Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.
Vilnietė Lijana prieš keliolika metų pradėjo kaupti pensiją II pakopoje, susiviliojusi pažadais, kad senatvėje gyvens oriai. Tačiau vėliau nusivylė.
„Matėme labai gražius filmus, gražius pasakojimus, apie tai kaip Europos ir Amerikos pensininkai keliauja po pasaulį, kai jie turi sukaupę tas papildomas pensijas. Atrodė, kad mums bus tas pats, bet kai per 15 metų sukaupi 6 tūkstančius, ką aš žinau... Žiūriu, kad pabaigoje man pakeliauti tik iki Karveliškių kapinių bus“ – šmaikštavo moteris.
Lijaną nuvylė ne tik maža fonde sukaupta suma, bet ir tai, kad vidury žaidimo valdžia pradėjo keisti taisykles.
„Iš pradžių buvo aiškinama, kad mes galėsime tuos pinigus arba pasiimti, arba paskirstyti ir gauti kiekvieną mėnesį, bet paskui paaiškėjo, kad vis dėlto galima pasiimti iki tam tikros sumos, o sukaupus šiek tiek daugiau – nebegalima. Supratau, kad tikrai neverta kažkokių dėdžių ir tetų maitinti savo pinigais“, – kalbėjo vilnietė.
Tokių žmonių, kurie nusivylė pensijų sistemos rezultatais ir kaitaliojimu, – tūkstančiai.
„Šitai kaupiamajai pensijų sistemai pakenkė nuolatinis blaškymasis ir begalinis transformavimas iš vienos tvarkos į kitą. Tai savaip menkina pasitikėjimą šita sistema“, – sakė Vilniaus universiteto profesorius Teodoras Medaiskis.
Per 20 metų pensijų sistema keista daugiau nei 20 kartų. Valdančiųjų atstovas liberalas Eugenijus Gentvilas sako, kad pensijų sistemą reikia sutvarkyti ir nebekišti prie jos nagų
„Syso reikia klausti, jis viską išmano“, – paklaustas, kodėl taip nesutariama, atsakė parlamentaras.
Opozicijoje esantis Algirdas Sysas ir toliau kalba apie pensijų reformą.
„Reikia naikinti II pensijų pakopą, arba ją padaryti savanorišką, kur patys piliečiai moka“, – teigė Seimo socialinių reikalų komiteto narys.
E. Gentvilas pats kaupia pensiją II pakopoje ir sako, kad žmonėms senatvėje pasikliauti vien „Sodros“ išmokomis – pavojinga.
„Aš dirbu dirbu, kaupiu pinigus, tie pinigai sumokami mano tėvams, seneliams, kurie nėra darbo rinkoje, aš pats išeinu į pensiją ir mano pensijos dydis iš esmės priklausys nuo to, kiek tuo metu yra dirbančiųjų ir mokančiųjų įmokas į „Sodrą“. Tai žinot, tai yra gana rizikingas instrumentas“, – svarstė Seimo narys.
Dabar, anot Lietuvos banko, apie 100 darbingo amžiaus žmonių išlaiko apie 30 pensininkų. 2060 metais 100 žmonių išlaikys jau 60 pensinio amžiaus žmonių. Vadinasi, dabartiniai jaunuoliai, iš kurių suneštų pinigų „Sodra“ moka pensijas dabartiniams pensininkams, patys sulaukę senatvės gaus vos trečdalį dabar gaunamos algos dydžio pensiją. Anot A. Syso, ateities pensininkus gelbės imigrantai.
Įžvelgia „gyvulių ūkį“
Tačiau, pasirodo, bėda ne tik tai, kiek žmonių dirba ir moka mokesčius į „Sodrą“, bet ir kiek jie moka į „Sodrą“.
„Giluminė priežastis yra garsusis „gyvulių ūkis“, kai mūsų vaikai labai mėgsta apiplėšinėti savo tėvus. Nes nemokėdami mokesčių, jie padaro tas sąlygas, kad pensijų sistemai yra skiriama per mažai resursų. Tada tie vaikai vis tiek galiausiai už tai sumoka remdami savo tėvus“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis.
