Prie šildymo sezono prisijungė paskutinis didmiestis – pirmadienį radiatoriai pradėjo šilti ir Klaipėdoje. O štai vilniečiams namai šyla jau nuo praeitos savaitės. Vilnietė Rita neslepia, kad jai šildymo sezonas – tikras galvos skausmas, mat šaltais mėnesiais už šildymą neretai tenka pakloti net trečdalį pensijos, tad moteris šaltajam sezonui dėl šildomų radiatorių atsideda iš anksto, kai dar niekas apie jokius šildymus negalvoja:
„Mes dar senesni žmonės, labiau įpratę taupyti, turime sodus, užsiauginame kažką, o jaunimui išvis didžiulė problema. Reikia ruoštis. Per vasarą dar gali kažkiek pasitaupyti, bet norisi pakeliauti, norisi skaniau pavalgyti, o jei dar liga. Va dabar susirgau, reikia vaistus pirkti.“
Šilumininkai ramina, jog šis sezonas žada mažiau išlaidų. Smarkiai atpigus gamtinėms dujoms ir ypač biokurui – fiksuotas net 30-ies procentų kainų kritimas, tad šildymas turėtų atpigti iki vidutiniškai dešimties procentų. O tokių žemų kainų esą nebūta beveik ištisą dešimtmetį.
Tiesa, kol kas sunku numatyti, kiek tiksliai už šilumą teks suploti skirtingų miestų gyventojams – mat skiriasi ir tiekėjai, ir paslaugų kaštai. Tačiau jau dabar prognozuojama, jog uteniškiams šildymas šalyje bus pigiausias, o Biržų gyventojams jis bus brangesnis dėl katilinės, kurioje negalima deginti pigesnio biokuro.
„Jei kalbėti apie pačius šalčiausius mėnesius, kada labiausiai reikia tos pigios šilumos, tai ten bus visaip, skirtingai atskiruose miestuose, bet tendencija žinoma yra, kad kainos šiek tiek mažės keliais procentais“, – sako asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius.
Pasak biokuro gamintojų bei tiekėjų, šildymą pigina išaugęs medienos importas iš Baltarusijos. Šiuo metu biokuras jau sudaro apie 70 procentų visų šalyje naudojamų medžiagų šildymui. Kaimyninėje valstybėje dėl vabzdžių invazijos vykdomi masiški sanitariniai miškų kirtimai – ir šiuo metu iš jos įvežtų žaliavų kiekis Lietuvoje jau sudaro 40 procentų viso biokuro.
Tačiau, pasak Lietuvos biomasės energetikos asociacijos vadovės, toks centrinio šildymo vartotojų džiaugsmas bus laikinas ir kainos jau po metų ar kelerių gali atsisukti prieš juos. Esą biokuro kaina netvari ir nepadengia investicijų ir kaštų, tad dalis Lietuvoje veikiančių biokuro tiekėjų gali neatlaikyti baltarusių konkurencijos ir bus pasmerkti bankrutuoti, o tada šildymo kaina pūsis iš naujo.
„Iš vienos pusės trumpas rezultatas atrodo geras, tačiau jei mūsų vietinė gamyba neišsilaikys, ir veikiausiai ne, dirbant minusiniais kaštais, tai tas rezultatas bus meškos paslauga vartotojui – veikiausiai didesnė kaina“, – teigia asociacijos direktorė Vilma Gaubytė.
Biokuro gamintojai atkreipia dėmesį ir į Vilniuje bei Kaune planuojamas atliekų deginimo gamyklas. Esą jos aptarnaus gyventojus vasarą, tad verslininkams reikės kažkur laikyti milžiniškas biokuro atsargas žiemai, o sandėliavimas kainuoja.
„Šildymo sezono metu jis padvigubės, pavyzdžiui, Vilniuje, tai reikės sukaupti kažkokius didelius sandėlius, kad aprūpintumėme žiemą. Tai reiškia nulis pardavimų vasarą ir galbūt Vilnius dvigubai daugiau ir tai jei šalta žiema“, – kalbėjo direktorius Gintautas Juška.
Šiandien skaičiuojama, kad šį sezoną sovietmečiu statytuose daugiabučiuose gyvenantys tautiečiai už šildymą mokės vidutiniškai 7 eurais mažiau nei pernai – nuo kiek daugiau nei 67 eurų per mėnesį iki 60-ies. Tuo metu naujos statybos ar renovuotame daugiabutyje kaina smuks nuo 28 iki 26 eurų per mėnesį.
