Pasak jo, Vilnius ir Berlynas šiuo metu skirtingai supranta, kokia apimtimi brigada turėtų būti dislokuota Lietuvoje.
„Galbūt, turbūt tie žmonės turi grįžti prie susitarimo ir pakartoti, kad Lietuva tikrai pasirašinėjo susitarimą, kad yra brigada Lietuvoje, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė ministras. – Visi Lietuvoje taip supranta, tiesiog norime užtvirtinti tą faktą. Bet tą turi padaryti žmonės, kurie tą susitarimą pasirašė.“
Ministro atstovė spaudai Paulina Levickytė vėliau BNS nurodė, kad šitaip G. Landsbergis „siūlo dar kartą pasisakyti Lietuvos prezidentui ir Vokietijos kancleriui, kas tiksliai buvo pasirašyta komunikate ir kaip jie jį supranta“.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas birželį Vilniuje pasirašė komunikatą, kad „be jau veikiančios ir sustiprintos priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės, Vokietija yra pasirengusi vadovauti tvirtai ir kovai paruoštai brigadai Lietuvoje, skirtai atgrasyti ir ginti nuo Rusijos agresijos“.
Berlynas iki šiol Lietuvoje dislokavo priešakinį brigados vadovavimo elementą.
Vilnius siekia, kad pilnos sudėties Vokietijos brigada Lietuvoje būtų dislokuojama nuolat. Vokietijos pareigūnai viešai kartoja, kad dalis brigados karių bus Lietuvoje, o dalis – gimtinėje, tačiau bus pasirengusi greitai persidislokuoti esant reikalui.
Tai šalies viduje sukėlė diskusijas dėl to, kokie išties yra Berlyno įsipareigojimai.
Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį „Delfi“ sakė, kad jo ir Vokietijos kanclerio susitarimo tekstas yra „pakankamai aiškus“.
„Mes lygioje vietoje kartais sudarome sau problemų, imdami interpretuoti, kažką savaip svarstyti. Tekstas yra pakankamai aiškus: Vokietija stengiasi padidinti savo karinę paramą čia, Lietuvoje, iki brigados lygio“, – sakė G. Nausėda.
G. Landsbergis savo ruožtu pabrėžė neoficialiuose pokalbiuose girdintis teiginius, jog „susitarimo metu visiems buvo aišku, kad susitarta taip, kaip supranta Berlynas“.
„Džiaugiuosi, kad Lietuvai aišku yra, bet reikia tą pranešti tiems žmonėms, su kuriais tai buvo susitarta. (...) Aš nedalyvavau susitikime, aš nedalyvavau susitarime, aš tiesiog girdžiu komentarus“, – sakė diplomatijos vadovas.
Jis pabrėžė nuolat palaikantis ryšį su Vokietija, tačiau pasigendantis to iš aukštesnių pareigūnų. Perklaustas, ar kalba apie prezidentą G. Nausėdą, užsienio reikalų ministras neatsakė.
Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Matthias Sonnas šią savaitę pareiškė, jog kalbos, esą Vokietija atsitraukia nuo savo įsipareigojimų dėl brigados, yra įžeidžiančios, o viešai reiškiamas nepasitenkinimas neatsiųs nė vieno papildomo kario į Lietuvą.
Diskusijoje Seime pasisakęs ambasadorius pabrėžė, kad viešoje erdvėje kilę debatai dėl Vokietijos įsipareigojimo Lietuvoje dislokuoti brigadą įgavo nepasitikėjimo atspalvį ir tai žeidžia Vokietiją, be to, ši diskusija yra „ardanti ir žalinga“.
G. Landsbergis teigė esąs nustebintas tokių pareiškimų, nes „nėra įprasta ambasadoriams vertinti šalies vidaus procesų“.
