Vilnietis Mindaugas neatsidžiaugia šiųmete žiema. Kas antrą dieną jis griebiasi slidžių ir – į parką.
„Man kažkur iki 35 metų įdomiau buvo vasara, nuo 35 metų įdomiau žiema. Kai tikra žiema yra, kadangi, aš dar į kalnus važinėju slidinėti. Tai visgi žiema smegenis prapučia geriau nei vasara, kur nors pliaže gulint“, – sako vilnietis Mindaugas.
Tik štai pasidžiaugti pasakiška žiema ir Mindaugui, ir kitiems žiemos mylėtojams, bent jau per šventes veikiausiai neteks. Šėlusi kone nuo lapkričio vidurio žiema ėmė ir išsikvėpė – ir Kalėdas greičiausiai sutiksime tik su sniego likučiais, ir kai kur, kaip sako Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sinoptikas, pliusine temperatūra.
„Jau ateinančią parą sulauksime pokyčių. Kai šalį užplūs atšilimas, žinoma su pavojingais reiškiniais, su lijundra, plikledžiu. Tad reikės būti labai atsargiems tiek pėstiesiems, tiek vairuotojams. Vyraujant teigiamoms temperatūroms, sniegas daug kur aptirps, dalyje, kur jo mažiau – ir visai nutirps. Liks tik krūvelės tokios“, – kalba sinoptikas Paulius Starkus.
Vietoj balto sniego kris jį tirpdantis lietus. Ir taip iki savaitgalio. Kūčių dieną sniego bus kur ne kur, o tada, kaip sako sinoptikas, ims šiluma kaitaliotis su šalčiu, tad sulauksime mišresnių kritulių ir kovos tarp šilumos ir šalčio.
„Kūčių dieną iš pavojingų reiškinių, ko sulauksime, tai plikledžio, nes po ilgo tokio atšilimo, atodrėkio, sulauksime vėl neigiamų temperatūrų, tad reikės vėl vairuoti atsargiai, nes keliuose bus slidu“, – aiškina P. Starkus.
Kelių dienų atšilimą patirs visą Lietuva. Gal kiek labiau pasiseks Rytų Lietuvai, čia gamta, pasak sinoptikų, nutarė sniegą tirpdyti lėčiau. O labiau šiluma karaliaus pajūryje. Tiesa, stebėtis nereikia. Klimatologai išduoda, esą prieš septynerius metus buvo vienos šilčiausių lietuviškų Kalėdų. Nidoje tuomet termometrai rodė per aštuonis šilumos. Šalčiausios Kalėdos buvo 2002 metais.
O paskutinį kartą pasidžiaugti ar pasimėgauti itin šaltomis Kalėdomis galėjome lygiai prieš dvidešimt metų. Tuomet termometrai apie Kybartus rodė 22 ir daugiau šalčio.
Kad ir kokių orų sulauksime per šventes, senosios kultūros žinovai sako – svarbu nebambėti. Praėjusiame amžiuje žmonės džiaugėsi bet kokiomis Kalėdomis. Tiesa, žmonės stebėjo kokios gi bus Kūčios ar Kalėdos. Jie manė, kad tai lems kitų metų orus.
„Tai sakydavo Kūčių diena, ji kokia. Jeigu būtų ji vėjuota, tokia žvarbi, tai ateinantys metai lietingi, o jeigu graži, rami diena, tai tikėdavosi gero derliaus tais metais“, – pasakoja etnologas Libertas Klimka.
O jau atsisėdus prie Kūčių stalo, pirmiausia namiškiai žiūrėjo, ar matosi danguje žvaigždės.
„Jeigu daug tų žvaigždžių, apsidžiaugdavo, sakydavo, kad kiti metai bus visko turtingi. Ypatingai medaus daug bus. Ir bitės spiečių daug išleis. O jeigu sninga ir dar tokiais dideliais kąsniais, taip pat gerai, vištos dėšlios bus“, – kalba L. Klimka.
Ir jeigu jau snigdavo Kūčių dieną ar vakarą, reiškia, kad kiti metai bus grybingi. Ar taip bus ir dabar, ar tai tebūdavęs smagus senovės žaidimas stebėti orus, kaip juokauja etnologas, pamatysim jau po penkių dienų.
