storosios žarnos vėžys

Šiandien 67-erių vilnietis Alfonsas Brazas šypteldamas sako, kad formaliai gydymas ir reabilitacija jau baigti, kas reiškia, kad jam diagnozuotas storosios žarnos vėžys atsitraukė ir taip jau antrąkart gyvenime. Storosios žarnos vėžys yra trečioji pagal dažnumą onkologinė liga – visame pasaulyje kasmet ja suserga apie milijonas žmonių, Lietuvoje kasmet registruojama net 1,7 tūkst. šios ligos atvejų.

Televizijos naujienų laidų vedėja mirė sulaukusi 53 metų po kovos su vėžiu – atskleistas jos širdį draskantis paskutinis įrašas. Po kovos su vėžiu, sulaukusi 53 metų, mirė buvusi televizijos žinių vedėja. Tanya Sumner, dar žinoma kaip Tanya Spencer, mirė savo namuose nuo agresyvios formos vėžio, prasidėjusio storojoje žarnoje. T. Sumner 10 metų dirbo Indianapolio WRTV žinių vedėja ir 20 metų dirbo televizijos žurnaliste, rašoma dailymail.co.uk.

Dirgliosios žarnos sindromas – nemalonus ir gyvenimą apsunkinantis sutrikimas, kuris nepaiso nei lyties, nei profesijos, nei amžiaus. Gydytoja Gabrielė Milaknytė konstatuoja, kad ši liga – visam gyvenimui, tačiau simptomus galima išmokti visiškai valdyti. Tiesa, labai svarbu laiku pastebėti rimtesnės ligos požymius. VUL Santaros klinikų gydytojos gastroenterologės aiškinimu, dirgliosios žarnos sindromas – tai funkcinis žarnyno susirgimas.

Storosios žarnos vėžys – liga, kuria sergantys asmenys dažnai nė neįtaria turintys kokių nors sveikatos sutrikimų. Ypač sudėtinga tai, jog neretai ši liga yra diagnozuojama jau pažengusi, kai gydymo galimybės tampa ribotos. Visgi, svarbu nepamiršti, kad tam tikri veiksmai padeda sumažinti šio onkologinio susirgimo grėsmę, o susirgus išvengti skaudžios baigties.

Apie kai kuriuos sveikatos sutrikimus, pavyzdžiui, skausmą tuštinantis ar išmatose pastebimą kraują, nepatogu kalbėti net su gydytoju, tačiau pastebėjus šiuos simptomus svarbu kuo greičiau vykti išsitirti, nes jie gali išduoti vėžį. Apie storosios žarnos, dar vadinamą kolorektalinį, vėžį naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakojo Nacionalinio vėžio instituto onkologė chemoterapeutė Edita Baltruškevičienė.

Storosios žarnos vėžys – viena dažniausiai pasitaikančių onkologinių ligų. Visgi šios diagnozės neretai būtų galima išvengti jeigu žmonės reguliariai tikrintųsi savo sveikatą. Apie storosios žarnos, kitaip kolorektalinį, vėžį naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakoja Nacionalinio vėžio instituto onkologė chemoterapeutė Edita Baltruškevičienė.

Storosios žarnos vėžys – trečioji pagal dažnumą onkologinė liga. Pasaulyje kasmet ja suserga apie milijonas gyventojų, o Lietuvoje kasmet užregistruojama net 1700 naujų šios ligos atvejų, iš kurių daugiau kaip 800 miršta. Apie tai, kas lemia, kad žmogus suserga storosios žarnos vėžiu ir kas laukia jau nustačius šią onkologinę ligą, kokia prevencinė priemonė yra efektyviausia, „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ kalbėtasi su abdominalinės chirurgijos gydytoju, profesoriumi Tomu Poškumi.

Saulės šeimos medicinos centras įspėja visus – storosios žarnos vėžys yra pavojinga liga, kurią galime nugalėti reguliariai tikrindamiesi sveikata, tačiau įspėja susirūpinti, nes ši liga dažnėja. Kuo anksčiau liga pastebima – tuo sėkmingesnis gydymas. Šeimos gydytoja Jūratė Randakevičienė pastebi, kad dažnai vengiama kalbėti, išsakyti nusiskundimus ar net įtarus šią ligą, atlikti paskirtus tyrimus.

