Visuomenėje verdant diskusijoms apie taip griaunamas šeimas ir kišimąsi į porų santykius, Moterų informacijos centro projektų vadovė Rugilė Butkevičiūtė lygina šį nepasitenkinimą su daugiau nei prieš dešimtmetį priimto apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo kritika.
Pokalbis su R. Butkevičiūte – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“.
Reikia tokio įstatymo ar ne? Kuo jis padėtų? Girdime teisininkų argumentus, kad jau turime įstatymų ir kam mums dar papildomas.
Smurtas artimoje aplinkoje dažniausiai naudojamas tam, kad užtildytų moteris, grąžintų jas į savo vietą, kad jos negalėtų reikštis, negalėtų normaliai eiti į darbą, nes jeigu tu patiri smurtą savo artimiausioje aplinkoje, kenčia tavo saugumo jausmas. Tu nebegali atlikti tų užduočių, kurias galėtum atlikti, jeigu jo nepatirtum. Kenčia tavo finansai, kenčia tavo emocinė savijauta ir taip toliau.
Šito pasiūlymo atveju matome Lietuvoje milžiniškas diskusijas – kam to reikia? Jeigu žiūrėtume į Europos Sąjungos duomenis, Lietuvoje 1 iš 10 moterų yra patyrusi tam tikro pobūdžio seksualinį smurtą.
Bet dabartinis įstatymas galioja. Nueini ir sakai, kad patyrei smurtą.
Nebūna taip paprasta, kad nueinu ir pasakau, nes dabartinis baudžiamasis kodeksas užduoda tam tikrą toną stereotipams atsirasti – „tas, kas jėga“, „atimdamas galimybę pasipriešinti“ ir panašiai.
Mes bandome apsaugoti žmones, kurie nukenčia, nes jie dabar nėra apsaugomi. Jeigu aš buvau su savo vyru ir mes mylėjomės vakare, o iš ryto aš to nebenoriu, bet jis su peiliu ant manęs nešoko, manęs nesurišo, kitaip neatėmė galimybės priešintis, bet aš nenorėjau, tai tokia formuluotė manęs tikrai negina. Aš nesutikčiau su tuo, kad gali tiesiog nueiti, paskambinti ir iš karto užfiksuoti.
Jeigu šis įstatymas būtų priimtas, ar nebūtų daugiau bandymų piktnaudžiauti?
Ši diskusija, kurią girdžiu dabar, yra lygiai tokia pati, kurią mes turėjome 2010 metais, kai buvo svarstoma, ar priimti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą. Tas naratyvas, kad sugrius šeimų gyvenimas, kaip šeimos gyvens, ką reikės dabar daryti, nes čia privatus žmonių reikalas ir nelįskime į šeimų lovas – lygiai tas pats naratyvas, koks buvo 2010 metais.
Reikia suprasti, kad žmonės iš karto nesikreipia, nes tai nėra nepažįstamas žmogus. Mes visi galvojame, kad dažniausiai prievartauja nepažįstami žmonės – miškuose, tamsiuose skersgatviuose ir panašiai. Ne, dažniausiai prievartauja žmonės, kurie yra pažįstami arba tavo artimoje aplinkoje. Tai yra tas žmogus, su kuriuo tu nori gyventi, kurti šeimą ir yra labai labai sunku pakelti telefono ragelį ir kaip sako: „tai tiesiog nueikit į policiją ir parašykit pareiškimą“. Ne, tai yra tavo vyras, su kuriuo tau galbūt gimė vaikai, gyveni kartu.
Jeigu mes dabar sakome, kad teisės norma veikia, tai ne, ji neveikia. 2021 metais buvo užregistruota 5801 smurto artimoje aplinkoje atvejis, tame tarpe seksualinio smurto – 31. Aš iš praktikos, nuo 2008 metų konsultuodama žmones, ir iš kolegų praktikos, kurios konsultuoja po keliasdešimt metų, galiu pasakyti, kad šeimoje, kur yra fizinis smurtas, yra ir seksualinis.
Visą pokalbį, kuriame taip pat dalyvavo Seimo narė Morgana Danielė ir teisininkas, advokatas Gintaras Černiauskas, žiūrėkite straipsnio pradžioje.