„Dabar mes esame labai susirūpinę, nes matome ženklų atliekamų tyrimų sumažėjimą. Pacientų srautas yra sumažėjęs beveik per pusę“, – sako gydytoja gastroenterologė Inga Kildušienė.
Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Ieva Bingelytė pažymi, kad žmonės tirtis baiminasi dėl dabartinės epideminės situacijos, galimos onkologinės diagnozės išgirdimo, taip pat to gėdijasi ir vengia dėl paties tyrimo paėmimo.
Tačiau ji akcentuoja, kad šios priežastys yra per menkos, mat laiku diagnozavus storosios žarnos vėžį galima taikyti kur kas efektyvesnį gydymą ir sumažinti mirštamumo rodiklius.
Ilgai besivystanti liga
„Storosios žarnos vėžys yra labai slaptos eigos vėžys. Pirmose stadijose pacientas nejaučia jokių simptomų. Iš 10 pacientų, kuriems yra diagnozuotas storosios žarnos vėžys, simptomus jaučia tik 3, visi likę – ne.
Kai atsiranda koks skundas, tai jau gali būti rodiklis, kad liga yra vėlyvesnės stadijos. Tą rodo ir statistika. Pirmos ir antros stadijos storosios žarnos vėžys yra nustatomas tik 37 procentais atvejų“, – nurodo gydytoja gastroenterologė I. Kildušienė.
Ji pabrėžia, kad storosios žarnos vėžys yra ilgai besivystanti liga ir manoma, kad jos atsiradimui prireikia net 10 metų:
„Storosios žarnos vėžys pagal sergamumą Lietuvoje yra 3 vietoje, tačiau pagal mirtingumą – 2 ir tai dažniausiai galima sieti su vėlyvos stadijos nustatymu, nes virš 16 procentų pacientų vėžys yra nustatomas ketvirtose stadijose. Tam dar yra gydymas, bet jis galbūt nėra toks efektyvus ir daug sudėtingesnis nei ankstyvesnėse stadijose.“
Chirurgas koloproktologas dr. Audrius Dulskas nurodo simptomus, į kuriuos nereikėtų numoti ranka – jie gali įspėti apie tykantį pavojų.
„Skundai, kurie priverstų sunerimti – paskutinį mėnesį ar du pasikeitęs tuštinimasis, pilvo pūtimas, viduriavimas kaitaliojasi su vidurių užkietėjimu, pakraujavimai iš tiesiosios žarnos, nepaaiškinamas svorio kritimas, žemas hemoglobinas. Svarbiausia atkreipti dėmesį į naujus simptomus, kurie trunka ilgiau nei 3–4 savaites“, – pažymi dr. A. Dulskas.
Tyrimas dėl storosios žarnos vėžio Lietuvoje atliekamas vyrams ir moterims nuo 50 iki 74 metų amžiaus. Jis kartojamas kas dvejus metus, jei tyrimas yra neigiamas, o jei teigiamas, bet patologija nerandama – po dešimtmečio.
Kasmet Lietuvoje yra nustatoma apie 1600 storosios žarnos vėžio atvejų.
Daugiau apie mitybą, sergant vėžiu ir kaip jo išvengti, žiūrėkite TV3 reportaže:
