Užkietėjusi meškeriotoja Teresė traukia stintą iš Kuršių marių. Vis tik šių žuvelių sezonas šiemet labai vėlyvas, sako moteris. „Iki Naujų metų nežinau, ar kas pagavo ar nepagavo. O va po Naujų metų vieną kartą, kitą kartą jau“, – sako Teresė.
Stintos ne tik vėlyvos, o ir kimba nenoriai. Štai kitas meškeriotojas Žydrūnas rodo pusės paros laimikį. „Nuo pirmos nakties. Tai ne kažką. – Praktiškai per 12 valandų. – Jo, ne kažką. Nieko gero, reiks vynioti meškeres“, – kalba Žydrūnas.
Vėlyvą ir negausų laimikį lėmė dvi priežastys – įsitikinę meškeriotojai. Viena jų – dažnas ledonešis. Štai ir dabar tenka išspardyti ledus, kad būtų kur užmesti kabliuką. Kita jų numanoma priežastis – rekonstruojamas šis Šiaurinis molas. Esą stintos į marias nebepatenka savo įprastu keliu. Tokios pat nuomonės laikosi ir stintų migracijas stebintys mokslininkai.
„Gali būti vis tiek, kad jis nukreipia dalį žuvies nuo pakrantės pačios ir ji užeina į pačią tą srovę iš toliau biškį, ir už tai priekrantė mažiau sugauna tos žuvies, ir ji tiesiai tada plaukia“, – teigia Klaipėdos universiteto mokslininkas Antanas Kontautas.
Naują stintų kelią pastebi ir Baltijos priekrantės žvejai, kurie stintas gaudo tinklais. O toks pokytis jiems neša tik nuostolius.
„Gali būti ir toks variantas. Nes jeigu taip pastebėsim pagal paskutinės savaitės žvejybą, daugiau stintos pagavo tie, kas buvo pietinėj daly. Gal ji eina giliau, į didesnį gylį, kad papulti į tą srovę, kuri įeina į Kuršių marias“, – sako priekrantės žvejys Mindaugas Rimeikis.
Uostininkai atkerta, jog taip būti negali. Esą prieš pradėdami darbus, jie atliko poveikio aplinkai tyrimus ir šių rezultatai nekalbėjo apie jokius neigiamus padarinius stintoms.
„Mes rengdami poveikio aplinkai vertinimą, parinkom variantą kuris daro minimaliai įtakos aplinkai. Tai yra molų konfigūracija yra palikusi tokia pati kaip buvo. Su šiais darbais, jokie gilinimo darbai dėl kanalo išplatinimo, išgilinimo ir jo krypties pasikeitimo nėra atliekami“, – komentuoja infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė.
Ir iš tiesų, stintos plaukia kaip plaukusios, tik nebe ten, kur jas galima pagauti, sako žvejai. Jie dabar priekrantėje į pusantro kilometro ilgio tinklus sugauna vos 50 kilogramų stintų. Kai įprastai įkliūdavo 200 kilogramų šių žuvų. Kadangi meškeriotojai pagal teisės aktus savo sugautų stintų pardavinėti negali, tad menkas verslininkų laimikis pašokdino šių žuvelių kainas. Jei 2020-ųjų pabaigoje kilogramas stintų turgavietėje kainavo 7 eurus, pernai sausį 9-is, tai šiuo metu net 11 eurų. Tačiau šviežios stintos išsiilgę lietuvaičiai jos nusipirkti atvyksta net iš sostinės.
„Perka, vis tiek perka. Ypač atvažiavę iš Vilniaus, iš Trakų. Va šiandien turėjom. Ir dideliais kiekiais perka, nes sako šviežios vis tiek norime. Šiandien jau 10 kilogramų pirko vienas žmogus iš Vilniaus. – Užsišaldymui? – Važiuoja, draugams veža, susiskambina – vienam tiek, kitam tiek ir gaunasi va tokia suma“, – kalba žuvies pardavėja Indrė.
Tiek žvejai mėgėjai, tie verslininkai, tiek meškeriotojai džiaugiasi, kad bent jau apribojimų, kaip daugumai kitos žuvies, kiek galima pagauti stintų, nėra. Vienintelis apribojimas yra mėgėjams, žvejojantiems ne Kuršių mariose, o jūroje.
„Žvejojant jūroje yra kitokios sąlygos. Galima pagauti tik 15 kilogramų stintų. Nuo Palangos tilto norint gaudyti su tinkliniais samčiais reikalinga žvejo mėgėjo kortelė ir taip pat galima pagauti tik 15 kilogramų. Tai vidaus vandenyse, uosto akvatorijoje stintų pagavimo skaičius yra neribotas“, – sako Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos viršininkas Vitalis Marozas.
Stintos mėgsta vėsų vandenį. Todėl neršti į Nemuno deltą iš Baltijos jūros per Kuršių marias jos plaukia atšalus orams. Šviežiais agurkais kvepiančių žuvelių nerštas prasideda balandžio mėnesį, o atgal į Baltiją jos grįžta dažniausiai gegužę. Todėl ir žino stintų gaudytojai, kada jau laikas išsitraukti meškerę bei bandyti sužvejoti šių žuvų. Tiesa, artimiausiomis dienomis dėl stiprių vėjų, stintų bent jau jūroje sugauti nepavyks.
