Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad jei susitarime kyla neaiškumų, abi pusės turi dar kartą sėsti prie derybų stalo – tik šį kartą vyriausybiniu lygiu.
Pokalbis su S. Skverneliu – TV3 žinių „Dienos komentare“.
Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad stebisi Vokietijos ambasadoriaus pareiškimu, jog Lietuvoje vykstančios diskusijos dėl sąjungininkų brigados kenkia mūsų šalies gyventojų pasitikėjimui vokiečiais. Kaip jūs į tai žiūrite?
Situacija tampa tragikomiška. Didžiausia bėda yra ta, kad nėra vieno šio klausimo šeimininko, jis nėra vienose rankose. Tie lūkesčiai, kurie buvo sukelti Lietuvos gyventojams ir politikams, kad Vokietijos brigada yra praktiškai čia ir tik laiko klausimas, kada tai bus, buvo nepagrįsti.
Kitas labai blogas dalykas yra, kad šitos diskusijos persikėlė ir yra reiškiami priekaištai Vokietijai, iš kurios mes tikimės rimtos pagalbos dėl savo saugumo. Priekaištauti partneriams, kad jie galbūt turi savo matymą yra neetiška, nepadoru ir ambasadorius teisingai reaguoja. Nes jeigu tu nesusitarei, nesusikalbėjai, tai sėskite dar kartą prie stalo ir išsiaiškinkite, kaip suprantate tą susitarimą.
Vokietija sako, kad taip, brigada bus, bet ji bus ne visa, bus dalis čia, dalis Vokietijoje, o mūsų valstybės lūkestis yra, kad ji būtų visa. Bet jeigu buvo sutarta kitaip, tai dabar kalbėti ir priekaištauti Vokietijai, kad mes sau sukėlėme nepagrįstus lūkesčius, yra keista.
Šis klausimas tikrai atrodo labai neskaniai. Bandymas įtraukti kariuomenės vadą, kuris kalba kaip profesionalas ir atsakinėja į tuos klausimus, kuriuos užduoda, jis negali vengti tokių atsakymų, nes nedalyvauja politikoje. Bet kaltinti visus dėl savo nepadarytų arba nepakankamai padarytų darbų yra tikrai blogai. Čia matome fiasko, kalbant apie mūsų užsienio politikos ir gynybos sritį.
Bet visgi, kas čia nesusikalbėjo? Jūs užsiminėte, kad kariuomenės vadui reiškiamos pretenzijos, kad jis kartais komentuoja, kartais nekomentuoja, tai gal čia iš tiesų yra ir kariuomenės atsakomybė ir nesusikalbėjimas? Kur yra savo darbų nepadarę žmonės?
Čia yra tik politikų atsakomybė. Kariuomenės nereikia ir negalima traukti į politiką. Kariuomenė tik vykdo tai, kas yra sutarta, o jeigu jų klausia klausimų iš profesionaliosios pusės, jie, kaip kariškiai, kariuomenės vadas, kaip atsakingas už šalies gynybą, atsako į tuos klausimus, kurie yra užduodami ir nemeluoja, ir nebando išlaviruoti.
Čia yra politikų klausimas. Jeigu politikai ne viską padarė... Kaip galima pasirašyti susitarimą ir paskui sakyti, kad, žinote, mes skirtingai skaitome, arba, kad yra skirtingi vertimai? Reikia tiesiog paimti, dar kartą sėsti – šiuo atveju tarp vyriausybių – ir apsispręsti, kokiu modeliu, kokiu formatu, kokiu laiko grafiku ta brigada bus.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
