verslininkai

Kavinių, restoranų, valgyklų verslas skelbia pavojų. Valdžiai padidinus mokesčius verslininkai nuo naujųjų pakėlė maisto kainas: o gyventojai daugiau mokėti nenori – ėmė mažiau valgyti ir gerti, kavinių restoranų apyvartos sumažėjo 7-iais procentais. Dėl suprastėjusios ekonominės situacijos padidėjo bankrotų rizika: esą miestuose užsidarė jau ne viena maitinimo įstaiga. „Jurgis ir Drakonas“ nusprendė uždaryti vieną iš savo restoranų sostinėje.

Pernai sulaukta mažiau bankrotų, nors tikėtasi jų augimo, skelbia „Verslo žinios“. Įmonių finansų ekspertai kaip pagrindinę priežastį įvardija tai, kad mažiau nemokumo bylų pernai inicijavo „Sodra“, o į bėdą patekusios įmonės dažniau skolų klausimus su kreditoriais sprendė verslo restruktūrizavimo būdu, rašo portalas.

Per artimiausius vienerius–trejus metus nuosavą verslą steigti planuoja 19 proc. lietuvių – per pusmetį jų skaičius išaugo, rodo SEB banko atliktas tyrimas. Banko valdybos narė Eglė Dovbyšienė sako, kad pavasarį apie savo verslus galvojančių lietuvių buvo mažiau.  „Palyginti su analogišku tyrimu pavasarį, svarstančių apie savo verslo kūrimą Lietuvoje per pusmetį šiek tiek padaugėjo. Dar sudėtinga pasakyti, ar tai yra ilgalaikė teigiama tendencija“, – pranešime teigė E. Dovbyšienė.

Gulbinų kvartalą valdantys verslininkai parašė grėsmingą laišką Vilniaus miesto savivaldybei, praneša delfi. Anot leidinio, laiške teigiama, kad jei bus priimtas sprendimas atverti kvartalą visuomenei, jį valdantys verslininkai savivaldybės gali paprašyti 10 mln. eurų kompensacijos. Benkunskas: atverta Gulbino ežero pakrantė – žinia, kad vandens telkiniai yra visų Vilniuje penktadienį pristatyta visuomenei atverta Gulbino ežero pakrantė.

Vietname viešintis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad šios šalies verslininkai yra laukiami Lietuvoje, o pastaroji, tikimasi, galės didinti eksportą į Vietnamą.  „Vietnamo verslininkai yra laukiami Lietuvoje savo potencialių partnerių.

Palangos verslininkai ir valdžia skaičiuoja, kokia gi buvo šiųmetė vasara. Patikėti sunku, tačiau visi karštuoju sezonu patenkinti – nors kainos viešbučiuose bei kavinėse kilo beveik penktadaliu, svečių tik daugėjo. Žmonių neatbaidė nei dvigubai išaugęs vadinamasis pagalvės mokestis, nei rekordinės patiekalų kainos ar išplėstos rinkliavos už stovėjimą zonos. Net ir eilinę ketvirtadienio popietę Palangoje žmonių Basanavičiaus gatvėje netrūksta.

Lietuvoje daugiau negu pusė (62 proc.) verslo atstovų mano, jog korupcija šalyje paplitusi, tačiau šis rodiklis per pastaruosius 10 metų gerokai sumažėjo – 2013 metais taip teigė 89 proc. respondentų, o 2022 metais – 58 proc., rodo naujausias Eurobarometro tyrimas. Vertinant korupciją kaip problemą plėtoti verslą Lietuvoje ji įvardyta paskutinėje – devintoje vietoje (17 proc.), protekcionizmas ir nepotizmas užėmė 6–7 vietas (24 proc.), pranešė Specialiųjų tyrimų tarnyba.  6 proc.

Lietuvos ekspertų nuomone, įtakingiausias tarp šalies ekonomistų ir verslininkų yra Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, rodo trečiadienį naujienų portalo „Delfi“ skelbiama apklausa.  Antroji vieta atiteko „Swedbank“ ekonomistui Nerijui Mačiuliui – pernai jis buvo pirmoje vietoje. Tuo metu trečioje vietoje buvo nekilnojamojo turto bendrovės „Hanner“ savininkas Arvydas Avulis.

