Šiaulietis Martynas Vidžiūnas aprodo patalpas, kuriose turėtų būti daug veiksmo ir triukšmo. Tačiau, perfrazuojant žinomos dainos žodžius, jau antrą mėnesį čia tyli sirgaliai ir miega ant žemės kamuoliai. Prieš trejus metus su žmona Martynas atidarė sporto ir pramogų areną. Kaip pasakoja, nė karto nevėlavo sumokėti mokesčių ar algų.
Tačiau, veiklai sustojus ir kreipusis valstybės paramos, šeima išgirdo, kad pernai jų įmonė patyrė sunkumų, todėl kompensacijų gauti negali.
„Kaip dabar išsiaiškinime, „sunkumų patirianti“ dėl to, kad mūsų nuosavybės rodiklis, pasirodo, yra minusinis, o su investicijoms ir paskolom jis dar negalėjo per 3 metus tapt pliusinis ir galėtume pretenduoti“, – sako savininkas Martynas Vidžiūnas.
Arenos patalpas šeima nuomojasi. Už balandį savininkas esą neprašė susimokėti, tačiau nežinia, kaip bus kitais mėnesiais. Jeigu mokėti prisireiks, esą teks paprasčiausiai skelbti bankrotą.
„Skaudžiausia tai, kad diferencijuojama. Verslai visi vienodai mokėjo mokesčius, vienodai kuria darbo vietas, o, atsiradus tokiai situacijai, iš karto diferencijuojama – vieni verslai aukščiau iškeliami, kiti žemiau“, – pasakoja M. Vidžiūnas.
Ką mano apie ant bankroto ribos balansuojančių ir panašių verslų gelbėjimą, sparnuota fraze atsakė pats premjeras.
„Jeigu verslui po mėnesio atsiranda tokios išgyvenimo dilemos, ar apskritai bankrutuoti, ar toliau tęsti veiklą, tai galbūt ir su tais verslais ne viskas tvarkoj buvo“, – teigia Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis.
„Na, galbūt palyginčiau su Donaldo Trumpo pasakymu. Jis turėjo panašią situaciją ir pasakė šiek tiek kitaip: „Tos mūsų puikios įmonės puikios šalies, Amerikos, tikrai nėra kaltos, kad atėjo kažkoks virusas, kaip perkūnas iš giedro dangaus, kurio niekas nesitikėjo“, – kalbėjo ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Pasak ekonomistų ir verslo atstovų, nėra normalu, kad šeštą karantino savaitę valdžia dar tik svarsto, kaip gelbėti įmones. Kai tuo metu ne tik vokiečiai, bet ir kaimynai latviai ar estai pinigų verslui jau sugebėjo skirti be tokių didelių biurokratinių trikdžių.
O tai esą gali lemti, kad jų ekonomikos rodikliai Lietuvą dar labiau paliks už nugaros. Lėtas apsukas kritikuoja ir prezidentas, jis ragina taisyti ir paramos kriterijus. Pavyzdžiui, dabar lengvatinę paskolą gali gauti tik tas verslas, kurio apyvarta krito daugiau kaip 60 procentų.
Skvernelis žada, kad procentas bus mažinamas, visgi kritiką dėl biurokratijos atmeta ir Seimo salėje.
„Visiškai nevertinti įmonių būklės ir teikti paramą mes negalime. Pasaulyje tas vyksta. Kiek yra netikrų įmonių, kiek yra lėšų, kurios, pervestos darbuotojams, jų tiesiog nepasiekia? Proporciją mes privalom išlaikyti“, – sako S. Skvernelis.
„Lietuvoje, deja, akcentas yra į saugiklių sudėliojimą, stengiamasi, kad procesas būtų kiek įmanoma saugus, tačiau tų saugiklių dėliojimas ir tikrinimas kainuoja laiko, o laikas šiuo metu yra ypač svarbus. Būsime saugūs, šventi, bet bus šaukštai po pietų“, – pasakoja Ž. Mauricas.
R. Karbauskis kaltuosius, kodėl dalis verslo apie paramą dar tik gali pasvajoti, mato nebent opozicijos pavidalu:
„Mes vieną savaitę praradom dėl kompensacijų, susijusių su darbo santykiais – dėl konservatorių ištraukimo kortelių. Savaitės tarpsnis. O šiaip – visi sprendimai pakankamai greitai priimti.“
O įsijautęs S. Skvernelis galiausiai pripažįsta, kad vietoje sprinto Lietuva pasirinko veikiau bėgimą su kliūtimis:
„Greitis yra, matyt, viena silpnesnių mūsų vietų, bet net neabejoju, kad – kelios dienos ir turėsime kitus skaičius, kitą spartą.“
Ministrai vienas per kitą vardija, kiek gi milijonų iš numatyto milijardo išmoka verslui.
Tuo metu darbuotojams esą jau išmokėta 16 mln. eurų subsidijų. O štai į prastovas išleista beveik 300 tūkstančių darbuotojų, dar apie 200 tūkstančių šiuo metu bedarbiai. Akivaizdu, kad ekonominiai Lietuvos rodikliai prastėja. Jau aišku, ir kiek kovo mėnesį dėl koronaviruso į biudžetą nesurinkta pajamų.
„Pavyzdys: kovo mėnesio valstybės biudžeto pajamos buvo beveik 100 mln. eurų, arba beveik 14 proc. mažesnės negu planuota“, – kalbėjo ministras Vilius Šapoka.
O tai jau gali atsiliepti ne tik verslui. Finansų ministerijos skaičiavimais, jeigu Covid-19 plitimas artimiausiu metu bus suvaldytas, Lietuvos ekonomika šiemet smuks septyniais procentais. Jeigu procesas užsitęs, kritimas bus gerokai didesnis. Tarptautinis valiutos fondas Lietuvai neseniai prognozavo aštuonių procentų nuosmukį. Lietuvos bankas mano, kad, labiausiai tikėtinu scenarijumi, šalies ekonomika susitrauks keliolika procentų.
