Apie Putino parankinius rašo Laisvosios Rusijos forumas su tikslu paviešinti Putino režimą remiančius, bendrininkaujančius ir leidžiančius veikti asmenis.
Vladimiro Solovjovo biografija yra gana aiški: TV laidų vedėjas, rašytojas, taip pat jis veda ir radijo laidas.
Solovjovas gimė 1963 m., Maskvos žydų šeimoje Maskvoje, o 1986 m. baigė Maskvos plieno ir lydinių institutą, o 1989 m. baigė Pasaulio ekonomikos ir tarptautinių santykių instituto magistrantūros studijas. 1986–1988 m. dirbo ekspertu Jaunimo komitete ir SSRS organizacijose, susijusiuosiuose su KGB.
1990–1992 metais jis lankėsi JAV, skaitė ekonomikos paskaitas Alabamos universitete. Iki 1998 metų jis užsiėmė verslu Rusijoje. 1998 m. – laidos „Sidabrinis lietus“ vedėjas.
1999 m. pradėjo dirbti vedėju televizijos pokalbių laidose. 2003 m. jis tapo „Gazprom“ priklausančios NTV televizijos – politinės pokalbių laidos „Ant tribūnos“ ir naujienų komentavimo laidos „Sekmadienio vakaras“ – vedėju, pokalbių šou formatu.
2008–2009 metais Kremlius uždarė beveik visas politines pokalbių laidas, įskaitant Solovjovo laidas. Tačiau 2010 metais jis pradėjo dirbti vyriausybei priklausančiame „VGTRK“ televizijos koncerne. Jis tapo Rossija 1 pokalbių laidos „Dvikova“ vedėju, debatų laidos „Vakaras su Vladimiru Solovjovu“ ir radijo laidos „Totalus kontaktas“ vedėju per „Vesti FM“.
Laidos yra panašios į NTV rodomas laidas, tačiau jų vedėjas atvirai ir agresyviai palaiko Kremlių remiančią pusę. 2018 metais jis taip pat buvo išrinktas naujos propagandinės televizijos laidos „Maskva. Kremlius. Putinas.“ vedėju.
Nuopelnų Kremliaus režimui – apstu
– Korupcija. Aleksejaus Navalno kovos su korupcija fondas 2017 metais televizijos laidų vedėjo nekilnojamąjį turtą įvertino 1 milijardu rublių (16 mln. USD), o tai yra ypač daug net aukšto lygio propagandistui. Kitą dieną po to, kai Aleksejus Navalnas pranešė, kad Solovjovas turi rezidenciją Italijoje, jis buvo suimtas.
– Būdamas besąlygišku (nuo 2010 m.) televizijos propagandistu ir Putino režimo vidaus ir užsienio politikos rėmėju, turinčiu daugiamilijoninę auditoriją (taip pat ir internete) tiek Rusijos Federacijoje, tiek rusakalbėje diasporoje visame pasaulyje.
– Žurnalisto profesijos diskreditavimas. Net keli opoziciškai nusiteikę piliečiai, kviečiami į jo laidas, visada pasirodo kaip berniūkščiai (Kremlius šią taktiką derina su „stop-listų“ praktika per televiziją). Jis nuolat viešai įžeidinėja opozicijos narius ir ragina prieš juos imtis valstybinių represijų.
– Rusijos vykdomos Krymo aneksijos ir karinės agresijos prieš Ukrainą propagandinis palaikymas. Solovjovą, be kitų 300 prokremliškų propagandistų, „už objektyvų įvykių Kryme nušvietimą“ apdovanojo asmeniškai Putinas. Neapykantos Ukrainai propaganda 2014-aisiais ir vėlesniais metais lėmė aukštus šalies gyventojų pritarimo agresyviai Kremliaus politikai reitingus. Be to, kartu su nuolatiniais Rusijos ginkluotųjų pajėgų daliniais pasirodė tūkstančiai samdinių, „kovojančių už Donbasą“.
– Antivakarietiška isterija Kremliaus kontroliuojamoje žiniasklaidoje. Ironiška, bet jam priklauso dvi prabangios vilos ir nuolatinė rezidencija Italijoje, NATO valstybėje, nors pats demonizuoja Vakarus. Šiuo metu Solovjovui sankcijas taiko nemažai Vakarų valstybių.
