Prokurorai jau pradėjo ikiteisminį tyrimą. Be to, keli šimtai Lietuvos bendrovių iki šiol pasiliko Rusijos rinkoje ir toliau su ja dirba. Politikai ir kiti verslininkai piktinasi ir rezga naują planą – viešinti įmonių pavadinimus visuomenei tikintis, kad vieša gėda privers pasitraukti iš Rusijos.
Užfiksuota, kaip būrelis aktyvistų bando stabdyti sunkvežimius, ką tik įvažiavusius į mūsų šalį. Anot aktyvistų, kai kurie vilkikai pažeidžia tarptautines sankcijas – jų kroviniai negali patekti į Lietuvą. Nors vilkikai buvo patikrinti muitininkų, šie pažeidimų nenustatė ir automobilius į šalį įleido. Ir tik iš anksto informuotiems aktyvistams sukėlus šurmulį, mūsų pareigūnai dar kartą patikrino krovinių dokumentus. Ir paaiškėjo, kad aktyvistai teisūs, o pareigūnai iš pradžių nesuprato klastos.
„Vasario 13 dieną į Vilniaus teritorinės muitinės Raigardo kelio postą iš Baltarusijos atvyko du vilkikai. Pareigūnams patikrinus juos, pažeidimų nustatyta nebuvo, vilkikai buvo praleisti, tačiau gavus papildomos informacijos, pakartotinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad prekės į abi transporto priemones buvo pakrautos įmonėje, kuri yra įtraukta į sankcionuojamų įmonių sąrašą“, – komentuoja Kauno apygardos prokuratūros atstovė Tautvilė Merkevičiūtė.
Pačios trąšos nėra sankcionuojamos, tačiau sankcionuojama vienintelė jas gaminanti įmonė Baltarusijoje – „Grodno azot“. Baltarusiai pasielgė paprastai – krovinį nupirko neva kita įmonė ir jau iš jos krovinys pajudėjo į Lietuvą ir Europą. Muitinėje nurodoma, kad prekė ne iš „Grodno azot“, o kitos, nesankcionuojamos bendrovės. Bet vairuotojas prisipažįsta, iš kur tiksliai paėmė krovinį.
Bet problemų dėl krovinių judėjimų ir verslų su Rusija ir Baltarusija Lietuva turi ir daugiau. Nors po rusų masinės invazijos į Ukrainą keli šimtai Lietuvos verslininkų iš Rusijos pasitraukė, dar daugiau nei 200 kompanijų veiklą tęsia.
„Verslas, būdamas teroristinėje valstybėje, padeda režimui pildyti savo biudžetą, kuris naudojamas karo tikslams. — Čia tiesioginė pagalba Putinui? — Be jokios abejonės, turint omenyje verslo ypatybes arba verslo darymo ypatybes toje valstybėje“, – tvirtina Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Raimundas Lopata.
„Aš matau statistikoje ne tik kažkokį ilgalaikį bendradarbiavimą, bet ir trumpalaikius sandorius. Jeigu pažiūrėtume, kaip pasikeitė praėjusiais metais po sankcijų eksportas į Rusiją, nemažai kategorijų, kurios statistikoje tai atsiranda, tai dingsta. Tikėtina, kad tai mažesni ar didesni vienkartiniai sandoriai, kurie tai buvo, tai nebuvo“, – kalba ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Dėl to politikai sukruto – ką daryti su tais, kurie renkasi ir toliau uždirbinėti pinigus, o ne parodyti vertybes. Svarstoma tokių įmonių pavadinimus viešinti, tikintis, kad visuomenės spaudimas ir vieša gėda paskatins nutraukti ryšius su šalimi agresore.
„Geriausias aplikavimas yra skelbt visuomenei, kad vieno ar kito verslo atstovas toks ir toks, turi tam tikrų ryšių, tegul jie patys sprendžia ar tokia reputacinė rizika ir tokia reputacinė žala jiems yra priimtina“, – tvirtina Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Andrius Mazuronis.
„Bet kokiu atveju, asmens duomenų apsauga netaikoma juridiniams asmenims, įmonių pavadinimai be abejo galėtų būti skelbiami ir be abejo, kokiu tikslu, manau, kad iniciatyva yra tikslinga“, – teigia teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.
Nors teisiškai uždrausti dirbti su Rusija įmonėms nėra kaip, juolab prekybinius klausimus sprendžia visa Europos Sąjunga, tokiam viešam ir moraliniam spaudimui neprieštarautų ir verslo asociacijos.
„Dėl tokių įmonių visų pirma kenčia pagrinde sąžiningas ir pilietiškas verslas. Pasižiūrėkime, jeigu eksporto atveju, tai jeigu yra dvi įmonės, kurios eksportuoja tą pačią prekę, tai tas, kas veža į Rusiją, tas turi papildomą rinką, papildomus vartotojus.“, – aiškina Verslo konfederacijos atstovas Vilius Kriaučiūnas.
„Be abejo, juos reikia aiškinti, teisėsaugos pareigūnai turi tą daryti, ir apie tai viešai kalbėti, vienareikšmiškai, kitokio klausimo čia būti negali“, – sako Pramonininkų konfederacijos direktorius Ričardas Sartatavičius.
Kiekvieną mėnesį į Rusiją iš Lietuvos išvažiuoja prekių už daugiau nei 200 milijonų eurų.
„Į Rusiją tiesiogiai tik dešimtadalis, iki dešimtadalio prekių yra lietuviškos kilmės ir pagamintos Lietuvoje, iš daugiausia lietuviškų komponentų, visa kita dalis, 90 procentų yra prekių reeksportas. Per Lietuvą į Rusiją“, – tikina Valstybės duomenų agentūros atstovas Vadimas Ivanovas.
Negana to, kai kurios įmonės sugeba eksportuoti ir sankcionuotas prekes, o kai kurios daro paprasčiau – sankcijas apeina prekes veždamos į Rusijos kaimynes, iš kurių prekės keliauja į pačią Rusiją.
„Eksportas į Rusiją nukrito 35 procentais, bet eksportas į Rusijos kaimynus išaugo dvigubai – 100 procentų. Bendras eksportas padidėjo 5 procentais. Realiai karo pradžia paskatino Lietuvos eksportą“, – kalba duomenų analitikas Vaidotas Zemlys-Balevičius.
„Kaip informavo atsakingos institucijos, nebuvo išduota jokių leidimų vežti sankcionuotas prekes, reiškia kaip jos prasisuka irgi klausimas, yra kam dirbti šiuo klausimu“, – sako R. Lopata.
Kada bus viešinami įmonių, dirbančių su Rusija pavadinimai, dar nežinia – kol kas aiškinamasi, ar tam reikia keisti įstatymus ir kuri institucija turėtų rinkti ir viešinti šią informaciją.
