Su skanduotėmis ir dainomis Prancūzijos sostinės gyventojai protestuotoja prieš šalies Vyriausybės planuojamą pensijų reformą. Jei ji bus įgyvendinta, prancūzai į pensiją išeis 64-ių – tai yra dviem metais vėliau nei dabar.
Valdžia skaičiuoja, kad kasmet tai šalies biudžetą padidintų beveik 18 milijardų eurų, tačiau prancūzams tai – nė motais. Maždaug 3 milijonai jų visoje šalyje išėjo pasakyti, kad žmonių poilsis vyresniame amžiuje yra daug svarbesnis nei pilnesnis šalies biudžetas.
„Evoliucionuojanti visuomenė nėra ta, kuri grįžta į akmens amžių, kai išvis nebuvo pensijos. Žmonės, kurie galvoja šias reformas, šito nesuvokia, nes jų darbai nėra sekinantys“, – teigia Paryžiaus gyventoja Genevieve Gregoire.
„Mūsų atsakymas valdžiai – eiti į gatves. Nes tie, kurie prašo dirbti dvejais metais ilgiau, yra atitrūkę nuo darbo realybės“, – tvirtina profsąjungos lyderis Philippe Martinez.
Protestai netruko tapti riaušėmis – protestuotojai mėtė butelius, degino ir vertė šiukšliadėžes. O riaušių policija, norėdama suvaldyti įtūžusius prancūzus, leido ašarines dujas. Dėl šių protestų šalyje sustojo eismas, nedirbo mokyklos ir darželiai.
Nors didžioji dalis šalies gyventojų šiai reformai nepritaria ir tai jau antrąkart per kelias savaites parodo štai tokiais būdais, panašu, kad Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas dėl savo pensijų reformos pozicijos keisti nežada. Esą ji yra gyvybiškai reikalinga, norint užtikrinti pensijų sistemos gyvybingumą.
O Jungtinėje Karalystėje, Londono centre, susirinko streikuoti pasiruošę mokytojai, traukinių mašinistai ir kiti valstybės tarnautojai.
Po to, kai britams nepavyko su valdžia susiderėti dėl didesnio darbo užmokesčio, visoje šalyje į gatves išėjo per pusė milijono gyventojų. Mat šalį purto didžiausia pragyvenimo krizė per dešimtmečius – Jungtinėje Karalystėje infliacija siekia 11 procentų – didžiausia per daugiau nei 40 metų.
„Niekas iš žmonių, stovinčių už manęs, šiandien nenori streikuoti. Ir labai nenoriai sako, kad gana yra gana – viskas turi pasikeisti“, – kalba mokytojų sąjungos pirmininkė Mary Bousted.
Valdžiai nesutinkant su mokytojų, traukinio mašinistų ir kitų valstybės tarnautojų reikalavimais dėl didesnio darbo užmokesčio, streikų pasekmes teks kentėti ir paprastiems gyventojams – strigs kelionės traukiniais, metro, sutriks ir mokyklų, universitetų darbas.
Šis streikas truks iki vasario 3-ios.
