Savivaldybė priekaištus atmeta. Šimašius net pasijuokė iš į avariją patekusio miestiečio pasakojimo.
Avarija Vilniuje iš naujo įžiebė diskusijas dėl sostinės valdžios žaliosios politikos. Važiuodamas Geležinio vilko gatve, kurioje leidžiamas greitis 80 kilometrų per valandą, vyras partrenkė į kelią išbėgusį briedį. Mašinoje buvę 2 vaikai išvežti į ligoninę, o jų tėvas, automobilio vairuotojas už eismo įvykį sarkastiškai padėkojo merui Remigijui Šimašiui: „Čia Šimašiaus ekologija, ką čia galiu pasakyti. Jeigu juokiasi policija atvažiavusi, kad pradžioje reikia padėkoti Šimašiui, atvažiavęs greitosios vairuotojas sakė padėkot Šimašiui, čia to ir reikėjo tikėtis. Nemanau, kad aš čia pirmas ir paskutinis.“
Vyras aiškino, kad gyvūno nepastebėjo, nes jis buvo skiriamojoje juostoje, kurioje ir aukšta vešli žolė, ir žmogaus ūgio gyvatvorė. Esą būtent dėl nešienaujamų ir neprižiūrimų Vilniaus žaliųjų plotų ir nepavyko laiku pastebėti briedžio: „Žmonės aiškino, kad matė, iš ano miškelio parėjo, stovėjo žolėse, bet niekuo negalėjo pagelbėti.“
Po šio įvykio parlamentaras Lukas Savickas kreipėsi į prokurorus. Jis sako palaikantis idėją mieste puoselėti laukinę gamtą, bet kai tai pradeda kelti pavojų žmonėms – riba peržengta.
„Įstatymai labai aiškiai numato, kad už priežiūrą kelių ir kelių aplinkos yra atsakinga savivaldybė. Tai dabar savivaldybė vykdydama tikrai vieną tikslą, pradeda neįgyvendinti kito įstatymo pareigos, užtikrinti mūsų visų saugumą“, – teigia L. Savickas.
Jis prašo, kad prokurorai gintų viešąjį interesą ir priverstų Šimašių atsakingiau tvarkyti miestą. Vilniaus vicemeras, priklausantis Šimašiaus politinei jėgai, sako, kad savo ir bendražygių kaltės nemato.
„Apžiūrėjom tą vietą, tai metafora apie viksvas briedžio ūgio, yra netiesa ir gerokai prasilenkianti su tikrove, tai, manau, prokuratūra turės tokio keisto darbo“, – sako Vilniaus vicemeras Tomas Gulbinas.
Šimašius į žiniasklaidos klausimus neatsakė – esą atostogauja, bet apie avariją pasisakė trečiadienį, per Tarybos posėdį. Esą vairuotojo versija jam sukėlė juoką.
„Aš bandau įsivaizduoti tą specialiųjų operacijų pajėgų briedį gerai užsimaskavusį žolėje, sliūkinantį ir šokantį prieš mašiną, ir tai, kaip jam toje žolėje pavyko užsimaskuoti nepastebėtam. Nes briedžio ūgis, mano ūgis 1,92, tai briedžio ūgis yra didesnis“, – kalba R. Šimašius.
Avarijos vietoje, Geležinio vilko gatvėje aiškiai matyti, kad kai kurios žolės, ir gyvatvorė siekia suaugusio vyro pečių aukštį.
Kantrybė dėl situacijos mieste trūko ir konservatoriui Pauliui Saudargui. Nors konservatoriai yra Šimašiaus laisviečių koalicijos partneriai savivaldybėje.
„Aš pats pastebėjau, man įsukant į Džiaugsmo gatvę vienoje vietoje, pastebėjau jau įvasarėjus gerokai, kai paaugo žolė, žiūriu, nebematau mašinų, kai anksčiau matydavau iš dešinės atvažiuojančias“, – tvirtina P. Saudargas.
„Tose vietose, kur iš tikrųjų yra sankryžos ir matomumo reikia platesnio, ar tolesnio, tie visi kampai prie sankryžų yra šienaujami. Jeigu yra konkrečių taškų, kur iš tikrųjų vairuotojai pastebi, kad galbūt matomumo reikėtų didesnio, labai prašytume pranešti“, – teigia T. Gulbinas.
Bet šie vicemero žodžiai nesutampa su Šimašiaus kalbomis. Jis Tarybos posėdyje pripažino, kad tai naujoji miesto politika – mažinti matomumą vairuotojams kelyje.
„Tiktai priminsiu, kad olandai sąmoningai prieš perėjas ir prie šalutinio kelio krūmus sodina, ten kur mes žolę pjauname, netgi, kad per tai nesimatytų. Mes tą darome mieste ir mano supratimu, deja, turbūt nepribrendom, kad pasirinktume olandišką paradigmą iki galo“, – teigia R. Šimašius.
Anot Šimašiaus, miestui reikia atsisakyti rusiškos ir baltarusiškos eismo saugumo paradigmos, pagal kurią iš tolo matant kas vyksta ties posūkiu, važiuojama greičiau. O apribojus matomumą greitis lėtėja. Laisvės partijos deleguotas Susisiekimo ministras sako, kad galima rasti balansą.
„Galima tikrai rasti balansą, daug kur galima. Galbūt galima nušienauti šiek tiek daugiau, bet ką tik grįžau iš Londono, lygiai tokia pati praktika – tikrai daug nešienautų pievų“, – tikina susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Vilniaus valdžia savo nešienavimo politika aiškina siekianti tvarumo. Be to, sako, kad tai kuria jaukaus miesto įspūdį, naudinga ekosistemai. Bet kritikai atkerta, kad tokios pievos – pačios geriausios erkių veisyklos.
„Gi jeigu tu šienauji žolę, tai erkės tenai išsvyla dėl saulės, o jeigu nešienauji, palieki aukštą žolę, ten atsiranda erkių židiniai. Lietuva pirmauja pagal sergamumą erkių užkrečiamomis ligomis Europoje“, – sako P. Saudargas.
„Erkių problemą ir asmeniškai teko patirti, radau pas šunį. Bet koks ūkiškai į miesto valdymą žiūrintis asmuo suprastų, kad yra tikslas, kuris yra teisingas, bioįvairovės skatinimas, bet tuo pačiu jisai negali kurti naujų problemų“, – kalba L. Savickas.
„Atvirkščiai, nešienaujama pieva leidžia užaugti erkių priešams, kurie kaip tik sunaikina tas erkes labiau, negu kai yra skutama žolė visiškai“, – tikina T. Gulbinas.
Vilniaus valdžia apie žaliąją bangą mieste paskelbė pernai rudenį.
Pietario gatvėje medelio beveik nesimato, nes gyvatvorė nekirpta, siekia beveik du metrus, medelio tik viršūnė matosi. Plotus prie gatvės atidengė, bet kultivuoja balandas ir svėres, vargu ar tai puošia miestą,
Važiuojant Laisvės prospektu visuose šlaituose daug negyvų pušaičių, ar jas irgi bando atgaivinti kaip baisiąsias liepas Lukiškių aikštėje?