Storosios žarnos – kolorektalinis vėžys Lietuvoje per metus nustatomas apie 2000 pacientų. Šis vėžys yra klastingas – jį pastebėti galima jau ne pirmoje stadijoje. Gydytojas chirurgas proktologas Audrius Dulskas savo praktikoje susiduria su 300-400 kolorektalinio vėžio pacientų per metus. Naujienų portalui tv3.lt jis pasakoja, kaip aptikti šio tipo vėžį, kas jį sukelia bei koks gydymas taikomas ligos atveju.

Nors Lietuvoje veikia keturios, nemokamos vėžio profilaktikos programos, gyventojai jomis tebesinaudoja vangiai. Štai prevenciškai išsitirti dėl storosios žarnos vėžio ateina mažiau, nei pusė šalies gyventojų, kuriems ši programa priklauso pagal amžių. Anot psichologų, prevenciškai tikrintis sveikatą neretą žmogų vis dar atgraso baimė sužinoti onkologinės ligos diagnozę ir klaidingi įsitikinimai.

Šis mėnesis sveikatos organizacijų visame pasaulyje yra vadinamas „Mėlynuoju kovu“ – storosios žarnos vėžio prevencijos mėnesiu. Ta proga šį savaitgalį Šiaulių „Akropolyje“ vyks socialinė akcija – bus nemokamai dalijami greitieji namų testai, kurie iškart parodo pakitimus storojoje žarnoje, dėl kurių reikėtų kreiptis į gydytojus. Pasak specialistų, storosios žarnos vėžys yra vienas dažniausių.

Kolorektalinis vėžys kasmet nusineša netoli 1 milijono gyvybių visame pasaulyje ir yra vienas dažniausiai nustatomų vėžinių susirgimų. Deja, dalis pacientų gydymą pradeda ligai jau pažengus ir pažeidus ne vieną organą. Kadangi kolorektalinis vėžys pradinėse stadijose yra beveik nepastebimas, gydytojai ragina nelaukti ir laiku atlikti prevencinius tyrimus – anksti aptikus lemtinga galinčią tapti ligą, savalaikis personalizuotas gydymas pacientams gali leisti tęsti pilnavertį gyvenimą.

„Ne vienas žmogus sako: „Ai, nieko man nėra, kam tikrintis.“ O gydytojai visiems tokiems pacientams norėtų priminti, kad prevencinė storosios žarnos vėžio patikra sumažina riziką mirti“, – sako Santaros klinikų Pilvo chirurgijos centro vadovas ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Tomas Poškus. Minėdami storosios žarnos vėžio prevencijos mėnesį, su specialistu kalbamės apie situaciją Lietuvoje ir siekį pakeisti visuomenės požiūrį į sveikatą.

Nors žarnyno vėžys yra bauginanti diagnozė, tyrimai rodo, kad riziką susirgti potencialiai mirtina liga galima sumažinti keičiant savo gyvenimo būdą. Vienas iš stipriausių ginklų – sveika mityba. Gastroenterologo teigimu, yra trys produktai, kurie mažina žarnyno vėžio riziką. Tyrimai rodo, kad 54 proc. visų žarnyno vėžio atvejų, kurie nustatomi bet kurioje storosios žarnos vietoje, būtų galima išvengti, jei paprasčiausiai pakeistume savo mitybą ir gyvenimo būdą.

Vasario 4-ą, minint pasaulinę onkologinių ligų dieną, Lietuvos sporto universiteto studentas, kaunietis Giedrius Merkevičius, norėdamas atkreipti žmonių dėmesį į galimas ligas, priėmė netikėtą sprendimą – nusiskuto savo plaukus.  „Taip, aš plikas. Šiandien yra Vasario 4-a diena ir tai yra pasaulinė onkologijos diena, todėl nusprendžiau solidarizuotis ir atkreipti žmonių dėmesį į onkologines ligas.

Storosios žarnos vėžys – viena iš dažniausių onkologinių ligų, kuri neaplenkia nei vyrų, nei moterų. Kasmet Lietuvoje diagnozuojama per 1500 naujų storosios žarnos vėžio atvejų. Kasmet nuo šios ligos miršta per 800 pacientų.