68 proc. Lietuvos verslininkų mano, kad didžiausias bankų trūkumas yra per dideli paslaugų įkainiai, tuo pačiu metu 43 proc. verslininkų patvirtino, kad naudojasi tik vieno banko paslaugomis, rodo naujausia apklausa. Medicinos banko iniciatyva atlikta apklausa rodo, kad dviejų bankų paslaugomis naudojasi 36 proc. apklaustųjų, trijų – 14 proc., o daugiau nei trijų – 6 proc. smulkaus ir vidutinio šalies verslo.

Antradienį prie Seimo surengtame pikete per šimtas žmonių ragino nedrausti kalinių žvėrelių verslo. Kailinių žvėrelių fermose dirbantys žmonės sakė, jog uždarius kailinių žvėrelių ūkius praras darbą ir kito už tokį atlygį prie namų nesuras. „Gyvenam kaime, ką ten „Tušti narvai“ sako, kad dešimties kilometrų spinduliu aš rasiu darbą su tokiu atlyginimu, su tokiu darbo grafiku, tinkančiu auginant mažus vaikus – aš tiktai to neįsivaizduoju.

Penktadienį vykęs šventinis verslo klubo „BNI Gediminas“ vakaras neapsiėjo ir be gerų darbų tradicijos. Jau antrus metus iš eilės renginio metu vyksta labdaros aukcionas, kurio prizais pasirūpina patys klubo nariai, o suaukota suma atitenka portalo „Aukok.lt“ iniciatyvoms. Šiais metais dalyviai suaukojo rekordinę 22 851 Eur sumą.

Medicinos ir mokslo įrangą gaminanti įmonė „Thermo Fisher Scientific Baltics“, kurios vertė pasiekė 6,06 mlrd. eurų, laikoma vertingiausia bendrove Baltijos šalyse, nusprendė trijų šalių ekspertai.  Pasak pranešimo, bendrovės vertė per metus išaugo 39 proc., arba 1,7 mlrd. eurų. Ji aplenkė praėjusių metų lyderę „Vilniaus prekybą“, šių metų tyrime užėmusią antrą vietą – jos vertė per metus padidėjo maždaug 1 proc. – nuo 4,7 mlrd. iki beveik 4,8 mlrd. eurų.

Keturi Darbo partijos atstovai Seime antradienį registravo siūlymą pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą apgyvendinimo ir maitinimo paslaugoms pratęsti iki 2023 metų gruodžio 31-osios.  Pataisą teikia Vytautas Gapšys, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Andrius Mazuronis ir Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, nors premjerė Ingrida Šimonytė teigė, jog dabar maitinimo įmonėms iki 9 proc. sumažintas PVM tarifas nebebus taikomas ilgiau nei iki šių metų pabaigos.

Lietuvos vyriausybės atstovai didžiuojasi šiais metais pateiktu 2,26 mlrd. eurų vertės antiinfliaciniu pagalbos priemonių paketu, bet verslininkai niekaip neranda šiame pakete numatytų 120 mln. eurų, kurie turėjo pagelbėti verslui išaugus energijos išteklių kainoms. Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis teigia niekaip negaunantis atsakymų iš Vyriausybės, nors 120 mln. eurų galėtų padengti viso Lietuvos verslo vieno mėnesio elektros energijos sąskaitas iki 24 ct/kWh.

Lietuvos verslininkams dabartinė situacija yra kritinė. Energijos kainos šienauja chemijos, plastmasės ir baldų įmones. Negana to, žmones jau atleidinėja duonos kepyklos, paukštynai ar pieno perdirbimo įmonės. Ką apie tai sako patys verslininkai? Ar įmanoma ką nors pakeisti? Apie tai – Edmundo Jakilaičio pokalbis su juodžiausią rudenį ir žiemą pasitinkančiais Lietuvos verslo lyderiais.

Vasarai besitraukiant, pajūrio verslininkai skaičiuoja pelną ir nuostolius. Šį sezoną Palanga ir Neringa ypač pasigedo užsienio turistų, kurie apsistoja ilgiau bei moka dosniau nei lietuviai. Palangiškiai tiki, kad išgyvens bet kokią artėjančią krizę, o Neringos savivaldybė užsimena, kad teks įvesti naują mokestį vairuotojams, norintiems patekti į Kuršių neriją. Šios vasaros orai diktavo ir poilsiautojų nuotaiką – lietaus prognozės mažino lietuvių norą vykti prie Baltijos jūros.

