Maža to, „Romuvos“ nariai pasijuto įžeisti to, ką išgirdo Seimo salėje – konservatorė Abramikienė citavo Rusijos ideologą Duginą ir baltų bendruomenę siejo su Kremliumi. Kiti oponentai rėžia, kad senovės baltai nėra jokia religija. „Romuva“ užtarimo vėl žada kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą ir į Europos Tarybą.
Apie tai, kad jų maldos ir apeigos yra religija, senovės baltų „Romuvos“ bendruomenė įtikinti bando jau ne pirmos kadencijos Seimą. „Romuva“ siekia, kad politikai suteiktų jai valstybės pripažintos religinės bendruomenės statusą. Tam priešinasi Katalikų bažnyčia ir jai prielankūs seimūnai. Visgi to, ką išgirdo per paskutinį Seimo posėdį, nesitikėjo nei senovės baltų išpažinėjai, nei dalis tautos išrinktųjų.
„Atsimenu vieną knygą – dažnai dabar minimo Putino ideologo Aleksandro Dugino 1995 m. išleistą knygą „Geopolitinė Rusijos ateitis“. Būdama jauna politikė aš ją perskaičiau ir nepamiršau to puslapio, kur rašoma, kad vienas didžiausių Kremliaus priešų Lietuvoje yra Katalikų bažnyčia“, – kalba konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė.
Anot Vilijos Aleknaitės-Abramikienės, Kremlius remia visus, kas nepalaiko krikščionybės. Taigi, konservatorė ir „Romuvą“ sieja su Kremliumi.
„Abejonė mano kolegų praeitoje kadencijoje dėl tam tikrų sąsajų, galimų palaikymų iš anos pusės turėjo konkretų pagrindą. Kremliaus ideologo Dugino teorija. Todėl balsuodama negalėsiu pamiršti Dugino ir jo raginimų silpninti Lietuvoje krikščionybę“, – sako V. Aleknaitė-Abramikienė.
„Praėjusią kadenciją šį projektą svarstė NSGK dėl tokių pasakymų ir tokių įtarimų. Negalima kiršinti visuomenės, jeigu nėra tam jokio pagrindo“, – tvirtina „Vardan Lietuvos“ narys Vytautas Bakas.
„Mes jaučiamės įžeisti ir pažeminti. Vyksta karas ir karo akivaizdoje remiamasi Putino ideologo argumentais“, – kalba „Romuvos“ krivė Inija Trinkūnienė.
Dugino argumentais ar kitais, bet Seimas trijų balsų persvara vėl nesuteikė „Romuvai“ statuso. Krikdemai toliau kartoja, kad senovės baltų tikėjimas nėra religija.
„Romuvos“ bendruomenė yra daugiau etnokultūrinis reiškinys, ne religijos bendruomenė“, – tikina konservatorius Paulius Saudargas.
„Romuvos“ krivė Inija Trinkūnienė pabrėžia, kad tik pati bendruomenė gali spręsti apie savo tikėjimą. Be to, tą patį juodu ant balto jau išdėstė Europos Žmogaus Teisių Teismas, priėmęs palankų bendruomenei sprendimą.
„Tai yra jų dievai, tai yra jų apeigos, tai yra jų tikėjimas. Seimo nariai negali šito diskutuoti. Mes, tiesą sakant, esam tikrieji tradicijos turėtojai, tikrieji tradiciniai“, – sako I. Trinkūnienė.
„Tai yra Seimo narių nuomonė, bet jie turi vadovautis įstatyme numatytais kriterijais. Man irgi daug kas nepatinka, man Aleknaitė-Abramikienė irgi nepatinka, bet aš nemanau, kad ji neturėtų dirbti Seime vien todėl, kad man kažkas nepatinka“, – kalba Laisvės partijos narys Tomas Vytautas Raskevičius.
„Tebūnie tai laikoma mano emocine reakcija į knygą, netgi labai individualia ir subjektyvia. Pasakiau, kad negaliu jos pamiršti ir balsuosiu atitinkamai“, – sako V. Aleknaitė-Abramikienė.
Taigi, išeina taip, kad Lietuva turi dar vieną į Rolando Pakso istoriją panašų atvejį, kai Seimas leido jam po apkaltos vėl kandidatuoti į renkamas pareigas tik tada, kai privertė Briuselis.
„Nei Paksas, nei „Romuva“ man simpatijų nekelia, bet EŽTT sprendimus reikia gerbti“, – teigia konservatorius Kęstutis Masiulis.
„Romuva“ vėl ketina kreiptis ir į Europos Žmogaus teisių teismą, ir į Europos Tarybą. Jei gautų religinės bendruomenės statusą, senovės baltų jungtuvės taptų lygiavertės civilinės metrikacijos skyriuose sudarytoms santuokoms. Dvasininkai būtų draudžiami socialiniu draudimu, „Romuva“ įgytų teisę į žemės mokesčio lengvatą.
„Kaip daugelis deklaravo, čia yra katalikai, krikščionys. Tikrai balsavo vien dėl to, kad neturi kitų dievų, tik mane. Toks Dievo įsakymas. Tikriausiai dėl to toks mūsų ir balsavimas“, – kalba Regionų frakcijos narė Rita Tamašunienė.
„Vėl teiksime šitą įstatymo projektą, nes labai aiškiai pasakyta – religinė bendrija visus įstatyme numatytus kriterijus atitinka ir Seimas nėra suformulavęs jokių argumentų, kodėl to pripažinimo neturėtų suteikti“, – tvirtina T. V. Raskevičius.
„Romuvos“ klausimas turbūt vienintelis, dėl kurio sutaria Laisvės partija ir esami ar buvę „valstiečiai“. Suteikti statusą „Romuvai“ bandė dar Karbauskio Seimas.
„Labai nuogąstauju, kad atsiduriame labai keblioje situacijoje, kai Europos ministrų tarybai teks imtis tokių pat priemonių, kokių buvo imamasi Pakso byloje – sustiprinti bylos įgyvendinimo priežiūrą“, – sako A. Širinskienė.
Prieš 11 metų vykusio surašymo duomenimis, senovės baltų tikėjimui save priskiria 5 tūkstančiai lietuvių, visgi Trinkūnienė svarsto, kad skaičius galbūt viršija ir 10 tūkstančių. Tautiečiai esą vis labiau atsigręžia į pagoniškas šaknis.
„Kiekviena bendruomenė turi savo vaidilą, kuris atlieka ir jungtuvių, ir vaiko palaiminimo apeigas“, – tikina I. Trinkūnienė.
Pernai Europos Žmogaus Teisių Teismas paskelbė, kad Lietuva pažeidė Europos Žmogaus teisių konvenciją, nes „Romuvos“ prašymą nagrinėjo neobjektyviai.
Puskvailių kompanija daranti valstybei gėdą tarptautiniu lygiu.