„Married At First Sight“ žvaigždė Mel Schilling išgirdo vėžio diagnozę. Pasimatymų trenerė sako, kad per Kalėdas ji turėjo vykti į Šiaurės Airiją, bet vietoj to šį sezoną praleis ligoninės lovoje, kur jai bus pašalintas 5 cm ilgio auglys. Mel Schilling atskleidė, kad jai diagnozuotas storosios žarnos vėžys. M. Schilling apie tai paskelbė „Instagram“ socialiniame tinkle kartu su vyro ir dukros nuotrauka.

Gydytojo proktologo konsultacija daugybei žmonių prilygsta „baubui“, tačiau retai atsižvelgiama į tai, kad proktologinės ligos pamažu virsta šiuolaikinio gyvenimo palydovu. Sėdimas darbas, sportas su sunkiais svarmenimis, prastas mitybos režimas, stresas, nusilpęs imunitetas bei laikas tualete su mobiliuoju telefonu rankose – dažniausi rizikos faktoriai, vedantys į nemalonią simptomatiką sukeliančias būkles.

Jei norite gyventi ilgiau, nepamirškite namuose periodiškai atlikti paprastą profilaktinį sveikatos patikros testą, ragina chirurgas prof. dr. Tomas Poškus. Pasak jo, žinojimas, kad nesergi vėžiu, padės ramiau gyventi ir pačiam žmogui, ir jo artimiesiems. Be to, jau nebėra tie laikai, kai net ir diagnozavus vėžį tai būtų nuosprendis gyvenimui.

Respublikinės Šiaulių ligoninės Diagnostikos centro Endoskopijų skyriaus specialistai neretai talkina chirurgams, kai šie operuoja nedidelį storosios žarnos vėžį. Šį kartą, aklojoje žarnoje diagnozavus didelės apimties polipą, šalinimas įprastos endoskopinės procedūros metu būtų sudėtingas. Nuspręsta suvienyti jėgas su gydytoju chirurgu ir atlikti laparoskopu asistuojamą polipo šalinimą endoskopijos metu.

„Džiaugiuosi gyvenimu, einu į įvairius renginius, teatrą, koncertus, leidžiuosi į žygius gamtoje, keliauju, savanoriauju pagalbą onkologiniams ligoniams teikiančiose organizacijose POLA ir „Eivena“, – šypsosi 65-erių Marytė Klimienė iš Kauno, prieš dešimt metų įveikusi storosios žarnos vėžį. Moteris sutiko papasakoti apie tai, kokie simptomai išdavė ligą, koks buvo sveikimo kelias ir ką darytų kitaip, jei galėtų atsukti laiką.

Lietuvoje storosios žarnos vėžio diagnozę kiekvienais metais išgirsta apie 1600 pacientų – tai sudaro beveik 10 proc. visų naujų vėžinių susirgimų Lietuvoje statistikos. Deja, bet kasmet 800 sergančiųjų šia liga gyvybės užgęsta. Anot Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ gydytojo onkologo chemoterapeuto asoc. prof. dr. Vinco Urbono, pagrindinis storosios žarnos vėžio gydymo principas, esant lokaliai ar nelokaliai išplitusiai ligai (I–III ligos stadija), yra operacija.

Klastinga liga, kuri neretai apie save „prabyla“ esant pažengus klinikai – žarnyno vėžys. Teigiama, kad tai yra vienas dažniausių onkologinių susirgimų. Laimei, užkirsti kelią šiai ligai galima atlikus vos vieną paprastą ir neskausmingą testą bei leidžia pasirūpinti savo sveikata laiku.

Virškinimo sistema – viena iš 11 pagrindinių žmogaus organizmo sistemų, kuri, veikdama su kitomis organų grupėmis, paverčia maistą energija ir reikalingomis medžiagomis. Tačiau netinkamas gyvenimo būdas gali paskatinti pavojingų virškinimo sistemos ligų išsivystymą, tarp jų – ir onkologinius susirgimus.  Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro gydytoja gastroenterolgė dr.

