindinis ir pamatinis visą laiką yra nemedikamentinis gydymas – gyvenimo būdo korekcija.
Kokios gyvensenos korekcijos rekomenduojamos tokiais atvejais?
Pirmiausia kalbame, kad pacientas neturėtų rinktis sūraus, riebaus maisto, jo racione turėtų atsirasti pakankamai vaisių ir daržovių. Neretai pacientui sudaromas fizinio aktyvumo planas ir tris-keturis mėnesius stebima, kaip jam sekasi.
Jeigu gyvenimo būdo pokyčiai duoda rezultatus, koreguojasi arterinis kraujospūdis, tokiu atveju pacientui išlaikant gydytojų sudarytą nemedikamentinį priežiūros planą jam greičiausiai nereikės medikamentinio gydymo.
Kokiais atvejais vis tik nepavyksta išvengti medikamentinio gydymo?
Tais atvejais, jei pacientui diagnozuojama III laipsnio arterinė hipertenzija, kai spaudimas siekia daugiau kaip 180/110 mmHg arba pacientui diagnozuojama II laipsnio arterinė hipertenzija, bet jis turi aibę rizikos veiksnių, tuomet pradedamas taikyti medikamentinis gydymas.
Dar viena sąlyga – jeigu atliekant pagilintus arterine hipertenzija sergančiojo tyrimus nustatoma, kad liga jau paliko pėdsakus, pokyčius širdies raumenyje, kraujagyslėse, inkstuose, tuomet taip pat pradedamas taikyti medikamentinis gydymas. Tikėtina, kad tokiais atvejais medikamentinis gydymas bus skiriamas iki gyvenimo pabaigos, nes keliamas tikslas normalizuoti arterinį kraujospūdį, kuris atsitiktinio matavimo metu būtų ne didesnis nei 140/90 mmHg.
Taip pat tais atvejais, kai pacientas iš esmės keičia savo gyvenimo būdą, neretai matoma, kaip be vaistų, ypač jauname amžiuje, gali normalizuotis iki tol buvęs padidintas kraujospūdis.
Sakoma, geriausia yra nesusirgti. Tad kaip apsisaugoti nuo arterinės hipertenzijos?
Dažnai ekspertai, teikdami rekomendacijas, kaip pacientui apsisaugoti ne tik nuo arterinės hipertenzijos, bet ir nuo širdies kraujagyslių ligų, kalba apie gyvensenos visumą.
Vis garsiau kalbama apie Viduržemio jūros dietą, praturtintą vaisiais ir daržovėmis, nevartojamas sūrus maistas, sočiosios riebalų rūgštis, du-tris kartus per savaitę mėsa keičiama žuvimi. Mokslininkai įrodė, kad jei bent trejus metus pavyktų laikytis šios dietos, tikėtina, kad reikšmingai atitolintume širdies ir kraujagyslių ligų vystymąsi.
Jei pacientas prie dietos laikymosi prijungia ir kasdienį fizinį aktyvumą, kas yra 30-45 minutės vidutinio ar intensyvaus aerobinio treniravimosi: važiavimo dviračiu, ėjimo, bėgimo ristele, mes galėtume iki 10-15 mmHg sumažinti arterinį kraujospūdį, o tai prilygsta stipraus antihipertenzinio vaisto poveikiui.
Kiekvienas žmogus kaip biologinė būtybė turi vidinių rezervų, kaip koreguoti padidintą arterinį kraujospūdį, atitolinti ligas ir apsisaugoti nuo kenksmingai organizmą veikiančių širdies kraujagyslių ligų rizikos veiksnių.
