Pokalbis su Seimo nariais – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“.
Pone Skverneli, turite pakankamai daug patirties, kai kalbame apie saugumą keliuose. Šita paskutinė avarija – žuvo keturi jaunuoliai, važiavę BMW automobiliu, – ar tai yra tipinė avarija, kada kalbame apie jaunesnius žmones? Ar galime sakyti, kad jaunesni žmonės mėgsta važinėti greičiau, nėra tokie atsargūs ir patiria daugiau skausmingų avarijų?
S. Skvernelis: Tai nėra tipinė avarija, kadangi tai yra keturios aukos, keturi žuvę jauni žmonės. Tačiau statistika visą laiką rodė, kad jaunesnių eismo dalyvių tarpe tikimybė patekti į eismo įvykį yra gerokai išaugusi dėl įvairių priežasčių. Tai yra ir vairavimo stažo neturėjimas, nepatyrimas, tai yra susiję ir su vairuotojų rengimo kokybe, jų pasirengimu dalyvauti eisme, yra atsakomybės klausimas, ir galbūt jaunimo tarpe yra sunkiau nusipirkti kokybiškesnį, saugesnį automobilį.
Daugelis kompleksinių priemonių rodo, kad jaunimo tarpe ta rizika yra didesnė, bet tikrai nenorėčiau, kad vėl turėtume eilinę situaciją – patikėkite, ir per savo buvusios tarnybos laikotarpį patyriau labai daug to, – kai atsitinka skaudi, tragiška nelaimė, politikai iššoka su proginiais sugriežtinimais. Pas mus tikrai yra pakankamai griežtos baudos, bausmės, bet klausimas, ar jų laikomasi.
Reikia turėti labai paprastą dalyką – kontrolės efektyvumo mechanizmą. Kad būtų galima tikrai kontroliuoti, kad būtų užtikrintas bausmės neišvengiamumo principas, kad būtų kalbama, tikrai reikės kalbėti, nes tai yra dešimtmečių klausimas, bet jis niekada negali pasibaigti, apie vairavimo kultūrą ir mūsų elgseną keliuose, ir vairuotojų rengimo kokybė bei transporto priemonių kokybė. Nes jeigu tie patys įvykiai vyksta, kuomet yra saugesnis, naujesnis automobilis, pasekmės būna visiškai kitokios.
Tai tikrai nenorėčiau, kad mes vėl turėtume atspirties tašką dar kažką griežtinti, ieškoti kažkokių bausmių. Kalbėkime apie tuos skaudulius, kurie šiandien yra, o man atrodo, kad vienas didžiausių skaudulių yra kontrolės stoka ir kontrolės nebuvimas.
O kas tai yra – kontrolės stoka? Daugiau patrulių gatvėse?
S. Skvernelis: Pažiūrėkime, kas matė Vilniuje ar Kaune patruliuojančius kelių policijos patrulius? Iš esmės to nėra, jie važinėja po įvykius, turi kiekvienu momentu daugybę iškvietimų, nesusijusių su eismo priežiūra ir tiesiog reaguoja į tuos įvykius. Jeigu mes matome tuos proginius neblaivių vairuotojų gaudymo reidus, kur pasikviečiama žiniasklaida, uždaroma gatvė – viskas tvarkoje, jie turi būti. Bet ne vien tik proginiais momentais reikia kontroliuoti eismo dalyvius.
Kita vertus, mes turime tikrai modernią įrangą, techniką, tai irgi viskas yra tvarkoje, tai yra vakarietiškas požiūris, tinkamas požiūris, bet žmogus iš esmės gauna suformuotą kvitą, už kurį reikia susimokėti. Jis nepatiria tų pasekmių, kurios būdavo anksčiau, kai reikėdavo ir į policiją pavaikščioti, arba į teismą, turėti tam tikrus suvaržymus, nepatogumus. Dabar viską greitai susimokėjau, atrodo, kad kaip ir nieko tokio baisaus neįvyko. Jeigu turi pinigų – tai tas baudas noriai moki ir toliau sau sėkmingai greitai važinėji.
Tai tokie dalykai, kalbant apie efektyvią eismo dalyvių kontrolę. Manau, kad jos trūksta, nes policija tiesiog nebeturi galimybių ir pajėgumų daryti prevencijos, o tiesiog reaguoja į tuos įvykius. Po eilinių policijos reformų, tų pareigūnų, kurie galėtų iš tikrųjų vykdyti prevencines funkcijas, yra vis mažiau ir mažiau.
O gal tiek daug pareigūnų gatvėse ir nereikia? Pone Gentvilai, kaip jums atrodo, gal užtenka ir tų greičio matuoklių, kuriuos turime?
E. Gentvilas: Aš tik norėčiau pridurti dar vieną dalyką prie Sauliaus Skvernelio išvardintų priemonių, kurių būtina imtis – eismo infrastruktūros gerinimo dalykai. Tai yra ir gatvių platinimas, ir geresnis žymėjimas, ir sankryžų sutvarkymas. Į tai Lietuva jau tikrai nemažai investavo ir pasiekėme gerus rezultatus.
Bet Vilniaus meras daro atvirkščiai – gatvės siaurėja, daugiau krūmų ir medžių.
E. Gentvilas: Aš nesakau, kad visur gerai padaryta ar gerai daroma. Tačiau Lietuva tikrai investavo į kelių kokybę, užtikrinant eismo dalyvių saugumą, ir čia rezultatus davė ne tik geresni automobiliai ar vairuotojų savimonė, tačiau ir tos kelių infrastruktūros saugumo požiūriu gerinimas. 1991 metais Lietuvos keliuose žuvo 950 žmonių, užpernai jau tik 176, o pernai 146. Tai yra rekordiškai mažas skaičius, ir priemonių kompleksas reikalingas.
Antras dalykas – man atrodo, kad reikėtų galvoti apie psichologinį paruošimą, ruošiant vairuotojus. Kiek kartų yra tekę pastebėti, kad vairuotojai bijo arba policininkų, ir ta prasme sutinku su kolega Sauliumi, kad jų buvimas gatvėse ir keliuose padėtų mažinti aukų skaičių, arba bijo greičio matuoklių, o tik pravažiuoja greičio matuoklį, vėl paspaudžia gazą ir skuodžia. Tai aš manau ir matau, kad vairuotojai, o ypač gal jauni, bijo matuoklių ir policininkų, o nebijo padaryti avariją. Jiems atrodo, kad avarijos nepadarys, kad nebent įklius dėl greičio.
Aš nežinau, kaip dabar ruošiami vairuotojai, kaip laikomos teisės, nenorėčiau nei kritikuoti, nei plačiai komentuoti, bet aš manau, kad išmoko vairuoti, tačiau pritrūksta paruošimo, kaip elgtis kelyje.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