Viena dažniausių onkologinių ligų visame pasaulyje – storosios žarnos vėžys. Kasmet šia liga suserga apie milijonas gyventojų, o tuo tarpu Lietuvoje jų yra užregistruojama net apie 1700 naujų ligos atvejų. Laimei, kaip teigė Santaros klinikų abdominalinės chirurgijos gydytojas prof. Tomas Poškus, ligą galima ne tik pastebėti laiku, tačiau ir sėkmingai jos išvengti. Storosios žarnos vėžys – trečia pagal dažnumą onkologinių ligų visame pasaulyje.

Storosios žarnos vėžys – viena dažniausiai pasitaikančių onkologinių ligų. Nacionalinio vėžio instituto gydytojas chirurgas dr. Audrius Dulskas sako, kad vieno simptomo, kuris išduotų ankstyvoje stadijoje ligą – nėra. Vis dėlto, dalyvavimas prevencinėje vėžio programoje ir geras šeimos ligų anamnezės išmanymas yra raktas į galimybę gyventi sveiką gyvenimą.

Kasmet Lietuvoje storosios žarnos vėžio diagnozę išgirsta apie 1,7 tūkst. žmonių, daugiau nei 800 dėl šio vėžio miršta. Neretai „tyliąja liga“ vadinamas šios rūšies vėžys laikomas išsivysčiusių valstybių liga, kuri itin siejasi su modernia civilizacija bei vakarietišku gyvenimo būdu. Kaip pasakoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos Onkologijos skyriaus vadovė gydytoja onkologė–chemoterapeutė prof.

Kovą – storosios žarnos vėžio prevencijos mėnesį – VUL Santaros klinikų medikai primena, kad aptikta ankstyva ligos stadija ir moderni gydymo technologija padeda pasveikti pacientams, susirgusiems šios lokalizacijos onkologine liga. Storosios žarnos vėžys – viena iš penkių dažniausių onkologinių ligų Lietuvoje. Lietuvoje veikia storosios žarnos vėžio prevencijos programa, pagal kurią 50–74 metų vyrai ir moterys, turi galimybę nemokamai pasitikrinti.

Neslėpdama džiaugsmo Asta A. savo ligos istorija pasidalijo tą dieną, kai sužinojo tyrimo atsakymą – po taikyto naujo gydymo metodo naviko neliko. Nacionalinio vėžio instituto gydytojas chirurgas doc. dr. Audrius Dulskas ragina gyventojus aktyviau įsitraukti į profilaktinę programą, nes anksti diagnozavus vėžį, galima išvengti sunkios ligos.

Medikai teigia, kad kolorektaliniai navikai yra vieni iš sėkmingiausiai gydomų virškinamojo trakto navikų. Respublikinės Šiaulių ligoninės medikai per metus diagnozuoja per 80 naujų storosios ir tiesiosios žarnos vėžio atvejų. Deja, ne visi storosios žarnos navikai įveikiami lengvai.

Kolorektalinis arba kitaip – storosios žarnos – vėžys yra labiausiai paplitęs virškinamojo trakto organų navikas pasaulyje. Lietuvoje kasmet registruojama apie 1500 naujų šios ligos atvejų. Deja, dažnai ši klastinga liga diagnozuojama per vėlai, todėl kasmet ji nusineša daugiau nei aštuonis šimtus gyvybių. Sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ gastroenterologas – endoskopuotojas Eimantas Mockus ragina nedelsti. Su įvairiais žarnyno sutrikimais susiduria dažnas Lietuvos gyventojas.

Maždaug 800 žmonių kasmet netenkame dėl storosios žarnos vėžio. Jo gydymas galėtų būti kur kas sėkmingesnis ir netekčių skaičius mažesnis ligą nustačius anksti, geriausia – kol ji dar nejuntama. Pirmas žingsnis ankstyvos diagnostikos link – nesudėtingas slapto kraujavimo testas. Jį reguliariai turime atlikti, kai esame rizikingo amžiaus.

Hemorojus visuomenėje vis dar laikomas gėdinga liga, dėl kurios nemalonu kreiptis į gydytojus. Jie patys gi pažymi, kad svarbu ne tik gydyti šį sutrikimą, bet juo labiau ignoruojant simptomus nepražiopsoti daug grėsmingesnės ligos – vėžio. VUL Santaros klinikų abdominalinės chirurgijos gydytojas prof. Tomas Poškus patikino, kad hemorojus yra gana dažnas negalavimas, galintis pasireikšti įvairaus amžiaus žmonėms.

Gruodžio 8-ąją negyvas rastas Tinos Turner (83 m.) sūnus Ronnie Turneris (1960-2022) mirė pralaimėjęs kovą su storosios žarnos vėžiu. Kaip skelbiama, sunkiai kvėpuojantį 62-ejų vyrą prie savo namų Los Andžele rado greitosios pagalbos medikai. Paramedikai sunegalavusį vyrą vežė į gydymo įstaigą, bet pastangos išgelbėti gyvybę buvo bevaisės. Pagrindinė mirties priežastis – storosios žarnos vėžys ir su juo susijusios komplikacijos.

Neseniai nuskambėjo žinia apie 71-erių „Cheers“ aktorės Kirstie Alley mirtį. Aktorės agentas patvirtino, kad žvaigždės gyvybė užgeso pralaimėjus kovą storosios žarnos vėžiui. Dabar aktorės šeima įspėja kitus, kokia staigi yra ši liga, ne veltui vadinama „tyliuoju žudiku“. Teigiama, kad aktorė Kirstie Alley mirė sulaukusi 71-erių. Apie klastingą ligą – storosios žarnos vėžį – ji buvo sužinojusi visai neseniai. Apie aktorės mirtį pasidalino jos šeima.

Neseniai publikuoti naujų tyrimų rezultatai, pasėję abejonę dėl storosios žarnos vėžio prevencijai atliekamo ne itin malonaus tyrimo – kolonoskopijos vertės, spėjo sukelti audringas medikų diskusijas. Chirurgas Audrius Dulskas patikina, kad skubėti taip interpretuoti šių duomenų nereikėtų, o kolonoskopijos vaidmens prevencinėje programoje niekas neatšaukė.

Daugelis žmonių bent kartą gyvenime patiria žarnyno negalavimų, pasireiškiančių sutrikusiu tuštinimusi, pilvo skausmais, apetito stoka. Dažniausiai šie simptomai – trumpalaikiai ir nekeliantys grėsmės, tačiau kartais tai gali būti perspėjimas apie rimtas žarnyno ligas. Remiantis Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, storosios žarnos vėžys yra viena iš 5 dažniausiai pasitaikančių onkologinių ligų Lietuvoje.

Vieno iš dažniausių onkologinių susirgimų Lietuvoje būtų galima išvengti, jei gyventojai nedelstų laiku dėl ligos pasitikrinti profilaktiškai. Profesorius Gediminas Kiudelis pasakoja, kad paprastas tyrimas leidžia vienu metu ne tik diagnozuoti storosios žarnos vėžį, bet iškart ir atlikti gydomuosius veiksmus. Storosios žarnos vėžys – vienas iš penkių dažniausių onkologinių susirgimų Lietuvoje. Kasmet šalyje diagnozuojama apie 1400 šio vėžio atvejų ir kasmet ši liga nusineša apie 800 gyvybių.

Laimei, nuo žarnyno vėžio išgyvena 91 proc., kai diagnozuojamas lokalizuotoje stadijoje, rašo express.co.uk. Tačiau, ligai progresuojant, ją vis sunkiau suvaldyti. Sveikatos įstaigų duomenimis, požymis, kad žarnyne auga auglys, gali būti keturių tipų pilvo skausmas. Kasmet Jungtinėje Karalystėje žarnyno vėžiu suserga beveik 43000 žmonių ir tai yra ketvirtas pagal dažnumą vėžys šalyje.

Kasmet Lietuvoje nustatoma apie 1 500 naujų storosios žarnos vėžio atvejų – daugiau nei 60 proc. jų aptinkami jau pažengusiose stadijose, kai vėžys yra beveik neišgydomas. Pagrindinė problema yra tai, jog šio tipo vėžio gydymas yra efektyviausias ankstyvose stadijose, tačiau tuo metu jis žmogui nesukelia jokių simptomų ir yra sunkiai aptinkamas. Specialistai tikina, jog svarbiausia priemonė užkirsti vėžiui kelią yra ligos prevencija, kurią itin neigiamai paveikė ekstremalios situacijos.

