Dėl to politikai nori keisti įstatymus – kad propagandistus būtų galima nubausti. Opozicija bijo cenzūros ir laisvo žodžio suvaržymų, o teisininkai sako, kad dorotis su Kremliaus ir Minsko pakalikais galima ir dabar – tereikia, kad prokurorai pradėtų normaliai dirbti.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Vakar, gegužės 9-ąją, Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka sulaukė sveikinimų ir iš lietuvių.
„Pirmiausia noriu pasveikinti jūsų tautą visų mūsų Lietuvoje sveikai mąstančiųjų vardu. Aš noriu padėkoti jums už tai, kad jūs atidarėte sieną mūsų žmonėms. Jūs juk žinote, kiek daug jų ten važiuoja. Ir noriu paprašyti, kad tai kuo ilgiau tęstųsi“, – visos Lietuvos vardu Lukašenką sveikino Erika Švenčionienė, Rusijos šnipo Algirdo Paleckio bendražygė.
Pirmosiose Baltarusijos propagandistų gretose atsistojusi lietuvė Lukašenkai aiškino, kad bevizis režimas labai reikalingas – lietuviai neva neturi pinigų, todėl plūsta į Baltarusiją apsipirkti.
„Jūs pasakykite kur konkrečiai atvežti trąšas, kruopas, druską ir t.t. Mes tai padarysime“, – aiškino A. Lukašenka.
Lukašenka jau ne pirmą kartą kalba, kad Lietuvos pritaikytos sankcijos Baltarusiai naudingos tik mūsų politikams, o eiliniai gyventojai dėl to kenčia. Tikėtina, kad pasitelkęs propagandistus iš Lietuvos, bando būtent lietuvius įtikinti reikalauti iš politikų sankcijų atšaukimo. Nors Lietuvoje paleckininkai jau seniai tapę radikalais ir daug pasekėjų neturi, tačiau Lukašenkos režimui jie tinkami.
„Tai yra maksimum, ką Lukašenka gali prisitraukti iš Lietuvos. Aktyvūs, profesionalūs marginalai“, – teigė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Marginalų lyderis Algirdas Paleckis 2 instancijų teismų pripažintas kaip Rusijos šnipas, gavo 6 metus kalėjimo bausmės. Bet vis dar laisvėje ir dar vakar su pakalikais transliavo savo propagandą – kad Lietuvoje atgimsta fašizmas ir kokia klaida buvo išsivaduoti nuo rusų okupantų.
„Mes jau matome labai nemažai neonacizmo apraiškų Lietuvoje – ir neapykantos kurstymas, ir kitąminčių sodinimas į kalėjimą, ir rusų, vietinių rusakalbių dehumanizavimas. Mes, ne tik lietuviai, bet visi buvusios TSRS piliečiai, pardavėme savo tėvynę. Pardavėme už iliuziją kažkokio tai gero gyvenimo, meldžiantis aukso veršiui“, – savo nuomonę „YouTube“ liejo A. Paleckis.
Tokios kalbos pasitarnauja Kremliaus režimui – jis dažnai aiškina, kad kovoja būtent su fašistais. Tuo bando pridengti ir karą Ukrainoje. Tad kyla klausimas – ar su mūsų vietiniais propagandistais reikia kovoti?
„Demokratinės valstybės savo piliečių durnumo neriboja“, – teigė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Vis tik Anušauskas pripažįsta – valstybė turi gintis ir riboti tokių veikėjų galimybes veikti.
„Pavyzdžiui, ukrainiečiai įsivedė tokias įstatymo nuostatas už antivalstybinę veiklą, jie patys mato, kad maždaug pusė tūkstančio žmonių perėjo į kitą pusę. Padėjo okupantui ir labai reikšmingai kai kuriose vietose talkino“, – teigė A. Anušauskas.
„Mano požiūriu reikėtų galvoti apie ardomosios veiklos sąvoką ir sąvokos įvedimą į mūsų teisinę sistemą, kuri leistų už tokius veiksmus jau imtis atitinkamų veiksmų. Ar tai administracinių nusižengimų, ar baudžiamojo kodekso“, – tikino L. Kasčiūnas.
Opozicija perspėja, kad tai slidi riba, kur baigiasi žodžio laisvė ir prasideda cenzūra.
„Laviruojame ant laisvo žodžio Konstitucijos užtikrinimo ribos ir gali tai virsti labai elementaria cenzūra, kai negalėsi kalbėti, apie tai, kas galbūt yra kalbama šiandien visiškai laisvai“, – sakė socialdemokratų frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas.
„Ardomoji veikla man primena tuos laikus, kai tokia puokštė būdavo: ardomoji veikla, trijų asmenų sprendimas, lageris ir pilietybės atėmimas“, – sakė „Vardan Lietuvos“ partijos pirmininkas Saulius Skvernelis.
Kasčiūnas sutinka – rizikų yra. Todėl siūlo kriterijų.
„Kalbam apie tai, kad tos ardomosios veiklos principų nepritaikytų savo politiniam oponentui... Laisvės partija prieš Kasčiūną, arba atvirkščiai. Kad to nebūtų, natūralu, reikia labai gerai apgalvoti. Pagrindinis kriterijus būtų išorinės įtakos transliavimas“, – aiškino L. Kasčiūnas.
Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas nemato prasmės pildyti Baudžiamąjį kodeksą. Instrumentų yra jau dabar.
„Padėjimas kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką. Yra daugiau negu akivaizdu, kad šitie asmenys, kurie organizacijomis dalyvauja Baltarusijos ir Rusijos veikloje, nukreiptoje prieš Lietuvos Respubliką. Reikia atsiriboti nuo tokių klasikinių tyrimų metodų“, – tikino buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas.
Be to, anot Žalimo, galima pradėti tyrimus ir dėl antikonstitucinių grupių kūrimo, ir dėl tarptautinių nusikaltimų neigimo.
„Tai yra įrodymų rinkimo klausimas ir jų vertinimo klausimas. Jeigu kažkam neužtenka fantazijos juos atitinkamai vertinti, yra atitinkamų pareigūnų, matyt, kvalifikacijos klausimas“, – teigė D. Žalimas.
Vis tik konservatorių gretose ir daugiau idėjų, kaip kovoti su propagandistais. Razma siūlo atimti pilietybę iš tų, kurie turi jas dvi.
„Lietuvos piliečiai, kurie akivaizdžiai veikia prieš mūsų valstybę, sakykime, užsiima šnipinėjimo veikla mums priešiškos valstybės labui, deja, nejaučia jokios grėsmės, kad gali netekti Lietuvos pilietybė“, – aiškino Seimo vicepirmininkas Jurgis Razma.
Sunkiau su tais, kurie turi tik vieną, Lietuvos pilietybę. Lietuva ratifikavusi konvenciją, nurodančią mažinti, o ne didinti žmonių be pilietybės skaičių. Bet Razma prašo ministerijų įvertinti, ar negalima rasti kompromisinio varianto.
Visą reportažą žiūrėkite vaizdo siužete, esančiame straipsnio pradžioje.
