Pasak ministrės dirbančiųjų daugėja ne užsieniečių, bet vietinių žmonių sąskaita. Štai apdraustųjų, dirbusių visą mėnesį, skaičius pernai lapkritį siekė 1,154 mln. – per metus jis augo 31 tūkst., arba 5-6 procentais.
Bedarbių mažėja, dirba vietiniai
„Nedarbui stipriai išaugus dėl koronaviruso pandemijos ir tos priemonės, kurios buvo priimtos antrojo karantino metu, jos buvo taikliai nukreiptos į darbo vietų išsaugojimą, subsidijos prastovose esantiems ir labai susiaurinta, bet taikli poprastovinė bei parama savarankiškai dirbantiems turėjo teigiamą poveikį darbo rinkai“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė ministrė.
Jos duomenimis, tokių darbuotojų atlyginimai augo 11,5 proc. – vidutinės pajamos pasiekė 1588 eurus „ant popieriaus“ ir buvo 164 eurais didesnės nei 2020 metais.
„Pandemija ir karantinas nesustabdė ir vidutinių pajamų augimo šalyje ir taip pat daugėjo asmenų, turinčių darbą“, – sakė ministrė.
„Darbo pajamos į rankas vidutiniškai didėjo 9,7 procento. Įvertinant didėjančių kainų pokyčius, realus padidėjimas yra 4,5 proc. ir Lietuvoje gyventojų pajamų augimas stipriai lenkia kaimynines valstybes, todėl pozityvių tendencijų laukiame ir 2022 metais“, – sakė M. Navickienė.
Pasak jos, apdraustųjų skaičius labiausiai augo Jurbarko, Kauno, Klaipėdos, Trakų, Kalvarijos rajonuose, vidutinės pajamos – didžiuosiuose miestuose bei kurortuose, tuo metu Varėnoje, Mažeikiuose – beveik 15 proc., Šilalėje – 14,2 procento.
Nedarbo išmokų gavėjų per pirmąjį karantiną 2020 metais išaugo pusantro karto iki maždaug 90 tūkst., bet per 2021 metus mažėjant nedarbo lygiui jų sumažėjo 10,7 proc. ir lapkritį siekė 73,3 tūkst.
„Sparčiausiai nedarbo išmokų gavėjų skaičius traukėsi Kalvarijos, Šilutės rajonuose, Ukmergėje, Pasvalyje“, – sakė M. Navickienė.
„Sodros“ aruodai pilnėja
„Sodros“ vadovė J. Varanauskienė, papildydama ministrę, tikino, kad praėję metai išties buvo geri, o šie – tikėtina taip pat nenuvils. Pasak „Sodros“ vadovės, pinigai pasakoja visai kitą istoriją nei žmonės, jų saskaitose yra, vartojimo įpročiai rodo, kad taupymas taip pat neprasidėjo.
„2021 metais dirbančiųjų buvo daugiau nei prieš pandeminiais metais. Reiktų detalesnio tyrimo, kas yra šie žmonės? Tiek padaugėjo užimtų darbo vietų ir jas užima vietinių gyventojų. Matyt daugiau gyventojų, kurie prieš tai užsiemė kažkuo kitu, ima dirbti oficalioje darbo rinkoje“, – svarstė specialistė.
Anot jos, sparčiau nei tikėtasi augusios pajamos, prisidėjo prie didesnių biudžetų surinkimo.
„Gruodžio mėnesį, kai visi ėmė skaičiuoti dviženklę infliaciją, tai visuotinės darbo pajamos ugtelėjo sparčiau nei kainų lygis. Santaupos, indėliai, rodo, kad metų pabaiga pokyčių gyventojų elgsenoje nerodė, taupymo nėra. Situacija tokia, kad kalba žmonės vienaip, bet pinigai pasakoja kitokią istoriją“, – sake „Sodros“ vadovė.
Ji prognozavo, kad šiemet "Sodros" finansinė situacija bus gera, įmokos bus didesnės nei išmokos.
„Šiemet nebeplanuojama kreiptis, kad kompensuotų su pandemija susijusias išlaida, „Sodra“ gali susitvarkyti pati. Nedarbo išmokų irgi bus mažiau, nes daugiau žmonių turi darbo. Motinystės išmokas lemia gimstatumas, augant pajamoms jos taip pat augs. Stebime, kad pajamos yra didesnės nei buvome suplanavę, turime jų iš mokėtojų ir iš valstybės. <..> Turime situaciją geresnę, nei pernai sausį ir geresnę nei 2019 metais. Skaičiai rodo, kad „Sodra“ pajėgi ir stipri, ir gali užtiktinti visas garantijas“, – kalbėjo „Sodros“ vadovė.
Besikreipiančiųjų dėl kompensacijų – padvigubėjo
Tiesa, gyvenimas Lietuvoje gerėja ne visiems. Štai šildymo sąskaitos prispaudė tiek daug žmonių, kad besikreipiančiųjų dėl kompensacijų sausio mėnesį padvigubėjo, o kai kuriose savivaldybėse norinčių gauti kompensaciją atsirado ir septynis kartus daugiau.
„Šildymo kompensacijų gavėjų prieaugis didelis. Darėme telefoninę apklausą dešimties savivaldybių, bandome laikyti ranką ant pulso. Tai visur sausio mėnesį iki 24 dienos augimas besikreipiančių yra dvigubai didesnis, o Kalvarijoje išaugo 7 kartus. Vilniuje, tarkime, dvigubai didesnis besikreipiančių žmonių skaičius. Taigi, žmonės žino, kad gali kreiptis“, – sakė ministrė.
Ji tikino, kad dar prieš prasidedant šildymo sezonui buvo jam pasiruošta, numatyti kompensaciniai mechanizmai. Kreiptis dėl šildymo sąskaitų kompensavimo gali visi, nors nebūtinai visi tą kompensavimą gaus.
„Norisi apsaugoti tas grupes, kuriems pagalbos reikia daugiau. Tam priemonės turi būti taiklios, todėl su šildymo kompensacijų praplėtimu numatėme, kad sąskaitą už jį neviršytų 10 proc. pajamų, čia jau su valstybės parama“, – sakė ministrė.
Ji pridūrė, kad nors finansiniai rodikliai ir gerėja, ne visiems žmonėms tai jaučiasi, ne visų atlyginimai – didėja.
„Visada yra žmonių, kurių situacija blogesnė, į šiuos žmones turime nukreiptas kitas priemonės. Jie gali gauti socialinę piniginę paramą, ar kita paramą, tai gali būti vienkartinė, tikslinė, periodinė parama ar apmokama skola už būstą. Dėl šių paramų reikia kreiptis į savivaldybę“, – kalbėjo ministrė.
„Sodros“ vadovė pridūrė, kad jie mato, jog situacija šalyje gerėja, bet, žinoma, yra ir blogiau gyvenančių.
„Mes matome bendrus skaičius, bendros pajamos auga griečiau nei kainų lygis, gruodį niekas nesiliovė pirkti prekes, santaupos nepradėjo mažėti, jos padidėjo. Tai apie visuotinius rodiklius kalbame. Galime daryti prielaidą, kad yra žmonių, kuriems nepasisekė, bet tylioji dauguma gyvena kiek geriau“, – sakė „Sodros“ vadovė.