Be jokių išskirtinių simptomų, tyliai žmogaus organizme tūnantis storosios žarnos vėžys, Nacionalinio vėžio instituto (NVI) duomenimis, kasmet nusineša netoli tūkstančio lietuvių gyvybių – daugiau vyrų, nei moterų. Anot gydytojų chirurgų, šie gąsdinantys skaičiai būtų gerokai mažesni, jei didesnės rizikos grupių atstovai laiku atliktų prevencinius testus.  Storosios žarnos, arba kolorektalinis, vėžys, yra viena iš trijų dažniausių mirties nuo onkologinių ligų priežasčių.

Storosios žarnos vėžys – klastinga liga, trečia dažniausia onkologinė liga visame pasaulyje. Susirgimų šiuo vėžiu skaičiai vis auga, o amžius ankstėja, todėl svarbu žinoti, kokie simptomai išduoda šią ligą. Kokius simptomus svarbu pastebėti, kokie veiksniai didina riziką susirgti storosios žarnos vėžiu bei kaip dažnai reikėtų tikrintis, pasakojo Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pilvo chirurgijos centro abdominalinės chirurgijos gydytojas profesorius Tomas Poškus.

Storosios žarnos vėžys išlieka trečia pagal dažnumą onkologinė liga, kurios atvejų dėl gyvensenos pokyčių pasaulyje tik daugėja. Nors dabar nieko nestebina ir šią diagnozę išgirdęs 40-metis, gydytojai ramina, kad yra būdas šio vėžio išvengti. Tam tereikia laiku pasirinkti profilaktiškai, o atlikus kolonoskopiją ramiam dėl šio vėžio galima būti net 10 metų. Kasmet pasaulyje storosios žarnos vėžiu suserga apie milijonas gyventojų, o Lietuvoje užregistruojama apie 1700 naujų šio vėžio atvejų.

Sergamumas storosios žarnos vėžiu Lietuvoje nuosekliai didėja. Kasmet diagnozuojama daugiau nei 1600 šio vėžio atvejų. Šia sunkia liga susirgo ir 54 metų Asta, kuri savo istoriją papasakojo TV3 laidoje „Sveikas rytojus“. Moteris pasakojo, kad viskas įvyko labai greitai. Šeimos gydytojai Astai operaciją paskyrė iš karto.  „Po operacijos laukė chemoterapija, bet, kad ją atliktų, reikėjo sustiprėti po operacijos“, – pasakojo Asta. Po operacinis laikotarpis Astai buvo labai sunkus.

47-erių vilnietis Marjanas Pleskačiauskas dar prieš kiek daugiau nei metus neįtarė, kad netrukus išgirs II stadijos storosios žarnos vėžio diagnozę. Ir nors vyras dabar sėkmingai sveiksta, gydytojai akcentuoja, yra visos galimybės užbėgti ligai už akių, tačiau lietuviai tai neretai ignoruoja. Nors ne vienus metus daugiausiai žmonių gyvybių nusineša širdies ir kraujagyslių ligos, prognozuojama, kad jau nuo 2030 m. lyderiaujančiu susirgimu pasaulyje taps onkologinės ligos.

Storosios žarnos, arba kolorektalinis, vėžys – vienas labiausiai paplitusių piktybinių susirgimų tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Aptikta ankstyvoje stadijoje ši sunki ir pavojinga liga gali būti sutramdyta. Dėl šios priežasties gydytojai pataria atkreipti dėmesį į ligos simptomus ir nepamiršti vykdomos ankstyvosios diagnostikos programos. Pasak Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Bendrosios ir pilvo chirurgijos centro abdominalinės chirurgijos gydytojo dr.

Storosios žarnos vėžys – trečia pagal dažnumą onkologinė liga. Pasaulyje ja kasmet suserga apie milijonas gyventojų. Lietuvoje kasmet užregistruojama apie 1700 naujų šio vėžio atvejų, per metus nuo jo miršta daugiau kaip 800 žmonių. Gydytojai ragina neatidėlioti ir išsitirti profilaktiškai ir pasakoja, ko galima tikėtis tyrimo ir ligos gydymo metu.