Buvęs krašto apsaugos viceministras sureagavo į ketvirtadienį nuskambėjusius pasibadymus tarp užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio ir Prezidentūros.
G. Landsbergis pasiūlė G. Nausėdai ir O. Scholzui grįžti prie susitarimo ir įtvirtinti, kad Lietuvai priskirta Vokietijos brigada tikrai bus dislokuota Lietuvoje. Tuo tarpu Prezidentūra naujienų agentūrai BNS atsiųstame komentare pasisakė, kad kvestionuodamas Lietuvos prezidento ir Vokietijos kanclerio komunikatą G. Landsbergis elgiasi mažų mažiausiai neatsakingai.
Buvęs viceminsitras V. Semeška socialiniame tinkle paskelbė, kad pirmiausia reikia suprasti, jog jokio susitarimo tarp G. Nausėdos ir O. Scholzo nebuvo, buvo tik komunikatas, kitaip tariant, pranešimas spaudai, kurį abi šalys traktuoja skirtingai.
„Teko garbė dalyvauti tiek susitikime su Vokietijos gynybos ministre šių metų rudenį, tiek vadovauti gynybos ministrų sudarytoje jungtinėje Lietuvos-Vokietijos darbo grupės pirmajame posėdyje Berlyne. Nuomonė. Nėra ginčo, kad siekiant Lietuvos saugumo, mūsų valstybė suinteresuota ir siekia kiek įmanoma daugiau sąjungininkų karių Lietuvoje. Į vieną litrą supylus pusantro litro vandens rezultatas aiškus visiems. Lietuvai, norit turėti papildomą sąjungininkų brigadą, be jau esamos eFP ir JAV bataliono, Lietuvos kariuomenės vienetų, reikia ne tik karinės infrastruktūros su kareivinėmis, valgyklomis, remonto dirbtuvėmis, sandėliais ir taip toliau, tačiau ir pakankamai vietos papildomiems 5000 sąjungininkų kariams treniruotis“, - rašė V. Semeška.
„Lietuva turi vieną bataliono dydžio poligoną Pabradėje, kitą, tokio dydžio, šiais metais įteisinome Rūdninkuose. Atsakykime į klausimą, kur tuomet reikėtų treniruotis mažiausiai dviem Lietuvos kariuomenės brigadoms, JAV batalionui ir dar siekiamai vienai Vokietijos pilnai kovai pasirengusiai brigadai? Esu įsitikinęs, pirmiausia aukščiausi šalių vadovai turi konkrečiai, kiek įmanoma tiksliau, susitarti ir geriausia tokį susitarimą įforminti parašais, tuomet visiems bus aišku, kas ir kada pastatoma, kam ruošiamasi ir koks bus galutinis rezultatas“, - pridūrė konservatorius.
Pasak V. Semeškos, šiandien dvišalio susitarimo nėra ir nei Lietuvos kariuomenė, nei Vokietijos ginkluotosios pajėgos, taip pat ir vykdomoji valdžia, tai yra ministerijos, negali įgyvendinti to, dėl ko nėra susitarta aukščiausiu lygiu, o tik sklando skirtingai traktuojamas pranešimas spaudai.
G. Landsbergis ketvirtadienė teigė, kad Lietuvos prezidentas ir Vokietijos kancleris galėtų grįžti prie susitarimo ir įtvirtinti, kad brigada bus dislokuota Lietuvoje.
„Galbūt, turbūt tie žmonės turi grįžti prie susitarimo ir pakartoti, kad Lietuva tikrai pasirašinėjo susitarimą, kad yra brigada Lietuvoje, – sakė ministras. – Visi Lietuvoje taip supranta, tiesiog norime užtvirtinti tą faktą. Bet tą turi padaryti žmonės, kurie tą susitarimą pasirašė.“
Nors Lietuva dar neturi reikiamos infrastruktūros, bet skyrė lėšas sukurti ją iki 2026 metų pabaigos. Vilnius norėtų aiškiai žinoti, kad brigada bus dislokuota Lietuvoje. Vokietijos pusė kalba, kad Lietuvoje yra brigados priešakinis vadovavimo elementas, bus dislokuota reikiama amunicija, technika, bus rengiamos bendros pratybos, o, krizės atveju, visa brigada atvyks per 10 dienų. Berlynas nekalba, kad pastačius visą infrastruktūrą visa brigada tikrai bus Lietuvoje. Neoficialiais duomenimis, pati Vokietija neturi visų reikiamų pajėgumų, nes buvo apleidusi ginkluotųjų pajėgų vystymą.
Tačiau Prezidentūra nustebo dėl tokių G. Landsbergio pasvarstymų dėl brigados. „Užsienio reikalų ministras šiandien, praėjus pusei metų po dokumento pasirašymo, viešai kvestionuodamas Lietuvos prezidento ir Vokietijos kanclerio bendro komunikato dėl brigados Lietuvoje dislokavimo tekstą, elgiasi mažų mažiausiai neatsakingai“, – teigiama BNS atsiųstame komentare.
G. Landsbergis praėjusiame partijos tarybos posėdyje apgailestavo, kad Lietuvos institucijos dėl brigados nesugeba kalbėti viena kalba ir teigė nebijantis būti nemandagus šiuo klausimu.
„Kažkodėl neskamba tas balsas taip aiškiai. Man sako žmonės, kad nepatogu. Galbūt nepatogu. Sako, kad atrodysim nemandagūs. Aš nebijau šitoje vietoje atrodyti nemandagus, kai mes kalbame apie savo valstybės gyvybinį interesą. Jeigu mes būtume užpulti, aš labai norėčiau, kad mes gintumėmės su savo partneriais nuo pirmos sekundės. Ir to aš nebijosiu pasakyti. Labai norėčiau, kad to nebijotų pasakyti ir kiti“, – sakė G. Landsbergis.
V.Semeškos paklausus, kokie dokumentai jam leido kirsti ne tik SSRS–Lenkijos (Brestas), Lenkijos–VDR (siena ties Oderiu), Rytų–Vakarų Berlyno sienas, kas ir kur, kokiais pagrindais jam buvo išdavęs SSRS užsienio pasą, politikas ne į visus klausimus atsakė: "Iš Vilniaus traukiniu nuvykau iki Varšuvos, Varšuvoje persėdau į kitą traukinį ir nuvykau į Rytų Berlyną. Pasieniečiai su tokiu pasu praleido per Sovietų Sąjungos–Lenkijos bei Lenkijos–buvusios VDR sienas. Kaip žinia, Berlyno siena buvo jau iš dalies nugriauta, todėl buvo galima patekti be kontrolės į Vakarų Berlyną. Patekęs į Vakarų Berlyną, policijoje kreipiausi dėl politinio prieglobsčio."
Berlyno siena griuvo dar 1989 m. lapkričio pradžioje. 1990 m. rugsėjį, kai V.Semeška teigia iš Varšuvos išvykęs į Berlyną, dar oficialiai egzistavo dvi Vokietijos. Taigi, neturint vienos iš Vokietijų vizos, fiziškai patekti į jų teritorijas buvo faktiškai neįmanoma. Abejonių kelia ir V.Semeškos versija dėl jo patekimo į Vakarų Berlyną – sieną kontroliuojantys VDR pasieniečiai vargu ar jį su sovietiniu būtų praleidę (tuo metu egzistavo tik trys perėjimo punktai).
Vakarų Berlyne pasiprašęs politinio prieglobsčio, V.Semeška laikinai apgyvendinamas Duisburge. Politiko teigimu, jis šiame mieste sutiko vokietį, su kuriuo susipažino Vilniuje. Tai tik sutapimas?
"Goethe's institutas nėra ir niekada nebuvo aukštoji mokykla. Esame vokiečių kultūros institutas, taip pat kaip Britų taryba ar Prancūzų institutas. Goethe's institutuose Vokietijoje galima kursuose mokytis vokiečių kalbos nuo A1 iki C2 lygio, bet tai yra tik kalbos mokymasis. Be to, Duisburge nėra Goethe's instituto, artimiausias tame regione yra Diuseldorfe", – raštu atsakė Goethe's instituto Vilniuje Kalbos skyriaus vadovė Nijolia Buinovskaja.
Žurnalistai telefonu pasitikslino, gal Duisburge instituto padalinys kadaise vis dėlto veikė. "Geothe's institutai tikrai nėra steigiami ir uždaromi kas dešimt metų, ypač kai netoliese tame regione jau yra filialas", – aiškino N.Buinovskaja.
"Studijavau Goethe's institute. Taip, Duisburge. Tuo metu ten buvo instituto filialas. Turiu jo baigimo diplomą", – savą versiją dėstė V.Semeška. Vėliau politikas dienraščiui pateikė ne diplomą, o sertifikatą, pažymintį, kad jis išlaikė vokiečių kalbos egzaminą. Tačiau sertifikate lietuvio pavardė parašyta su akivaizdžia klaida – Seneska.
