• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Žmonės lieja ašaras dėl išaugusių kainų, bet valstybinių institucijų atsovai aiškina, kad nereikėtų dramatizuoti situacijos. „Sodros“ vadovė sako, kad žmonių bankų sąskaitų skaičiai rodo priešingą padėtį nei žmonių kalbos. 

Žmonės lieja ašaras dėl išaugusių kainų, bet valstybinių institucijų atsovai aiškina, kad nereikėtų dramatizuoti situacijos. „Sodros“ vadovė sako, kad žmonių bankų sąskaitų skaičiai rodo priešingą padėtį nei žmonių kalbos. 

REKLAMA

Vyriausybė toliau kloja argumentus, kodėl prezidento siūlomų šimto eurų išmokų nereikia. Pernai algos vidutiniškai didėjo šimtu eurų „į rankas“, o skurstantiesiems esą užtenka kompensacijų šildymui. Vien sostinėje jų poreikis išaugo tris kartus.

Nesitaškyti šimtais milijonų biudžeto eurų perspėja ir ekonomistai – esą nė nepajusime, kaip papildoma biudžetinių pinigų srovelė išvirs į dar didesnę nei dabar infliacijos bangą.

„Šiandien pas mus yra bulvienė sriubytė, kauliukai virti ir varškėtukai“, – tokių pietų į Panevėžio šeimos namus kasdien pasiimti atkeliauja 60–70 varganai gyvenančių miestiečių. Gyventojai pasakoja:

REKLAMA
REKLAMA

„Dar už butą reikia sumokėt, nors gaunu kompensaciją, bet ne kažkas lieka. 50 eurų gal lieka mėnesiui.“

„Buvau vairuotojas, Europą išmaišiau. Paskui pragėriau teises ir viskas, baba.

„Padeda draugai, kaimynas padeda. Pinigų jokių neturiu.“

Kalbos, kad pernai vidutinė alga didėjo šimtu eurų „į rankas“, o pensijos – pusšimčiu, jiems labai tolimos: „Kaip kas turi. Buvo laikai, ir aš turėjau, auksais vaikščiojau, briliantais.“

REKLAMA

Bendruomeninių šeimos namų direktorės pavaduotoja sako, kad ateinančių nemokamo maisto žmonių daugėja ir tai toli gražu nėra vien asocialūs asmenys.

„Susimoka už vaistus, patarnavimus ir jiems nebelieka, nebeužtenka iki pensijos ar pašalpos ir jie priversti ateiti pas mus“, – sako Šeimos namų direktorės pavaduotoja Audronė Dagienė.

Didžioji dauguma, laimė, eina į parduotuves ir gali susimokėti už pirkinius. Tačiau 12-os procentų infliacijai abejingų mažai:

REKLAMA
REKLAMA

„Kai nuėjau į parduotuvę, tai mane jau šokas paėmė.“

„Viskas vienas prie vieno – kaip buvo prie lito, taip dabar prie euro.“

„Ir parduotuvės, ir šildymas – daug labiau pabrango nei alga.“

„Užtenka – nagai sutvarkyti, antakiai išdažyti, viskas man tinka.“

„Tegul jauni ir dirbantys uždirba daugiau. O pensininkams mažiau reikia. Ir gali mažiau verkti.“

Tačiau „Sodros“ vadovė aiškina, kad tokie skundai dėl kainų nesutampa su turima informacija apie finansus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Turime situaciją, kai žmonės kalba ir situaciją pristato vienaip, o pinigai pasakoja visai kitokią istoriją“, – teigia „Sodros“ vadovė Julita Varanauskienė.

„Sodros“ vadovė Julita Varanauskienė tikina – žmonės netaupė net gruodį, prieš Kalėdas, jau kilus infliacijos bumui. Tautiečių santaupos perkopė 20 mlrd. eurų, o, skaičiuojant procentais, algos pernai didėjo dvigubai daugiau nei metinė infliacija, kuri pirmąjį pusmetį dar buvo maža.

REKLAMA

„Situacija yra ir bus gal šiek tiek ramesnė nei gali pasirodyti iš to, ką matome vieno mėnesio kainų tendencijose ir pan“, – sako J. Varanauskienė.

Valdantieji irgi toliau žeria argumentus, kodėl prieštarauja prezidento Gitano Nausėdos siūlymams pensininkams, daugiavaikėms ir skurdžioms šeimoms mokėti po šimtą eurų. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė ragina neperdėti.

„Labai svarbu nepasiduoti pagundai reziumuoti labai dramatiškai. Reikia stebėti situaciją, papildomos priemonės gali irgi papildomai katalizuoti infliacijos augimą“, – kalba socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

REKLAMA

Kartu su neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimu Nausėdos siūlymai biudžetui kainuotų 165 mln. eurų. O patys valdantieji šių metų biudžete jau skyrė milijardą eurų pensijoms, išmokoms ir algoms didinti. Ekonomistas Žygimantas Mauricas aiškina, kad infliacija Lietuvoje iš dalies todėl ir didelė, kad valdžia jau įliejo daug pinigų. Dar daugiau jų pasibaigus šildymo sezonui esą reikštų dar vieną smūgį žmonėms.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Tai vasarą skųsimės, kad pabrango puodelis kavos restorane, atostogos Palangoje, grožio salonų paslaugos ir visos kitos. Tai yra labai didelis pavojus Lietuvai įsisukti į spiralę infliacijos didelę“, – komentuoja Ž. Mauricas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė tikina, kad mažas pajamas gaunančioms šeimoms užtenka ir šildymo kompensacijų.

„Besikreipiančių žmonių dvigubai didesnis nei buvo. Kai kuriose savivaldybėse, jei gerai pamenu, Kalvarijoje, išaugęs 7 kartus. Vadinasi, žmonės žino, kad gali kreiptis, kreipiasi“, – sako M. Navickienė.

REKLAMA

Vien sostinėje prašymų, beje, šiemet išaugo triskart – nuo 3,5 tūkst. iki 12-os tūkstančių.

„Esame pastebėję, kad šiais metais daug žmonių kreipiasi, kurie gauna vidutines pajamas. Ne tik mažas, bet ir vidutines“, – teigia Vilniaus savivaldybės atstovė Ana Venclovaitienė.

Tiesa, kitokios paramos prašytojų Vilniuje nepadaugėjo. Pasak Maurico, netikslinga ir pačių valdančiųjų idėja laikinai naikinti PVM‘ą centralizuotam šildymui, kurios kaina biudžetui – 23 mln. eurų.

REKLAMA

„Didžiausią naudą gauna turtingi gyventojai, kurie turi didelio ploto būstą. Tokie žingsniai gali tik dar labiau išpūsti infliacijos burbulą. Ką ir pasiūlysi daugiau – tiesiog pasispausti, pasiplanuoti išlaidas, nes kaip Miunhauzenas savęs už plaukų neištempsim“, – sako Ž. Mauricas.

Finansų ministerija vis dar prognozuoja, kad metinė infliacija šiemet gali siekti keturis procentus, tačiau dalis ekonomistų svarsto, kad taip susitraukti šiais metais ji jau neturi galimybių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų