„Ateinančių metų biudžetas realistinis, tikrai subalansuotas, skatinantis lėšas naudoti efektyviau ir nukreiptas į skurdo mažinimą“, – sako ministras Vilius Šapoka.
Tokiais žodžiais finansų ministras Vilius Šapoka pateikė kitų metų valstyės biudžetą. Dabar jo projektą svarstys Seimo komitetai. Ministerija suplanavusi, kad biudžetas išliks deficitinis, mat išleisti planuojama daugiau nei surinkti, nors ir pajamos 9 procentais kitąmet turėtų būti didesnės nei buvo šiemet. Tiesa, 8 procentais bus didesnės ir išlaidos.
„Poreikiai, kokius šalis šiuo metu turi, atitinka galimybes šitame biudžete. Tikiuosi, kad Seimas po diskusijų jam pritars“, – teigia V. Šapoka.
Kartu su biudžeto projektu, Šapoka teikė ir aibę mokesčių pasiūlymų. Finansų ministerija didina akcizus degalams, alkoholiui ir kaitinamajam tabakui.
Pagal finansų ministrą, valstybės kišenę kitąmet turėtų papildyti ir pakoreguoti kiti mokesčiai: lengvata žemės ūkio paskirties žemei suplanuota mažesnė, neapmokestinamųjų pajamų dydis augs ne taip greitai kaip norėta anksčiau. Pristatytame plane – ir naujas automobilių taršos mokestis, ir mokestis bankams už jų turtą bei mokestis didiesiems prekybos tinklams už apyvartą. Vien iš pastarųjų dviejų naujų mokesčių ministerija kitąmet viliasi surinkti papildomus 80 milijonų eurų.
Dar pagal ministro V. Šapokos planą, biudžetą turėtų papildyti ir pakoreguotas nekilnojamo turto mokestis, kuris 30-imt tūkstančių gyventojų įpareigotų susimokėti už brangesnį kaip 100 tūkstančių eurų turtą. Tačiau Vyriausybės vizija, kaip gyvensime kitąmet, vos patekusi į Seimą jau keičiama. Parlamentarai nekilnojamo turto ir automobilių taršos mokesčio planą siunčia Vyriausybei atgal, kad ši viską pergalvotų. Su planuotu bankų mokesčiu dar blogiau – dėl galimo neatitikimo Konstitucijai jis išbrauktas iš Seimo darbotvarkės. V. Šapoka įspėja, kad mažiau mokesčių, reiškia ir kukliau žadėtų išmokų ir tikisi, kad šie nesklandumai laikini.
„Kad galėtumėme vykdyti įsipareigojimus gyventojams, tiems sprendimams reikia pritarti komplekse. Jeigu kartais rasis tokia situacija, kad jokių pajamų priemonėms nepritariama, tiesiog kalbama apie išlaidas tai Lietuvai galėtų padaryti tikrai didelę žalą“, – kalbėjo V. Šapoka.
Papildomų pajamų reikia vaiko pinigams ir pensijoms. Pagal dabartinį biudžeto projektą universali išmoka vaikui siektų 60, o neįgaliems, gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikams būtų skiriama papildoma 40-ies eurų mėnesinė išmoka. Tuo metu vidutinė senatvės pensija turėtų augti apie trisdešimt eurų, ir pasiekti 374 eurus.
Tiesa, ir šie siūlymai gali smarkiai keistis. Mat, ir valdančiosios partijos, kurios sunkiai planuotą biudžetą turėtų palaikyti, artėjant rinkimams siekia būti dosnesnės. Esą bent vaiko pinigus reikalauja didinti dar 10-ia eurų.
„Manau, kad bus ginčų dėl pateiktų mokestinių reformų. Mes nematome ypatingos prasmės dėl taršos mokesčio. Taip pat dėl nekilnojamo turto, reikia labai gerai pagalvoti“, – mano Seimo narys Gediminas Kirkilas.
„Yra tam tikrų niuansų. Visų pirma vaiko pinigai, mes sieksime, svarstėme pasiūlymą, kad koalicinėje sutartyje įrašyta suma būtų įtraukta į biudžetą, 70 eurų vaikui“, – pasakoja Seimo narė Vanda Kravčionok.
Turėtų augti ir minimali mėnesio alga, „į rankas“ – 41 euru iki 437 eurų. Opozicinės partijos nors ir pritaria daliai „valstiečių“ siūlymų, aiškina, kad juos nuvylė tiek pats biudžetas, tiek, chaotiškas, paskutinės akimirkos mokesčių įvedimo lydimas, jo priėmimas.
„Žinom matom gausybę mokestinių pakeitimų, iš kurių retas yra išdiskutuotas ir visuomenei nuosekliai paaiškintas“, – kalbėjo Seimo narys Gabrielius Landsbergis.
Buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė išskiria prastą sveikatos draudimo fondo planavimą – esą jam numatytos lėšos per menkos. Esą be reikalo šio fondo sąskaita ministerija pataikauja tarptautinėms institucijoms, liepusioms taupyti.
„Aš tikrai leidžiu sau užduoti klausimą. Ar mes jau visas problemas esame sveikatos sistemoje išsprendę, kad sveikatos biudžetas taptų pagrindiniu taupymo šaltiniu Lietuvoje tam, kad tiesiog gražiai sueitų buhalterinės knygos pateikiant biudžeto projektą Briuseliui“, – sako Seimo narė Ingrida Šimonytė.
„Ši tie pinigai yra mūsų visų sumokėti mokesčiai, kurie neatitenka medikams. Neatitenka medikams, neatitenka vaistams, neatitenka paslaugoms. Kodėl reikia daugiau nei 600 mln. € didinti šį rezervą?“, – klausia G. Landsbergis.
Finansų ministras opozicijai aiškina, Lietuva turi taupyti ir ruoštis ekonominiams sunkmečiams:
„Biudžetas turi būti realistinis, atsižvelgiant į tai, kad pasaulio ekonomika lėtėja, tai turės poveikį Lietuvai, turime kaupti rezervą.“
Ekonomistai aiškina, kad reikia ne didinti mokesčius, o efektyviau naudoti jau turimas lėšas.
„Pensijas kelti tikrai reikia, bet vienareikšmiškai to nereikia daryti naujais mokesčiais. Tą galima puikiai padaryti efektyviau valdant valstybės sektoriaus išlaidas. Jau vien valstybės kontrolė eilė pasiūlymų, investicijų valstybinė programa yra puikūs įrodymai, kad lėšų yra ir naudojamos neefektyviai“, – kalbėjo ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
„Ties sutaupymai galimi, jie siekia šimtus milijonų eurų. Su kaupu pakanka visiems pažadams ir visiems įsipareigojimams įgyvendinti. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad mes ir taip turime aukštus mokesčių tarifus. Europos komisija skaičiuoja, kad vien dėl PVM augimo nesurenkam per metus daugiau negu milijardo eurų“, – mano ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Po pirmojo biudžeto svarstymo Seime dokumentas paprastai grąžinamas Vyriausybei tobulinti, o galutinai priimamas gruodį.
