Savanoris Linas kalbasi su į „Vaikų liniją“ paskambinusiu vaiku. Vaikinas sako, kad karantino metu skambučiai buvo nutilę, mat vaikai būdami namuose apie savo problemas prie tėvų ar brolių ir seserų kalbėti nenorėjo. tačiau dabar, karantinui pasibaigus, vaikai vėl ėmė pasakoti savo bėdas.
„Vaikų linijos“ savanoris Linas sako: „Pasidalinimai iš savo asmeninės aplinkos, santykiai su draugais, santykiai šeimoje. Nemažai karantino metu būna ir tiesiog iš nuobodulio. Na ir, be abejo, tie rimtesni skambučiai.“
„Vaikų linijos“ atstovė Audrė Bujokienė teigia: „Vis dar pas mus pirmaujanti tokia tema yra savižudybė, kur per karantiną tikrai tų minčių apie savižudybę nesumažėjo ir ta situacija vis dar yra liūdna. Prievartos tema irgi yra tokia viena iš lyderiaujančių, tai turima omeny įvairi prievarta: ir emocinė, ir fizinė, seksualinė prievarta, patyčios irgi vis dar vyksta.“
Darbo netrūksta ir mokyklos psichologams. Mokyklose vaikų šimtai, o psichologas dažniausiai tik vienas. Vaikų psichologė Deimantė Šlapikaitė sako, kad krūvis išaugo dvigubai ir tvirtina, kad vaikų emocinė sveikata labai suprastėjusi. Moksleivius kankina nemigos sutrikimai, padidėjęs nerimas, o ypač vaikai neteko motyvacijos mokytis.
„Ir iš tėvų. Buvo tokių atvejų, kai jau prašosi, ar galite pakalbėti ir kažkaip įtikinti, kad mokytis reikia“, – sako vaikų psichologė Deimantė Šlapikaitė.
Specialistai pastebi, kad suaugusieji dažnai vaikų psichologinių problemų net nepastebi. O mokyklose vienkartines konsultacijas galima gauti, bet tęstinės pagalbos – ne.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako: „Raidos sutrikimai ar emocinės problemos, tai, visų pirma, yra, ženklas, tai nėra blogas elgesys savaime ir kad to supratimo mūsų visuomenėje vis dar trūksta.“
Žmogaus teisių stebėjimo instituto vadovas Dainius Pūras tvirtina: „Paauglys suserga psichikos liga, ištinka psichozė arba valgymo sutrikimai, nu čia galėčiau daug vardinti, tada sistema pasimeta, be vaistų ir be guldymo į psichiatrinį skyrių daugiau nebelabai turi, ką pasiūlyti. Arba jeigu tėvai turi pinigų, tai jie privačiai tada lankosi pas psichoterapeutus, tai klausimas, kodėl mes negalim pašalinti tų spragų.“
Specialistai sako, kad norint suteikti kokybiškas paslaugas vaikams ir paaugliams, skaičiuojama, kad 100 tūkstančių gyventojų reikia nuo 18 iki 20 psichikos sveikatos specialistų. Nors Lietuvoje yra apie 100 psichikos sveikatos centrų, juose su vaikais dirba vos keli psichologai ar psichiatrai, o didžiausia bėda yra Lietuvos regionuose.
„Viltis“ vadovė Dana Migaliova tvirtina: „Kas iš to, visi minėjo, atvažiuoja psichologas ar psichiatras, turi ketvirtį etato tam kažkokiam rajone. Kiek jis gali žmonių aptarnauti, ką jis gali padaryti? Nieko.“
„Kaimiškos vietovės, kurios yra per mažos, kad ten būtų pilna specialistų komandos. Racionaliai skaičiuojant, Lietuvoje reikėtų 10-15 tokių komandų, specialistų, rimtesnių ir, mano siūlymas, kad jos būtų mobilios, nes nelabai, kas čia privažinės, ypač kaimo žmonės“, – sako D. Pūras.
Vaikų emocinei pagalbai specialistai nori pasitelkti seniūnijų socialinius darbuotojus ir ypač šeimos gydytojus.
„Žmonės labai pasitiki daktarais, tai vadinasi daktaras ta pirmoji grandis pas ką kreipiasi šeima, tėtis, mama ir vaikas ir, iš tiesų, šeimos daktarai mokėtų atpažinti tos emocinės sveikatos galimas bėdas“, – sako D. Migaliova.
Vilniaus universiteto atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad po karantino, kas trečio 7-14 metų vaiko elgesio ir emocinės problemos balansuoja ties klinikinio sutrikimo riba.
