Panevėžietė Aldona atšilus orams ne tik puoselėja savo sodo ir daržo grožybes, bet seka ir naujienas. O tos naujienos apie 200 eurų išmokas rugpjūtį, kad būtų lengviau išgyventi karantino sukeltus finansinius sunkumus, pensininkei neskamba rimtai:
„Ten tai juokingai. Jeigu duoda, tai dabar, prie ko čia rudenį.“
Tiesa, kita pensininkė, Marija iš Varėnos, tuos du šimtus eurų sako mielai priimsianti:
„Nepakenks, ne.“
Moteris sako – pinigai pravers ruošiantis 80-mečio šventei:
„Sukviesiu vaikučius, anūkėlius. Tai aš dar taupysiu.“
Visgi dauguma senjorų, stebėdamiesi, kodėl pinigai už dabar kilusią krizę žadami tik rugpjūtį, įžvelgia klastą:
„Jie tempia iki rinkimų Seimo. Sumokės ir, reiškia, daugiau eis balsuot už juos.“
„Kad prieš rinkimus, tai seniai aišku, tas žaidimas. Kodėl anksčiau negalėjo skirti tų 200?“
O lygiai tuo pat metu aistros dėl tų pačių kelių šimtinių verda ir Seimo salėje, kur kaip tik laukia pirmasis iš trijų balsavimų. Pagalbos senjorams planą pristatančio socialinės apsaugos ir darbo ministro pusėn čia lekia kandžios replikos.
„Truputį ir žemina mūsų pensininkus. Jeigu yra pinigų, jeigu randam 182 mln. eurų, tai gal tiesiog paimkim ir pakelkim tas pensijas“, – sako liberalė Aušrinė Armonaitė.
„Ar tie valstybės pinigai nebus panaudoti vienos partijos rinkimų akcijai?“, – klausia konservatorė Monika Navickienė.
„Mes sumenkinam žmones, kad už 200 eurų galim nupirkti balsą“, – pasakoja ministras Linas Kukuraitis.
Asmeninį priekaištą valdantiesiems turi ir vietinis pensininkas, ilgametis parlamentaras Algimantas Salamakinas.
„Aš bandau suprasti, kodėl man tuos 200 duodate, kaip pensininkui, jeigu aš nenukentėjau nuo krizės? Aš gaunu gerą atlyginimą kaip Seimo narys“, – teigia socialdemokratas Algimantas Salamakinas.
Valdančiųjų sprendimu, vienkartines išmokas turi gauti visi senjorai be jokios atrankos – ir tie, kurių pajamos per mėnesį vos šimtas eurų, ir keli tūkstančiai, kaip Seimo narių. Pasipiktinusi opozicija dar siūlė išmoką skaidyti ir pradėti ją mokėti jau nuo birželio.
„Klausimas – ką norima padaryt? Jeigu norima tiesiog padalinti pinigų prieš rinkimus, yra kas kita. Jeigu norima palaikyti ekonomiką, mokią paklausą – tai reikia daryti dabar ir reikia rasti būdų, kaip tai padaryti dabar“, – kalbėjo konservatorė Ingrida Šimonytė.
Visgi „valstiečiai“ atšauna, kad tam nėra galimybių, nes trūksta ne pačių pinigų, o „Sodros“ techninių pajėgumų. Tai patvirtina ir pati „Sodra“.
„Sodra“ analizavo galimybes išmokėti 200 eurų vienkartines išmokas socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams birželio mėnesį ir tokios galimybės neturi. Sukurti naujų išmokų mokėjimo funkcijas „Sodros“ taikomosios programinės įrangos sistemoje įprastai užtrunka 5 savaites, pateikus techninę užduotį. Dar iki 3 savaičių trunka testavimo ir pastebėtų programinės įrangos trūkumų taisymo darbai.
Nors ir daug priekaištavusi, opozicija atėjus metui balsuoti visgi nedrįsta priešintis valdiškų pinigų dalyboms rinkėjams. Susilaikė ar „prieš“ balsavo vos keletas Seimo narių. Valdantieji tvirtina, kad sprendimas 900-ams tūkstančių pensininkų skirti po du šimtus eurų mažins ir krizės pasekmes, nes žmonės pinigus išleis ir paskatins ekonomiką, bei padės mažinti skurdą. Visgi ekspertai atšauna, kad politikai į viena suplaka skirtingus dalykus, o tai prieštarauja ekonominei logikai.
„Jeigu mes šitų priemonių netaikome, kaip keisis absoliutaus skurdo rodiklis šalyje – jis augs. Arba taikome ir jis bus mažesnis nei planuota 2020 m. Dėl to šita vienkartinė išmoka yra labai svarbi“, – sako Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis.
„Absoliutaus skurdo rodiklis neturėtų augti, nes, augant pajamoms, rodiklis dažniausiai mažėja. Jeigu pensininkų pajamos šiais metais augo vidutiniškai 9 proc., tai kaip gali augti absoliutaus skurdo rodiklis, jeigu pajamos išaugo 9 proc.?“, – pasakoja ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Iki galutinio Seimo sprendimo, biudžetui kainuosiančio 180 milijonų skolintų eurų, laukia dar du balsavimai. Pirminį Seimo palaiminimą šiandien gavo ir kitų išmokų planas, kurio bendra vertė – beveik milijardas eurų ir kurį ekspertai vertina palankiau nei pinigus senjorams.
„Teikiamas didžiulis socialinių priemonių paketas, kuris orientuotas į tris grupes. Pirmiausia – tai dirbantieji. Siekis yra kiek galima daugiau išlaikyti darbo vietų“, – teigia ministras Linas Kukuraitis.
Prastovoje esančiam darbuotojui pirmus du mėnesius valstybė dengs minimalią algą, vėliau subsidijos mažės, o iš viso šie pinigai bus mokami pusmetį. Valdžia skaičiuoja, kad išmokos pasieks penktadalį milijono darbuotojų, tam iš biudžeto bus skirta 380 mln. eurų.
Valdantieji mano, kad ir bedarbių artimiausiu metu gali atsirasti penktadalis milijono. Jiems visą pusmetį žadama 200-ų eurų išmoka kas mėnesį. Tai biudžetui atsieis 265 mln. eurų.
Dalį tėvų pasieks ir didesni vaiko pinigai. Jei šeima per karantiną prarado dalį pajamų, o tos pajamos vienam asmeniui neviršija 250 eurų, neįskaičiuojant pačių vaiko pinigų ir dalies darbo užmokesčio, iki metų pabaigos jiems bus mokami nebe 60, o šimtas eurų už kiekvieną vaiką. Šiuos pinigus gali gauti apie 30 tūkstančių vaikų.
Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda ir toliau kartoja, kad, siekiant išsikapstyti iš krizės Seimui siūlys laikinai mažinti gyventojų pajamų mokestį. Visgi finansų ministras tam nepritaria. Esą efektyvesnės priemonės yra valdančiųjų planuojamos subsidijos ir kitos minėtos išmokos.
