Šešiasdešimt penkerių Vida prieš aštuonerius metus išgirdo vėžio diagnozę. Jai po kolonoskopijos tyrimo buvo nustatytas storosios žarnos vėžys. Moteris pasakoja jautusi silpnumą, užeidavo prakaitavimo ir karščio bangos, tačiau apie piktybinę ligą netikėjusi. Vida ragina panašaus likimo žmones nebijoti ir nemokamai pasitikrinti dėl storosios žarnos vėžio, pati moteris pripažįsta, kad savo laiku ji to nepadarė.
„Tikrai raginčiau, kol nėra vėl karantino, kol šitos sąlygos tinkamos, net nebūtina kažko jausti. Reikia save gerbti ir gydytojus, atlikti šitą testą, kuris finansuojamas pagal programą, ir būti patiems ramiems ir saugiems“, – pasakojo vilnietė Vida.
O koronaviruso išsigandę gyventojai neskuba atlikti jiems priklausančių tyrimų. Šiemet perpus mažiau pacientų, nei pernai atvyko į Nacionalinį vėžio institutą pasitikrinti dėl storosios žarnos vėžio. Pernai tokių buvo net pusė tūkstančio, o štai šiemet vos 220 pacientų. Jų sumažėjo, nes per karantiną buvo sustabdyta profilaktikos programa, pacientai sunkiau patekdavo į gydymo įstaigas, kai kurie išsigando ir koronaviruso.
„Pastebėjome, kad dažniausiai kreipiasi žmonės su III–IV stadija, tai yra 20 procentų daugiau aukštesnės, didesnės stadijos pacientų. Tai reiškia, kad didžioji dalis jų pateko turėdami rimtų skundų. Dažnas iš jų pasakoja, kad simptomai atsirado jau prieš karantiną. Karantino metu kai kurie bijojo kreiptis į gydymo įstaigas, kai kurie jų negalėjo patekti. Pas mus pateko tikėdamiesi ekstrinės pagalbos“, – teigė chirurgas koloproktologas Audrius Dulskas.
Pasak gydytojų, ankstyvosios diagnostikos programos tikslas yra surasti ne vėžį, o ikivėžinę būklę – polipus, kuriuos galima sėkmingai pašalinti. Lietuvoje išgyvenamumo rodikliai susirgus storosios žarnos vėžiu gerėja, tačiau išlieka vieni žemiausių visoje Europos Sąjungoje. Mat tik 37 procentai visų storosios žarnos vėžio atvejų Lietuvoje nustatomi I–II stadijos, o 16 procentų abiejų lyčių pacientų iš karto nustatomas IV stadijos vėžys.
„Storosios žarnos vėžys yra labai slaptos eigos vėžys ir praktiškai pirmose stadijose pacientas nejaučia jokių skundų. Kai jau atsiranda skundas, tai gali būti rodiklis, kad jau liga yra vėlyvesnės stadijos“, – tikino gastroenterologė Inga Kildušienė.
Išsitirti pagal ankstyvosios diagnostikos programą gali žmonės nuo 50 iki 74 metų. Lietuvoje kasmet nustatoma apie 1600 naujų storosios žarnos vėžio atvejų. Pasak gydytojų, laikas, per kurį gėrybiniai pakitimai gali virsti piktybiniais, yra nuo 5 iki 10 metų. Kuo anksčiau žmogus pasitikrina dėl storosios žarnos vėžio, tuo didesnė tikimybė, kad kelias ligai bus užkirstas.
„Nustačius ankstyvose stadijose, kalbant apie I ar II stadiją, išgyvenamumas 5 metų yra virš 90 procentų. Jei kalbame apie 3 stadiją, išgyvenamumas iki 60 proc. O IV stadijos, deja, tik 10–12 procentų“, – aiškino chirurgas koloproktologas A. Dulskas.
Sunerimti turėtų ne tik vyresnio amžiaus pacientai, bet ir jauni žmonės, jei pakito tuštinimasis, atsirado pilvo pūtimas, viduriavimas, pakraujavimas iš tiesiosios žarnos, žemas hemoglobinas.
Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja tikina, kad pirmiausia atliekamas slapto kraujavimo testas, kuris dar nebūtinai reiškia onkologinę ligą. Pagal mirtingumą storosios žarnos vėžys Lietuvoje yra antroje vietoje po plaučių vėžio. 2012 metais nuo storosios žarnos vėžio mirė 927 žmonės.
„Testas gali būti teigiamas dėl įvairių priežasčių, dėl įvairių kraujavimų iš žarnyno, hemorojus, įplėšos, ūminės, lėtinės uždegimo ligos. Gali būti kraujavimas iš burnos, iš skrandžio“, – teigė šeimos gydytoja Ieva Bingelytė.
Tiesa, mažiau pacientų tikrinasi ir dėl širdies bei kraujagyslių ligų. Santaros klinikų gydytoja kardiologė Jelena Celutkienė tikina, kad per karantiną į Santaros klinikas atvyko gerokai mažiau pacientų dėl miokardo infarkto. Higienos instituto duomenimis, šių metų balandį nuo kraujotakos sistemos ligų mirė 1924 žmonės, kai tuo tarpu pernai tokių mirčių buvo mažiau – 1812. Pasak Lietuvos kardiologų draugijos prezidentės Jelenos Celutkienės, mirtingumas dėl kraujotakos ligų Lietuvoje buvo sumažėjęs, tačiau jau dabar gydytojai pastebi neraminančią tendenciją.
„Apskritai žmonės jau šiek tiek mažiau miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų Lietuvoje. Pagal tą tendenciją 2020 metais turėtų būti mažėjimas, tačiau mes pamatėme, kad mirčių padaugėjo. Mirčių padaugėjo palyginti su 2019 metais, per 10–30 savaitę apie 700 mirčių stebėta daugiau negu 2019 metais“, – tikino Santaros klinikų gydytoja kardiologė Jelena Celutkienė.
Pasak kardiologų draugijos prezidentės, reikšmingai padaugėjo vyrų mirčių, kurių amžius siekia daugiau nei 40 metų. Būtent šiame amžiuje išauga rizika patirti miokardo infarktą arba insultą. Maža to, padaugėjo ir žmonių, kurie po karantino į medikus kreipėsi dėl lėtinių ligų paūmėjimo.
Daugiau detalių – vaizdo siužete, esančiame straipsnio pradžioje.
