Kieme prie Kauno klinikų garsiai kvatojasi būrys moterų, ir jos žiūri ne kokią komediją, bet dalyvauja juoko terapijos užsiėmimuose. Juokas padeda užsimiršti ir nuvyti į šalį niūrias mintis apie kamuojančias onkologines ligas
„Man buvo tikrai rimta, su išplitimu, trečia stadija, aleliuja… ir gydytoja po chemijos, po operacijos pasakė, kad, ką galima, pašalinom, bet stebuklų nebūna, liko pasisėję kaip manų kruopų, o aš antrą dieną lovoj sėdėdama budos pozoj lovoj sakau – daktare, viskas bus gerai“, – pasakoja kaunietė Ona Grigaliūnienė.
Smagiai nusiteikusi Onutė atvirauja, kad toks požiūris jai leidžia geriau jaustis.
„Tikrai nesergu, tiktai gydausi, nes sirgti tai save pasmerkti. Pats viską gali, nedejuoti, keltis ir eiti kaip bebūtų sunku. Aš suprantu, kad skauda, bet kai skauda, yra būdų nuimti, yra tabletė … viskas eina į priekį“, – tęsia ji.
Onutei antrina ir prieš 9 metus diagnozę inkstų vėžys išgirdęs kaunietis Jonas.
„Man 75 metai, ir aš turiu motiną kuriai 95 ir mes su ja badmintoną žaidžiam, mes mylim gyvenimą, yra motyvacija“, – atskleidžia Jonas Nariūnas.
Gera žmogaus psichinė savijauta, pakili nuotaika, teigiamos emocijos veikia tarsi papildomi vaistai ir dažnai tokių pacientų onkologinės ligos eiga nustebina net pačius gydytojus
„Čia visas kompleksas, čia susiję su sveika gyvensena, su fiziniu aktyvumu, su psichologo pagalba, jei žmogui sunku su tuo susitaikyti, šitas tai žmones motyvuoja, pakelia ir kartais būna taip, kad net ir tie pacientai mes nesitikėjom, kad jie gali ilgai gyventi ar pasveikti – jie puikiausiai laikosi“, – teigia Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovė Elona Juozaitytė.
Diagnozė – vėžys trenkia tarsi perkūnas iš giedro dangaus. Apklausos rodo, kad du trečdaliai šių ligonių iš pradžių patiria baimę ir nerimą. Dažnas užsisklendžia savyje ir net su artimaisiais nesidalija savo išgyvenimais, jiems būtina psichologinė pagalba, įvairios terapijos. Bet pandemija ypač skaudžiai kirto onkologinei sričiai. Padaugėjo gyventojų, kurie kreipiasi pavėluotai ir vėžys jiems nustatomas jau pažengęs, ir nors gydymas skiriamas, bet papildomų užsiėmimų, leidžiančių emociškai pasijusti geriau, per pandemiją beveik nebeliko.
„Turėdavome dailės terapiją, meno terapiją, kaniterapiją, tai šiuo metu niekas nebevyksta ir tikrai matosi, kad pacientai vis labiau užsidaro ir išjudinti juos darosi vis sunkiau“, – teigia psichologė Neringa Eimutienė.
Medikai sako, kad tai labai pablogino sergančiųjų psichinę sveikatą.
„Per veiklą psichologiškai tu gali padėti sveikti, tau padeda užsimiršti, o kada tu esi apribotas namuose tarp keturių sienų, tai kiek tu bebūtum pozityvus, bet tos keturios sienos neteikia malonumo ir tu nepasigamini tų laimės hormonų“, – sako specialistė.
Tad štai šios prie Kauno klinikų besisukiojančios spanielių ir samojedų veislės kalytės – jau irgi nekantrauja vėl tipenti į skyrius pas ligonius.
Terapiniai šunys lanko ir vaikus, ir suaugusius. Laisvėjant karantinui veiklos atnaujinamos
„Kad ir su suaugusiais, nors atrodo, sako, nenoriu, sunku man, blogai jaučiuosi, bet išgirsta šurmulį koridoriuje, jau žiūrėk durys palatos atsidaro, domisi išeina ir tada ta šypsena atsiranda ir ligos eiga, padeda tam, ir psichologinis stovis žymiai gerėja“, – atskleidžia Kaniterapinės pagalbos centro prezidentė Iveta Šikšniuvienė.
Greitai į ligoninę sugrįš juoko, dailės ar judesio terapija.
Įvairias terapijas vedanti Kristina sako pastebėjusi, kad per karantiną labai padaugėjo pageidaujančių nuotolinių užsiėmimų
„Anksčiau galėdavau tik gyvai vesti užsiėmimus, o dabar tūkstančiai žmonių pažiūrėjo transliacijas, įsitraukė į procesus, turėjo atgaivą. Kiek daug žinučių plaukė, kad juokiausi, paleidau emocijas, įtampas, atsipalaidavau ir to žmonėms labai reikia, mums palaikymo vienas kitam reikia“, – sako dailės terapeutė Kristina Laučienė.
Kasmet vien Lietuvoje diagnozuojama apie 20 tūkstančių naujų vėžio atvejų. Jų daugėja ne tik mūsų šalyje, bet ir visame pasaulyje. Ateities prognozės itin liūdnos – iki 2030 metų vėžys taps pirmąja mirties priežastimi. Siekiant tam užkirsti kelią – patvirtintas Europos kovos su vėžiu planas, kuriame kalbama ne tik apie ankstyvąją diagnostiką, pažangius gydymo metodus, bet ir pacientų bei jų artimųjų savijautos gerinimą nemedikamentinėmis priemonėmis.