Net ir kaupiantys fonduose sulaukę pensijos taškytis pinigais vargu ar galės.
„Dabar pinigų vertė yra daug didesnė negu ji bus ateityje. Vadinasi, net ir sukaupę tam tikrą sumą, tai, ką jie gaus ateityje, nebūtinai bus verta tiek, kiek jie dabar sumoka“, – aiškino tv3.lt verslo naujienų redaktorius Martynas Žilionis.
Kai kiekvienas įneštas euras „Sodrai“ išmokant pensijas svarbus, pati valdžia lepina tam tikras grupes žmonių ir leidžia mokėti mažiau nei dirbantiems pagal darbo sutartis.
„Ūkininkus, advokatus, teisėjus, ką tik nori... Smulkiam versle dirbančius, visokius verslo liudijimus turinčius, kurie jaučiasi skirtingi. Bet jie iš tikro yra tiesiog gudrauodegiai, kurie bando joti ant likusios visuomenės“, – kalbėjo R. Kuodis.
Tik kodėl valdžios nenaikina gyvulių ūkio?
„Aš nesu socialinės sferos darbuotojas, ne ta interesų sfera. Bet taip, pripažįstu, kad man pačiam kyla klausimų“, – sakė E. Gentvilas.
„Trūksta politinės valios. Jeigu pasirašai sau į politinę programą, kad tai pakeisi, tai reikia keisti“, – griežtas išliko A. Sysas.
Nors dabar tam tikros grupės žmonės „Sodrai“ moka mažiau, tai nereiškia, kad jų pensijos bus ženkliai mažesnės.
„Lietuva yra gudrauodegių šalis. Tu gali pasakyti, kad man nereikės pensijos, aš pats ja pasirūpinsiu, bet jei tau, deja, nepavyko, tu išpūstom akytėm ateini ir sakai: „padėkite, man nepavyko, aš nemokėjau mokesčių, nesukaupiau stažų, bet norėčiau iš „Sodros“ gauti didelę pensiją, kaip žmonės su 50 metų stažais“. Ir ką jūs manot – politikai apdovanoja tokius žmones“, – kalbėjo R. Kuodis.
Privilegijų turi ne tik mokantys „Sodrai“, bet ir gaunantys pensijas iš jos.
„Yra valstybinės pensijos teisėjams, mokslininkams. Tai vėlgi aš nemanau, kad tai yra teisinga, nes kodėl teisėjas ar paparastą darbą dirbantis pareigūnas, su visa pagarba jiems, turėtų gauti dvi pensijas, nors moka įmokas vienai pensijai“, – sistema abejojo M. Žilionis.
Vakarai jau prakalbo, kad sparčiai senstanti Lietuva turėtų pensinį amžių ilginti iki 72 metų. Tai yra dešimčia metų ilgiau nei dabar dirba prancūzai. Dauguma kalbintų ekspertų ir politikų sako – tiek vėlinti pensinio amžiaus nereikia.
„Žinome, kad Lietuvos gyventojai vidutiniškai gyvena trumpiau negu prancūzai. Kitaip sakant, prancūzas išėjęs į pensiją, ją gauna dar 25 metus, o tuo tarpu lietuvis vyras – 14 metų ir paskui miršta, o moteris – 18 metų“, – skaičiavo E. Gentvilas.
Ar negalėdami rasti darbo, ar dėl sveikatos, net ir žinodami, kad gaus mažiau pinigų, išankstinę senatvės pensiją pasirinko per 7 tūkstančius žmonių.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
VISĄ LAIDĄ ŽIŪRĖKITE ČIA:
Laidą „Karštai su tv3.lt“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 20:00 per TV3 televiziją.
Straipsnis parengtas pagal TV3 televizijos laidą „Karštai su tv3.lt“.