Apgyvendinimo įstaigose antrąjį šių metų ketvirtį apgyvendinta 979,9 tūkst. turistų – 2 kartus daugiau nei per tą patį 2021 metų laikotarpį. Turistų iš užsienio apgyvendinta 300 tūkst. – 4,2 karto daugiau, šalies gyventojų – 679,9 tūkst. – 1,6 karto daugiau, antradienį pranešė Statistikos departamentas. Nakvynių skaičius siekė 2,06 mln. – 1,7 karto daugiau nei prieš metus. Vienas svečias apgyvendinimo įstaigoje vidutiniškai praleido 2,1 nakvynės.

Sostinės verslininkai teismuose aiškinasi, ar teisėtai privatizuota aikštelė prie buvusio taksi parko Vilniuje. Ginčas kilo dėl aplink sklypą esančios įmonės „Baltoil“ įsigytos 2,17 hektaro ploto teritorijos. Buvusio taksi parko teritorijoje įsikūrusios įmonės „T Parkas“ atstovas Alfredas Eitutis tikina, kad prie parko esančią degalinę „Alauša“ valdanti įmonė „Baltoil“ sklypą įsigijo, nepaisydama teismo draudimo. „Baltoil“ atstovai kaltinimus atmeta.

Politikai tariasi, kaip gaivinti verslą Klaipėdos krašte. Uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas tikina, kad didžiausią dėmesį skirs turizmui. Tuo tarpu iš Klaipėdos kilusių Seimo narių nuomonės išsiskiria. Vieni mano, kad politikams nedera kištis į turizmo sritį, o kiti mano perspektyvas ir ragina nepamiršti uostamiesčio pramonės.  Šią savaitę ekonomikos ir inovacijų ministrė  Aušrinė Armonaitė vyko į Klaipėdą, kad aptartų vietinio verslo ateitį.

Palangos verslininkai teigia, kad šį vasaros sezoną kurorte nakvynių užsakoma apie dešimtadaliu mažiau. Teigiama, kad tam didelės įtakos turi vėsesni orai bei tai, jog nemaža dalis gyventojų renkasi atostogauti užsienyje. Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Ingrida Valaitienė sako, kad šiemet gegužę- birželį nakvynių skaičius Palangoje yra 10 proc. mažesnis nei pernai. „Pastarieji dveji metai, pandemijos metu rodikliai buvo kur kas aukštesni.

Girdėdami Vyriausybės pažadus mažinti PVM šildymui ir prezidento raginimus nepasiturintiems išdalyti po 100 eurų savo reikalavimus tėškia ir smulkieji verslininkai. Jie taip pat reikalauja paramos – kompensuoti pusę elektros ir šilumos sąskaitų, kurios šią žiemą esą išaugo nuo 2 iki 4 kartų. Vyriausybė ir ekonomistai ragina verslininkus nesilygiuoti į eilinius gyventojus ir pensininkus. Tačiau šie siūlo ir atsilyginti – metus nebekelti savo paslaugų ir produktų kainų.

Vasara baigiasi, bet kaimo turizmo sektoriaus atstovai sako, kad sezonas – dar ne. Vis dėlto, kuo labiau į rudenį, tuo daugiau neaiškumų – mat ir su esamais ribojimais ne visi verslininkai supranta, kaip turi dirbti, o galimybių pasui tapus privalomu, tikėtina, iškils daugiau neaiškumų. Apie tai su Lietuvos kaimo turizmo asociacijos vadove Agne Vaitkuviene „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ kalbėjosi žurnalistas Tomas Loiba.

Lietuvos kavinėms ir restoranams jau džiuginant terasų pasiilgusius tautiečius, suvaržymus maitinimo įstaigoms lengvina ir kitos šalys. Tarp jų ir stipriai nuo koronaviruso nukentėjusi Belgija. Šioje šalyje duris po pusės metų pertraukos vėl atvėrė ir lietuviškų patiekalų restoranas, kurio šeimininkė sutiko pasidalyti, kaip jai teko kovoti su pandemija ir ką apie lietuviškus patiekalus mano patys belgai.

Karantino ribojimų suvaržytas ir dėl prastų orų įkalintas verslas lauko kavines verčia uždarais šiltnamiais, o juos susigrūdę žmonės rizikuoja užsikrėsti koronavirusu. Maisto ir veterinarijos tarnyba fiksuoja dešimtis įvairiausių pažeidimų.

Ant kauniečių stalų metų metais galėjo keliauti pasenę maisto produktai. Policijos ir maisto veterinarijos tarnybos pareigūnai Kaune rado sandėlį, kuriame gulėjo 7 tonos maisto, viso jo galiojimas buvo pasibaigęs. Verslininkas klastojo datas ir pardavinėjo produktus kaip tinkamus vartoti. Beveik 7 tonos įvairiausių fasuotų produktų guli sandėlyje Kaune.

