Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.
Kai kone visa Lietuva kraupo nuo išaugusių elektros kainų, netoli Vilniaus gyvenantis Šarūnas Šutėnas ją pleškino nesukdamas galvos.
„Virš megavatvalandės sunaudojom – tai yra virš 1000 kilovatvalandžių ir daugiau. Tie skaičiai atrodo baisūs, bet kai elektrą pasigamini pats, didelio skirtumo nėra“, – sakė vyras.
1000 kilovatvalandžių – ne per metus, o per mėnesį. Daugiausia elektros suryja kasdien kraunami du elektromobiliai. Namuose Šarūnas su šeima dar prisuka apie 300 kilovatvalandžių kas mėnesį. Jei jums jau šiaušiasi plaukai nuo minties, kiek šeima sumoka už tiek elektros – tai be reikalo.
„Mėnesinė sąskaita būna nulis. Vienintelė mūsų sąskaita, kurią gauname, tai mėnesinės įmokos bankui po 50 eurų. Bet elektros gaunam už maždaug 200-250 eurų per mėnesį“, – teigė Šarūnas.
Įsirengti 13 kilovatų saulės elektrinę ant namo stogo prieš porą metų Šarūnui kainavo 8,5 tūkstančio eurų, iš kurių 5 tūkstančius pasiskolino iš banko, o likusią dalį kompensavo valstybė. Paskui dar ir ant namo sienos elektrinę prisimontavo.
„Tokios saulės elektrinės privalumas tas, kad jos neapsninga žiemą. Reiškia, kad tos elektros, kad ir nedaug, mes gaunam visus metus“, – aiškino vyras.
Elektrine ant namo stogo ar savo sklype nieko nenustebinsi, tad vilnietis Justas Makrickas pamėgino pastatyti nuosavą elektrinę ant daugiabučio – ir jam pavyko.
„Mano sąskaitos jau 8 mėnesius yra nulis eurų. Aišku, tai nereiškia, kad leidžiu naktim indaplovę ir panašiai, aš vis tiek žiūriu, kad dienos metu išnaudočiau elektros energiją, žmoną mokinu“, – kalbėjo vilnietis.
Nuo minties apie nuosavą elektrinę ir jos atsiradimo ant daugiabučio stogo praėjo pusmetis. Daugiausia Justas vargo rinkdamas kaimynų parašus, o butų ir kitų patalpų name – beveik 200.
„Buvo labai sunku, surinkau per 2-3 mėnesius. Apėjau visus, kurie atidarė duris“, – sakė vyras.
Gavęs patikinimą iš ESO, kad elektrinę įsirengti įmanoma, Justas turėjo padedant namo administratoriui surengti oficialų balsavimą. Tik gavęs daugiau nei pusės gyventojų sutikimą vilnietis ėmė ieškoti įmonės, kuri elektrinę pastatys. Ši kainavo apie 3 tūkstančius, trečdalį sumos valstybė grąžino.
„Skaičiavau, kad man atsipirks per 3 metus, nors toks skaičiavimas labai priklauso nuo šiuo metu esančių elektros kainų“, – kalbėjo Justas.
Paramos saulės elektrinei ant daugiabučio stogo statyti gali tikėtis bet kurio daugiabučio gyventojai.
„Paraiškas gali teikti daugiabučių bendrijos ar administratoriai. Gaminama elektros energija gali būti naudojama arba bendrosiom reikmėm, arba pasidalinti gyventojams, neviršijant 10 kilovatų vienam būstui“, – aiškino Aplinkos projektų valdymo agentūros atstovas Jonas Balkevičius.
Kompensacija už kilovatą gali siekti iki 440 eurų. Elektrinių ant daugiabučių kompensacijoms numatyti 3 milijonai eurų, bet norinčiųjų jas statyti mažai – nuo praėjusių metų gruodžio gautos vos 35 paraiškos.
Užtat ant nuosavų namų stogų, sklypuose saulės elektrines statosi ar saulės parkuose žmonės perkasi kur kas noriau – jau gauta apie 40 tūkstančių prašymų. Jiems rezervuota 100 milijonų eurų. Už šiuos pinigus suplanuota pastatyti elektrinių, kurių galia siektų kaip 3 Kauno hidroelektrinių.
„Dalis gyventojų taip ir neįgyvendina projektų, susidūrę su tam tikromis techninėmis problemomis, galbūt atvykę rangovai pasako, kad jų stogas netinkamas įsirengimui, arba negauna ESO prijungimo sąlygų“, – pasakojo J. Balkevičius.
Kurį laiką kompensacijos nuosavų namų savininkams nebuvo dalyjamos, bet balandį žmonės vėl galės kreiptis paramos saulės elektrinėms, statomoms savo sklype ar ant namo stogo. Tam numatyta 40 milijonų eurų.
„Užtenka žinoti savo gyvenamojo būsto ar sklypo, kuriame statys saulės elektrinę, kuriame naudos pagamintą energiją, unikalų numerį ir šiemet reikės pridėti ESO išankstines sąlygas“, – aiškino J. Balkevičius.
Kompensacija už vieną kilovatą – 323 eurai. Valstybė moka kompensacijas iki 10 kilovatų. Tačiau atpigus elektrai atvėso žmonių užsidegimas gamintis elektrą patiems.
„Šiandien, kai elektra kainuoja nulį ar vos kelis centus – žinoma, reikia pridėti ir perskirstymo mokesčius – kainos yra labai kritusios, reiškia, atsiperkamumas tokių elektrinių taip pat kritęs“, – sakė ekonomistas Marius Dubnikovas.
Iki saulės elektrinių bumo įsirengti kilovato galią kainavo iki 600 eurų, o dabar gali tekti pakloti ir 1300 eurų. O atsipirkti saulės elektrinė, jei kainos stipriai nesikeis, turėtų ne per keletą metų, o gal net per dešimtmetį. Todėl dabar imtis saulės elektrinės statybų ekonomistas pataria tik tiems, kieno sąskaitoje yra laisvų pinigų.
„Jei pinigų nėra ir vis tiek labai norisi tos elektrinės, tai ko tikrai nereikėtų daryti – atsirado tendencija, kad žmonės net ima vartotojiškas paskolas, kas reiškia, kad pinigų kaina yra labai didelė, virš 10 procentų ir daugiau gali siekti. Tada apie atsiperkamumą apskritai negalima kalbėti“, – teigė M. Dubnikovas.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
VISĄ LAIDĄ ŽIŪRĖKITE ČIA:
Laidą „Karštai su tv3.lt“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 20:00 per TV3 televiziją.
Straipsnis parengtas pagal TV3 televizijos laidą „Karštai su tv3.lt“.