• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šarūno Narbuto, per pandemiją padėjusio nupirkti reagentų kovido testams, iš to užsidirbusio ir užtampyto po teismus, istorija – dar vienas pavyzdys iš daugelio, kaip bylas Lietuvoje prokurorai skambiai pradeda, bet viskas baigiasi išteisinimu. Daugybę bylų teismuose laimi ir politikai, ir buvę įstaigų vadovai, ir eiliniai piliečiai.

Šarūno Narbuto, per pandemiją padėjusio nupirkti reagentų kovido testams, iš to užsidirbusio ir užtampyto po teismus, istorija – dar vienas pavyzdys iš daugelio, kaip bylas Lietuvoje prokurorai skambiai pradeda, bet viskas baigiasi išteisinimu. Daugybę bylų teismuose laimi ir politikai, ir buvę įstaigų vadovai, ir eiliniai piliečiai.

REKLAMA

Dalis jų piktinasi sugriautais jų bei jų šeimų gyvenimais, dalis iš valstybės paskui prisiteisia dešimtis tūkstančių eurų. Nors prokuratūra nuolat kalba apie prokurorų trūkumą ir per mažas algas, teisės žinovai stebi ir esą nepamatuotas prokurorų ambicijas pradėti bylą, nors iškart akivaizdu, kad įrodymų pritrūks.

Pusketvirtų metų – tiek užtruko buvusio Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos vadovo Šarūno Narbuto byla. Prokuratūra jį kaltino sukčiavimu ir piktnaudžiavimu tarnyba po to, kai pandemijos įkarštyje jis padėjo ministerijai nupirkti reagentų kovido testams ir tik vėliau paaiškėjo, kad, kaip tarpininkas, gavo už tai atlygį – 300 tūkst. eurų. Galiausiai ir apygardos, ir apeliacinis teismai nusprendė – Narbutas nesukčiavo.

REKLAMA
REKLAMA

„Nori padėti, o lieki kaltas. Tai labai skaudu dėl to“, – kalbėjo išteisintasis. 

Ikiteisminiai tyrimai – nekokybiški

Pasak teisėjų, kyla klausimų dėl moralinės Narbuto atsakomybės, bet ne teisinės. Tačiau ar prokurorai dar prieš prašydami žmogų sulaikyti nesuvokė, kad baudžiamąja atsakomybe jų įtarimai nekvepia?

REKLAMA

„Man dėl Narbuto nuo pat pradžių [buvo] aišku, kad čia yra komercinis tarpininkavimas. Daug uždirbo, nedaug uždirbo – kitas klausimas, bet prie ko Baudžiamasis kodeksas? Ta prasme?“ – teigė VU teisės profesorius Vytautas Nekrošius.

„Prokurorai vis tik nesugebėjo atskirti žmogaus laisvės užsiimti jam priimtina ūkine-komercine veikla ir nusikaltimo. <...> Kaip žinia, gyvenant rinkos ekonomikos sąlygomis, vien tai, kad kažkas uždirbo ir uždirbo gerai, savaime jokių nusikaltimų ir neteisėtumo nelemia“, – dėstė advokatas Darius Raulušaitis.

REKLAMA
REKLAMA

Garsiai prasidėjusių ir išteisinimu pasibaigusių bylų tik daugėja. Pernai rudenį Aukščiausiasis Teismas padėjo tašką Panevėžio mero Mykolo Račkausko bylojeišteisino jį dėl prekybos poveikiu ir piktnaudžiavimo. Byla tęsėsi nuo 2018-ųjų.

Išteisintas ir buvęs Utenos meras Alvydas Katinas, kurį prokurorai kaltino piktnaudžiavimu tarnyba, kai jis prašė savivaldybės tarnautojo įvertinti tuomečio premjero A. Butkevičiaus sekretoriato vadovės namo stogo būklę. Remontu esą turėjo rūpintis viešuosiuose pirkimuose nuolat dalyvaujanti įmonė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tyliai niekuo užsibaigė ir prieš ketverius metus pradėtas galimos Kauno policijos korupcijos skandalas. Įtariamuoju tada tapo aukštas pareigas policijoje ėjęs Donatas Karalukas. Prokurorai tąkart skelbė, kad aptiko sisteminę korupciją, tačiau galiausiai viskas tapo panašiau į sisteminį išteisinimą pritrūkus įrodymų.

Tokiu pat rezultatu baigėsi ir net dešimtmetį trukę ir jau primiršti buvusio „Visagino atominės elektrinės“ vadovo Rimanto Vaitkaus teismo procesai. Teismas nusprendė, kad Vaitkus visgi nepiktnaudžiavo tarnyba ir neturi sumokėti 11 tūkst. eurų baudos.