Matydami Lietuvoje vis daugiau veiklų atlaisvinimų, turgaus prekeiviai piktinasi, kad jie lieka tarp paskutiniųjų. Vyriausybė pažadėjo jiems leisti atsiverti jau kitą savaitę, tačiau prekeiviams nuotaikas temdo politikų svarstymai uždrausti algas mokėti grynais pinigais. Smulkieji verslininkai kategoriškai prieštarauja tokiam projektui ir ieško užtarimo Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje.

Pasisėdėjimas lauko Kauno kavinėje virto vakarėliu. Policija pradėjo administracinę teiseną dėl karantino taisyklių nepaisymo. Kol galimai nusižengusio baro savininkai bado pirštais į balių užkūrusius studentus iš užsienio, kitiems verslininkams pikta, kad pavienės įstaigos teršia viso sektoriaus vardą. Barai, restoranai prašo, kad Vyriausybė leistų jiems dirbti ir viduje: esą, prastu oru lauko kavinės neišsilaikys.

Lietuvoje vėl veikti pradėjo lauko kavinės, barai, restoranai. Nors šaltas oras atbaido dalį klientų, ištikimiausi įstaigų lankytojai prie staliukų sėdo jau nuo ankstyvo ryto. Dirbti pradėjo ne visi verslininkai. Kol vieni atsidaro negalvodami apie pelną, kiti laukia geresnio oro ir švelnesnių karantino sąlygų, leidimo klientus aptarnauti ir patalpose. Lietuvoje nuo ketvirtadienio vėl pradeda veikti lauko kavinės, barai, restoranai.

Lietuva ruošiasi lauko kavinių, barų, restoranų atidarymui. Nors sinoptikai gero oro savaitgalį nežada, gyventojai graibsto ir rezervuoja laisvus staliukus. Tiesa, lauko kavinių, barų, restoranų terasų atidarymą temdo patobulinti karantino ribojimai – rytoj duris atvers ne visi verslininkai, o tie, kurie ryžtasi, dalį taisyklių vadina perteklinėmis ir pasakoja, kad užsidirbti bus sudėtinga, gėrimai ir maistas dėl išaugusių kaštų gali brangti.

Atsidarius parduotuvėms didžiuose prekybos centruose minios žmonių plūsta į parduotuves apsipirkti – kai kur jau nuo ryto prie parduotuvių nusidriekė eilės. Prekybininkai ir toliau turi skaičiuoti pirkėjus ir per daug jų neįsileisti. Stambesni centrai įsirengė net išmanias sistemas, kurios skaičiuos kiekvieną pirkėją. Išsiilgę gyvo bendravimo pardavėjai ir pirkėjai džiaugiasi, kad prekyba pamažu grįžta į ankstesnes vėžes. Tačiau ne visos parduotuvės dar veikia.

Miestų suoliukai pilni valgančių bei gurkšnojančių žmonių, o lauko kavinės ir barai atsidaryti ir toliau negali. Maitinimo įstaigos tikėjosi staliukus išsinešti jau pirmadienį, tačiau valdžia ir toliau tyli. Kavinių savininkai skaičiuoja jau dešimtis tūkstančių eurų siekiančias skolas ir nesupranta, kur valdžia mato grėsmę, jei žmonės valgytų gryname ore. Pasiilgę lauko kavinių ir kultūringo maitinimosi tikina ir patys miestiečiai.

Aukštaitijos krašto sraigių augintoja entuziastė nepasidavė per karantiną. Prarastas edukacijas ir susitikimus su netradicinio ūkio lankytojais iškeitė į gurmaniškų receptų kūrimą iš sraigių. Versli moteris per žiemą ne tik atidarė naują augintinių fermą, bet paruoštus šaldytus produktus išdrįso pasiūlyti ir vietinei rinkai. O kaimo gyventojai į burgundiškai paruoštas sraiges nosies nerauko, kaimo parduotuvėje perka net pyragėlius su sraigiena.

Lengvatas žadanti naikinti valdžia pasiūlė įvesti dar vieną papildomą lengvatą. Tokiu keliu eina valdantieji konservatoriai su Ingrida Šimonyte priešakyje. Jie siūlo įvesti lengvatinį, devynių procentų pridėtinės vertės mokestį kavinėse ir restoranuose pagamintam maistui. Tiesa, konservatoriai nė nežada, kad dėl to naudą pajus klientai ir mažės patiekalų kainos – lengvata, tarsi subsidija, gelbėtų tik patį verslą. Opozicija siūlymo palaikyti nežada, kritikuoja jį ir ekonomistai.

Didieji prekybos centrai remia valdžią prie sienos ir prašo visoms viduje esančioms parduotuvėms leisti atsidaryti jau nuo pirmadienio. Asociacija tikina, kad verslas nebeturi resursų laukti dar ilgiau. Prekybos centrai demonstruoja, kokių saugumo priemonių imasi pirkėjų srautams reguliuoti – prie įėjimų žmonių kiekį skaičiuoja sensoriai, bendrose erdvėse pirkėjai turi judėti dviem kryptimis.

Turtingiausias Lietuvos verslininkas Nerijus Numa (buvęs Numavičius) gali būti apklausiamas Nyderlandų tyrėjų tyrime dėl abejonių sukėlusių bendrovės „TAF Asset 11“ turėtų maždaug 26 mln. eurų pervedimų. Amsterdamo apeliacinis teismas, pernai nutaręs pradėti su N. Numa anksčiau sietos Nyderlandų bendrovės „TAF Asset 11“ veiklos tyrimą dėl pinigų pervedimų, šių metų pradžioje patvirtino jo planą.

Šalyje dėl karantino daugelio gyvenimai sustojo arba apsivertė aukštyn kojomis. Kas neteko darbų, o kam prireikė labiau susiveržti diržus ir skaičiuoti kiekvieną išleidžiamą eurą, kad nesulystų į skolas. Dalis žmonių bandydami kiek apkarpyti išlaidas atsisako net anksčiau įprastų ir būtiniausių paslaugų. Bet yra ir gražių pavyzdžių, kai finansų prispaustiems žmonėms į pagalbą atskuba bendruomenė.

Šimtai įmonių, dėl pandemijos gaunančių valstybės paramą, jau kelia įtarimų Valstybinei mokesčių inspekcijai. Inspektoriai kaltina verslininkus, kad šie ima paramos subsidijas – atidėlioja mokesčių mokėjimą, tačiau tuo pat metu išsimoka milijoninius dividendus. Inspektoriai tokiems verslininkams jau grasina botagu – lieps grąžinti dividendus, nebeskirs paramos. Tuo metu verslo atstovai teisinasi, kad milijonai sąskaitoje ar išsimokėti dividendai dar nereiškia, kad įmonei nereikia paramos.

Vyriausybė mėgina eurais nuraminti ir nepatenkintus turgaus prekeivius. Kiekvienam žada skirti po 300 eurų turgavietės mokesčiui kompensuoti. Tiesa, išmokas skirs tik tiems, kas prekiauja ne maistu. Tai išgirdę turgaus prekeiviai priekaištauja, kad išmokos dažnam per mažos ir reikalauja verčiau skubiai panaikinti trečią mėnesį tebesitęsiančius prekybos ribojimus. Panevėžio turguje nuotaikos labai slogios.

Pirmos savaitės po atsidarymo kirpykloms grožio salonams ir parduotuvėms kelia džiaugsmą, bet ne smulkiesiems turgaus prekybininkams. Šie piktinasi, kad dėl atlaisvintų ne iki galo karantino suvaržymų dirbti gali kaip kokiame gūdžiame sovietmetyje – traukti prekes tenka iš lauko paviljonų ant stelažų ar dėžių. O ir pirkėjų bumo nėra. Panevėžietis Egidijus prasidėjus dienai skuba iš paviljono traukti lentyną su prekėmis.

Pradėdama verslo atlaisvinimus, vyriausybė žada naują paramą savarankiškai dirbantiems smulkiems verslininkams. Per pandemiją nukentėję individualią veiklą vykdantys gyventojai galės gauti subsidijas nuo 100 iki 16 tūkst. eurų per mėnesį. Išmokos tiesiogiai priklausys nuo to, kiek verslininkai sumokėjo gyventojų pajamų mokesčių. Tiesa, valdininkai pripažįsta, kad išmokas gali gauti ir nenukentėję verslininkai, mat visus tikrinti esą būtų per brangu.

Tūkstančiai pirmadienį į darbą grįžtančių kirpyklų, grožio salonų, ne maisto prekių parduotuvių darbuotojų jau skambino į karštąją koronaviruso liniją, nemokamai tirtis, ar neserga COVID-19. Karštosios linijos apkrovos padvigubėjo.

Vyriausybei planuojant su tam tikromis išlygomis leisti atnaujinti grožio salonų veiklą, Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos prezidentė sako, kad išlygos yra nelogiškos. Vyriausybė teigia, kad vienu metu grožio salone turėtų būti vienas klientas, jam tektų ne mažiau nei 20 kvadratinių metrų ploto.   Jolantos Mačiulienės teigimu, didžioji dalis grožio salonų nepajėgtų užtikrinti ploto reikalavimo, todėl į darbus grįžti negalėtų apie 80 proc. specialistų.

Smulkieji verslininkai ir grožio specialistai neapsikentė – laidoja savo darbus. Perkeltine prasme – įvairiuose miestuose jie surengė protesto akciją, kurioje degė žvakeles, prie valdžios įstaigų nešė laidotuvių vainikus ir net kryžių. Taip verslininkai protestuoja prieš valdžios sprendimą ir toliau neleisti veikti kirpykloms ir smulkioms parduotuvėms. Kai kurie su ašaromis pasakoja, kad už 260 eurų išmoką neišgyvena. Visgi ekspertai atremia, kad pirmiausia reikia galvoti apie žmonių gyvybes.

Dienas leidžiant namuose, lietuviai nenori nei puoštis, nei pinigų drabužiams leisti. Uždarius drabužių parduotuves, drabužių pardavimai pernai smuko 11 procentų, o  darbiniai kostiumėliai dūla parduotuvių sandėliuose, bet visgi tautiečiai nori jaustis patogiai. Puolė pirkti sportines kelnes ir džemperius. Tiek darbui, tiek mokslams, tiek sportui, persikėlus į namus, lietuviai nemato reikalo pirkti drabužių.

Dalis smulkiųjų verslininkų regionuose susiduria su dideliais pandemijos iššūkiais – dar neatsigavusios po pirmojo karantino mažos įmonės neturi finansinių rezervų. Pasak jo, verslininkai sako, kad tikrasis ribojimų rezultatas pasirodys šiemet po karantino, kai reikės atnaujinti veiklą, tačiau nerimo kelia ir galimas trečias karantinas, rašo delfi.lt.

Vos už 260 eurų prastovose dėl karantino dienas leidžiantys tautiečiai pamažu praranda kantrybę. Dalis neslepia – nebežino, kaip toliau gyventi. Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbia, kad jau kitą savaitę tikisi nuo pandemijos nukentėjusiam verslui skirti papildomus 180 milijonų eurų. Dirbantiesiems savarankiškai didesnės išmokos dar nekvepia, geriausiu atveju pinigų padaugės po mėnesio. Grožio specialistai, slidinėjimo centrai į valdžią kreipiasi jau raštu.

Suvalkiečiai laužo stereotipus apie savo šykštumą ir nenorą dalintis. Vos per porą savaičių Marijampolės miesto verslininkai ir pavieniai žmonės sukūrė tikrą stebuklą. Ligoninė išplatino prašymą, kad labai reikia vieno aparato už 5000 eurų COVID pacientams. Žinia bemat pasklido po miestą ir ligoninei gyvybiškai svarbių aparatų nupirkta ne už 5000, o už 300 000 eurų. Į pagalbą puolė ne tik didelės, bet ir mažos įmonės, kurios irgi išgyvena labai sunkų laikotarpį.

Nors prieš šventes gyventojai plūdo į prekybos centrus, nepaisydami ir koronaviruso grėsmės, prekybininkai teigia, kad pirkėjų apsilankė gerokai mažiau, nei prieš metus, tačiau iš parduotuvių jie išvyko su didesniais krepšiais. Ir jeigu didieji prekybininkai išlieka santūrūs, internetu prekiaujantys verslininkai trina rankomis –  kalėdinio laikotarpio prekybos apimtys dvigubai didesnės nei pernai.

Pradėdama visuotinį vakcinacijos nuo koronaviruso COVID-19 procesą, valstybė susiduria su daugybe iššūkių, kuriuos norint efektyviai spręsti būtinas glaudus verslo ir valdžios bendradarbiavimas, teigia Lietuvos verslo konfederacija (LVK). „Toks masinis vakcinacijos procesas – precedentas daugelio šalių gyvenimuose. Jo sėkmę užtikrinti gali tik efektyvus, sklandus ir profesionalus viešo ir privataus sektoriaus veikimas.