REKLAMA

Ir tai – tik keletas vien pernai paskelbtų išteisinamųjų nuosprendžių. O per tuos metus ir procesus dažnai sugriūva ir įtariamųjų bei jų šeimos narių karjera, gyvenimas. Tad ar prokurorai persekioja nekaltus žmonės be jokio reikalo, ar nusikaltusius veikėjus teismai be reikalo išteisina?

„Tai, kad teisme žmogus buvo išteisintas, ką mums sako? Mums sako, kad ikiteisminio tyrimo kokybė buvo bloga. <...> Man gaila, kad aš dar nė vieno „atsiprašau“ iš institucijos, kuri vykdo ikiteisminį tyrimą, iki šiol negirdėjau. Tai ta tradicija, kai garsiai uždarinėjam ir tyliai paleidinėjam – reikia kažką čia daryti“, – sakė teisės profesorius V. Nekrošius.

REKLAMA

Išlaidos valstybei – didžiulės

Bet ką daryti – atsakymo niekas nesiūlo. Nuolat bedant pirštu į ikiteisminių tyrimų broką, generalinė prokurorė dar rudenį rengė žygius Seime prašydama didinti prokurorams algas, nes šie tiesiog išeina iš darbo dėl mažų atlyginimų ir didžiulių krūvių.

„Jeigu mes nustatom, kad prokurorai padarė pažeidimus, grubius pažeidimus, atliekam tarnybinius patikrinimus ir skiriame prokurorams baudas. Nėra taip, kad mes taikstomės su nekokybišku darbu. Tačiau mes suprantam, kad prokuroras kontroliuoja 70 ikiteisminių tyrimų, o kolegai atostogaujant kontroliuoja 140 ikiteisminių tyrimų“, – kalbėjo N. Grunskienė. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Tokias bylas į teismą atiduoda ir tie prokurorai, dėl kurių kompetencijų nekyla klausimų. <...> Man kartais atrodo, kad prokurorai savo ambicijų „nepamieruoja“ ir užsiima avantiūrizmu, kai patys, ko gero, abejoja, ar kažkas gero gausis iš tos bylos“, – svarstė advokatas D. Raulušaitis.

„Kai politiniai interesai paima viršų virš profesinių – negerai. Ir man atrodo, kad šita bėda yra. <...> Kai reikia parodyti, kad mes tokie kovotojai stiprūs, viską darom. Politikams reikia pasigirti, buvusiai prezidentei reikėjo pasigirti – sugriovėm korumpuotą teisėjų klaną, va, kokie visi faini, stiprūs ir galingi“, – tikino V. Nekrošius.

REKLAMA

Beje, vadinamajame teisėjų korupcijos skandale keletui teisėjų įtarimus prokurorai irgi panaikino. O Lietuvos biudžetui tokie teismų procesai kainuoja vis daugiau. Nuo pernai išteisintiems asmenims priteisiamos ir išlaidos advokatui. Neretai bylą laimėję žmonės teisiasi ir dėl kompensacijų. 

Štai buvęs Utenos meras prisiteisė daugiau nei 50 tūkst. eurų. Šarūnui Narbutui Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimu Lietuva turės sumokėti 26 tūkst. eurų.

REKLAMA

„Galvoju, kad mokės visuomenė už norą pasirodyt. Deja, taip yra“, – pridūrė V. Nekrošius.

Anksčiau dalis politikų kalbėjo apie reformas, siūlė įteisinti teismo tarėjus ar net mažinti įrodymų kartelę. Bet permainų nėra, o 9 iš 10-ies teisės studentų, pasak Vytauto Nekrošiaus, renkasi geriau apmokamą advokato, o ne prokuroro darbą.

Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše. 

tv3.lt

Narbuto byla buvo politine. Konservoms reikėjo parodyti, kokie jie “principingi” yra. Tik va pvz. nacionalinio stadiono atveju principu nebeliko - cirkais pavirto. Kaip ir Ignicio atveju.

Siaip tai fantastika - konservu proteguojamam BaltCap uždirbti leidziama, Mortos mokykloms uždirbti leidžiama, privačiai medicinai uždirbti leidžiama, netgi Tapinui is labdaros uždirbti leidžiama, o va Narbutui - ne.
Kodel konservai Seime užblokavo nacionalinio stadiono aferos tyrimą?
Visos tos bylos pradėtos konservų užsakymu. O Lietuvos prokuratūra konservams neatspari- konservams reikia, byla bus pradėta, konservams nereikia (BaltCap), byla nebus pradėta neradus nusikaltimo požymių. Teismai jau pradeda išsivaduoti nuo tos šušeros įtakos, prokuratūra ne.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų